RSS

Pas aukščiausią* miesto blogerį

Pas aukščiausią* miesto blogerį
Foto ©Ievos Pakarklytės/mano

Foto Ievos Pakarklytės/mano

Įdomus dalykas tas bloginimas. Iš esmės juk tik daužai klaviatūrą, savo mintis (ir nebūtinai visada rimtas) tarškini, o ir visų mintys skirtingos, bet va kažkaip ima blogeriai ir susisieja, vienaip ar kitaip. Iš pradžių — blogų savireklamos savaitė, o per ją Vilniaus meras prisimena, kad ir pats yra blogeris, ir pats pakviečia kitus blogerius į svečius. Ir kai ateini, eilinį kartą įsitikini, kad didelę dalį tų blogerių ir taip jau pažįsti.

Savivaldybėje lankiausi ne kartą — tiek posėdžių salėje, tiek mero kabinete — bet tik prie to kito mero, o šįkart buvo kažkaip net jauku. Tiesiog sava kompanija geria kavą. Tikrai ne kažkoks oficiozas

Read the rest of this entry »

 
6 Comments

Posted by on 2015 liepos 20 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Nauji namai ir blogų savireklamos savaitė

Nauji namai ir blogų savireklamos savaitė
IMG_0634-ED

Nauji namai. Asociatyvinė nuotrauka, su tema nesusijusi, bet padaryta testuojant „Canon EOS 7D Mk II“

Visatos Valdovo gavau įspėjimą, kad nedalyvauju blogų savireklamos savaitėje – tai ką padarysi, tenka dalyvauti. Kitaip dar kokie svarbūs kompo laidai patys kaip nors persigrauš, ar Lietuvoje visi grynieji subyrės tik Jam, ir toliau tik kortele bus galima atsiskaitinėti (kam šiaip jau neprieštaraučiau).

Visa bėda, kad kaip aš pats jau nelabai blogą berašau, taip ir kitur retai kur specialiai einu — iš esmės turbūt 90% mano apsilankymų nukreipia nuorodos iš „Facebook“.

BET. „Riedančios Uolos“ kaip tik perriedėjo į naują vietą — į popo.lt kalnyno masyvą — tad čia visai gera proga bent pabandyti reanimuoti bloginimą.

Tad bandom. Ir bandom taip, kad neminėti tų, kuriuos mačiau, kiti jau paminėjo. Ir kad mano paminėtieji taip pat turėtų ką paminėti. Tiesa, daug kas neišvengiamai kirsis su neseniai (na, prieš metus kokius) buvusiu Blog Awards šišu, bet ką jau padarysi – esu inertiškas ir naujovių ne itin ieškantis skaitytojas, kuriam neretai įdomiau ne rašo, bet kas rašo.

Read the rest of this entry »

 
8 Comments

Posted by on 2015 liepos 10 in Be kategorijos

 

Sodybos Pasaka III

Sodybos Pasaka III

Sodybos Pasaka III

Ant obels šakos[1] [2] styrojo tai, kas buvo likę iš žiedo. Buvusio žiedo – nes prieš dvi minutes iki, tarkime, saulėlydžio – pro šį turboreaktyviniu greičiu prasinešė strazdas Klemensas, tyliai murmėdamas „greičiau, greičiau, paskutinį slieką, kol dar neužsidarė“.

Po obelimi vyko generalinė grupės „Greendeth“ repeticija. Ambicingas lyderis, išmestas iš buvusios grupės už besaikį lėbavimą, nusižiūrėjo nuo pastarųjų idėją, ir kaip tik šiuo metu džyrino gabalą „Symphony of Frogstruction“ su pritariančiu simfoniniu 307412 uodžių orkestru.

Turbūt nereikia atskirai minėti, kad Klemensas buvo „Greendeth“ vadybininkas.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 birželio 15 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

Naminė roko kalvė

Rocksmith

Pradėsiu iš toli. Vaikystėje turėjau tokią knygą — “Žaisdami mokomės”. Ten žaidimo forma buvo pristatomos visokios cheminės, fizikinės ir technologinės žinios. Pavyzdžiui, įskėlus degtuko galiuką ir į atsiradusį tarpelį įterpus muilo, šis tapdavo savotišku varikliu – įmestas į vandenį toks degtukas ne plūduriuodavo vietoje, o plaukiodavo. Taip buvo aiškinamas molekulių judėjimas.

Kitas eksperimentas — iš aliuminio folijos išlankstytas malūnėlis, kuris, pastatytas 6iapus lango stiklo, pradėdavo suktis — tai yra, malūnėlio sparnus sukdavo fotonų srautas.

Tai buvo žymiai įdomiau ir suprantamiau, nei po poros metų mokykloje pradėti dėstyti chemijos ir fizikos kursai, nes ten viskas susivesdavo tik į vadovėlius ir lygtis bei formules, o praktiniai eksperimentai būdavo atliekami tik kokį kartą į trimestrą.

Tiesą sakant, jei mokykloje būtų buvę mokoma iš tokių knygų, galbūt net būčiau pasukęs fizikos ar chemijos mokslų keliu. Bet ne — vietoje to pasipainiojo kompiuteriai su — žinoma — žaidimais, ir štai turim, ką turim :)

Read the rest of this entry »

 
10 Comments

Posted by on 2015 kovo 24 in Taaaip..., Žaisti

 

Tags: , , , , ,

Lietuva 3.5

Lietuva

Lietuva yra kieta dar ir tuo, kad turi du gimtadienius. Šituo faktu ypač džiaugiasi mūsų vaikis – nes gimtadieniai yra kieta.

Gerai, kad vaikio amžius dar toks, kad nekyla klausimų, kaip čia kažkas gali turėti du gimtadienius, ir kuo jie skiriasi. Nes prieš aiškinant, reikia gerokai pagromuluoti, kaip čia, kas ir kodėl.

Tai kad pasiruošti iš anksto, imu dabar ir gromuluoju.

Mano vertinimu, vasario 16 – tai modernios eros pradžia, tai mūsų proseneliai ir seneliai, tai praeitis. Tai Lietuva 2.0, daugmaž 16 bitų (LDK versijuočiau kaip Lietuva 1.0, 8 bitų).

Kovo 11 – tai Lietuvos 3.0 startas (32 bitų), tai mes ir mūsų tėvai. Tai yra – mano vaikio kartos tėvai ir seneliai. Tai yra praeities ir dabarties riba, bet taip labiau žiūrint į dabartį.

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2015 kovo 11 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Hobitas – 3, arba gerai, kai jau nebėra ką gadinti

hobbitas-3

Taigi, sužiūrėtas paskutinysis „Hobitas“. Apibendrinant – daug geriau, nei tikėjausi. Aišku, iš dalies dėl to, kad jau ir nebebuvo ką gadinti, na bet vis tiek džiugu.

Ir gerai, kad serija baigėsi. Nes iš vienos apyplonės knygelės daryti tris filmus — kiek juokinga, juolab, kad išmetus pusę visiškai nereikalingų kovos scenų, neegzistuojančių veikėjų ir siužeto linijų, buvo galima sukalti ir vieną — visai neblogą — filmą. Tikiu, kad kokie Tolkieno fanai ir padarys — kaip kad yra padarę su kitais LotR filmais.

Na bet OK, pasikabinėkim.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2014 gruodžio 20 in Matyti

 

Tags: , ,

Trys dienos vikingu (antra dalis)

Tęsinys. Pradžia čia.

Gražiausias laikas Rumšiškėse

Saulėtekis Rumšiškėse

Saulėtekis Rumšiškėse

Prieš visą šitą filmotūsą Rumšiškėse esu buvęs labai seniai — kažkada pradinėse klasėse. Ir, tiesą sakant, nelabai ką atsimenu, bet važiavom lyg pavasarį, kai sniego jau nebėra, bet ir su žaluma dar ne kažką.

Po šio spalio Rumšiškės man gražiausios visada bus rudenį, per patį lapų auksą. Žinoma, kels ir kitus prisiminimus (jau dabar nekantrauju pamatyti kaip ta pati vieta atrodo be kamerų, degančių ir nesudegančių fake namų ir 300 žmonių vienoje vietoje), bet pamatyti rudeninį saulėtekį Rumšiškėse yra tikrai tikrai verta kelių neišmiegotų valandų.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2014 lapkričio 20 in Taaaip...

 

Tags: , , ,

Trys dienos vikingu (pirma dalis)

Welcome to the Future of Play ©Sony

Pardaviau sielą ©Sony

Įdomus šiemet spalis pasitaikė. Teko ir pasifilmuoti, ir pačiam filmą pastatyti.

Apie antrąjį nuotykį – kiek vėliau, o dabar apie pirmąjį – nes naujiena tam tikra prasme dar karšta. Praėjusio penktadienio senumo.

Kas seka mane Veidovėlyje, spalio pradžioje galėjo pastebėti, kad vis mesteldavau ką apie vikingus, filmavimus ar bent barzdas. Dabar, kai projektas jau išviešintas, galima ir kažkiek papasakoti.

Read the rest of this entry »

 
2 Comments

Posted by on 2014 lapkričio 9 in Matyti, Taaaip..., Žaisti

 

Tags: , , ,

Best Blog Awards ‘2014

Ratas apsisuko, vėl gavau Oskarą „Best Blog Awards, 2014“.

Už nominaciją ačiū tikrai vienam įdomiausių (ir produktyviausių) mano skaitomų blogų „Darau, Blė“, o kadangi ir užduotys pasunkėjo, tai su malonumu prisidedu.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2014 lapkričio 4 in Taaaip...

 

Tags: ,

Apie liežuvavimą

— O tavo draugai bei kaimynai? Jie liežuvaus?
— Tai prakeikta jų teisė  liežuvauti. Tokioje vietoje, kaip Willow Bendas, ir pašnekėti nėra apie ką, štai jei ir griebiasi menkiausių progų.
— Rodos, tau tas nerūpi?
— O kodėl turėtų? Čia aš — tas pats dabita Steelo sūnelis, kuris sugrįžo į gimtąjį miestą. Jie įtaria mane, jie pyksta ant manęs,  ir diduma jų manęs nemėgsta. Aišku, jie draugiški, tačiau liežuvauja apie mane man už nugaros. Jiems nepatinka žmonės, kurie nesimurkdo jų asmeniniame vidutinybės liūne. Man regis, tai apsauginė reakcija. Susitikę su tais, kurie išvyko iš miesto, o paskui sugrįžo atgal — net jei sugrįžo beviltiškai pralaimėję, miestelėnai jaučiasi nuogi ir nepilnaverčiai. Be to, jie labai skaudžiai išgyvena savo provincialumą. Taigi, jei pernelyg nesirūpini savo reputacija, negalvok apie juos.

© 1978 Clifford Donald Simak, „Mastodonia“

 

P.S. nuo A.: Ar pastebėjot, kad šitas dalykas scalinasi ne tik teritorijos dydžiu (kaimas, miestelis, miestas, valstybė), bet ir portinasi į sociumus, nepririštus prie jokios teritorijos? ;)

 
Leave a comment

Posted by on 2014 liepos 14 in Skaityti, Taaaip...

 
 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos