Įsiskaičius į Grumlino įrašų seriją (1, 2, 3, 4), gimė idėja išfotografuoti vaikystėje rinktus (tiesą sakant, rinkau ne pats, o dovanodavo tėvai) automobilių modelius. Kol kas tai tik juodraštinis idėjos variantas, tikra fotosesija vyks kažkada ateityje ir su geresne aparatūra (čia fotografuota Canon PowerShot S5 IS muiline), daugiau modelių bei fonų, bet tuo tarpu gal kam bus malonu prisiminti vaikystės vaizdus ;)
Šįryt apturėjau savanorišką komandiruotę į Kauno zoologijos sodą. „Reportažas“ iš jo – vėliau (taip pat galite sekti ir mano DeviantArt kampą), o čia – vaizdelis iš to, ką radome prie Maxima bazės, pakeliui.
Nieko labai ypatingo, bet ne kasdien tokių dalykų pamatysi :) Ypač automobilį, kurio numeris deklaruotų jo kainą :)
Vakar apturėjau vieną įsimintiniausių bajerių paskutiniu metu :)
Trumpa priešistorė: neseniai nusipirkom mašiną. Kadangi, savaime suprantama, nenaują, tai po to sekė neišvengiami privalomieji darbai: dirželių, tepalo, kažkokių ten guolių keitimas ir t.t.
Tai va, vakar prieš darbą nuvarau į servisą, vakare po darbo pasiimu, parvarau į aikštelę prie namų ir vėl grįžtu į darbą, į Kalėdinį vakarėlį. Ir vos įžengus į tūsą – skambutis. Iš serviso.
– Laba diena. Tai va, sutvarkėme jau jūsų mašiną, galite pasiimti.
Em. Kaip reaguoti? Mintys prasisuko daugmaž tokios: „Kai atėjau, mašina jau buvo užvesta, serviso salėj – prietema, bet spalva lyg ir ta? O numerio nepatikrinau, formos pasirodė pažįstamos… Vidus… hm, irgi lyg toks, bet gal jie nesisikiria?..“
Po šiokių tokių klausimų paaiškėja, kad viskas tvarkoje – visgi parvariau savo mašiną. Meistras tiesiog supainiojo savininkų mobiliuosius…
