RSS

Tag Archives: gamta

Tigras

Tigras

tigrasTai — labai neįprasta knyga. Pradedant stiliumi — savotiška enciklopedija, maišyta su detektyvu — ir baigiant backgroundu: amerikietis rašo apie paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio (ir dar senesnę) Rusiją, ir ne tik jos ekonominius aspektus, bet ir buitį, ir psichologiją, ir antropologiją, ir istoriją. Ir dar daro tai tikrai vaizdžiai bei įtikinamai.

Čia vat kaip aš imčiau ir parašyčiau knygą, kurioje susilietų devintojo ir dešimtojo dešimtmečių Venesuelos ekonomikos krizės, kokio nors Andų kaimelio šeimos gyvenimas ir Pietų Amerikos gamtosaugos problemos. Na gerai, ne aš taip parašyčiau — man tokiam dalykui tiek kantrybės, tiek erudicijos nepakaktų. Tai tarkim, Algimantas Čekuolis parašytų.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 5 in Skaityti

 

Tags: ,

Japonijai betrūksta Godzilos…

[video:youtube:_OC09xsGGhw]

Apie žemės drebėjimus jau rašiau. Apie atomines elektrines, užliejamas cunamio – irgi.

Žodžiu, pasiskaityti „Sarasvati upės smėlį“ tikrai rekomenduoju. Labai dera prie šių dienų aktualijų.

 
Leave a comment

Posted by on 2011 kovo 12 in Taaaip...

 

Tags: ,

Sodybos pasaka II


Sodybos pasaka II
Canon Powershot S5 IS

Obelis buvo tokia pati, kaip ir anksčiau. Abu obuoliai – irgi. Beveik. Mat į vieną iš jų dėmesį atkreipė kelios jaunos žavios kirmėlaitės, tad nelaimėlis dabar kiek priminė Mickey Rourke iki plastinių operacijų bei reabilitacijų eros.

O štai mėnulio nebebuvo. Greičiausiai jis, kaip prizas, buvo įteiktas 5674562475240-ojo varlių kovų sezono finalo nugalėtojai, mat be tų dviejų obuoliūkščių ant obels šakos nebekabėjo nieko papildomo, o ir prūdas buvo įtartinai ramus, tik kažkoks lėtai bręstantis varlėkas, dar beveik buožgalvis, nepaliaujamai pliumpsėjo nuo šviežiai pastatyto lieptelio – vėl ir vėl, tuo monotonišku pliumpsėjimu keldamas galvos skausmą vargšams karosams.

Read the rest of this entry »

 
9 Comments

Posted by on 2010 rugpjūčio 9 in Fotografuoti

 

Tags: , , , , , , ,

Sodybos pasaka


Sodybos pasaka ©Algirdas Šalomskas
Canon Powershot S5 IS

Ant obels šakos kabėjo trise: du žali obuoliūkščiai ir mėnulis. Dviejų iš šitos trijulės keliai vedė tik žemyn, o trečiojo… Trečiasis, obels požiūriu, išgyveno kažkokią rekursiją, vėl ir vėl. Ne prieš gera, galvotų obelis, jei ji būtų mąstantis padaras.

Apačioje, dėl mėnulio atspindžio, raibuliuojančio prūdo paviršiuje, mušėsi varlės.

Read the rest of this entry »

 
6 Comments

Posted by on 2010 liepos 26 in Fotografuoti

 

Tags: , , , , , , ,

Pasivaikščiojimas Karmazinų pažintiniu taku


Hidden View
Canon Powershot S5 IS

Esame nevisuomeniški ir turbūt asocialūs. Kai visa Lietuva kažką švenčia, buriasi į minias, būrius ar bent jau ratelius, mūsų šeima kažkaip traukia į priešingą pusę, kuo toliau nuo to viso zvimbimo. Toliau nuo alkoholingųjų bliuznakčių, nuo nutūptų paežerių. Ištuštėjęs miestas – visai gražus, malonus ir vežantis, bet kiek per karšta ant betono.

Tai kažkurią čia prailgintojo savaitgalio dieną sumanėme nusitrenkti į Karmazinų apylinkes. Piliakalnis matytas iš toli, bet taip nė karto ir nenužvelgtas nuo viršaus. O kad yra kažkoks pažintinis takas, tiesą sakant, išvis nežinojome.

Read the rest of this entry »

 
3 Comments

Posted by on 2010 liepos 7 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Pasivaikščiojimas aplink Saidę


Saidės žiotys
Canon Powershot S5 IS

Pradėsiu kaip tikras lietuvis, negatyviai. Iš visų lankytų takų šis pasirodė nuobodžiausias. Matyt, jau esu išpaikintas visokių įdomesnių objektų o ypač – jų tankio viename maršrute, tad Saidės pažintinis takas su savo varganom 3-4 įžymybėm pasirodė ganėtinai skurdus… Ir trumpas. Pačiam maršruto apėjimui (ir dar geroookai nuklystant nuo žemėlapyje nurodytos trasos, kas sudarė bent pusę laiko) užtrukome praktiškai tiek pat, kiek ir kelionei iki paties objekto. Nesąžininga :/

Gerosios pusės?

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2010 birželio 28 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Svampfest


Svampfest
Canon Powershot S5 IS

Penktadienį buvome nulėkę į RPGamtą, prie mažųjų Veprių. Kol Naz geimino, truputį prasinešiau per mišką su fotoaparatu…

Read the rest of this entry »

 
2 Comments

Posted by on 2010 birželio 26 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Pasivaikščiojimas po Sudervę ir aplink Šilėnus


Nuo Naujosios Rėvos piliakalnio viršūnės I

Lygiai prieš savaitę buvome nusitrenkę į Šilėnus. Pakeliui buvome sustoję ir Sudervėje, pavaikščiojom aplink ir įlindom į apvaliąją bažnyčią. Sudervėje – nieko ypatingo ar įdomaus, išskyrus bažnyčios formą ir „šv. kioskininką“, o va Šilėnų pažintinis maršrutas – nepalyginamai įdomiau. Dalykas, vertas aplankymo.

Read the rest of this entry »

 
11 Comments

Posted by on 2010 gegužės 29 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Priešvasariniai kvapai


Įtarimas dėl artėjančios vasaros

Kažkada jau rašiau apie pojūčius, persijungiant iš kaimiškojo režimo į miestietiškąjį. Ir žinot, šįkart pirmas ir ryškiausias įspūdis – KVAPAS.

Read the rest of this entry »

 
12 Comments

Posted by on 2010 gegužės 18 in Fotografuoti

 

Tags: , , ,

Kai(p) raivosi žemė


Aliaskos žemės drebėjimas 1964-aisiais, ©U.S. Geological Survey

Pastaruoju metu galvoje mintys kažkaip dažnokai sukasi apie… žemės drebėjimus. Turbūt Visosnaujienos.lt antraščių skaitymo išdava :) Bet šiandien, radęs kolegos Grumlino įrašą irgi apie tą patį, susimąsčiau.

Ar dar atsimenate žemės drebėjimą Lietuvoje?

Aha. Buvo. Ir taip, uždavus aukščiau esantį klausimą,dažniausiai sulaukiama reakcija būna išplėstos akys, o po kelių sekundžių – tvirtas teiginys su sarkazmo gaidele balse: „Lietuvoje žemės drebėjimų nebūna ir negali būti.

Paskutinysis smarkesnis žemės drebėjimas pas mus vyko prieš beveik šešerius metus – 2004-ųjų rugsėjo 21 dieną. Sako, stiprumas siekė 5 balus pagal Richterio skalę (kurią, beje iš tiesų reikėtų vadinti Richterio-Gutenbergo skale šiaip jau), ir aš puikiai atsimenu aiškiai juntamą vibraciją, bei tai, kaip ratukinė biuro kėdė su visu manimi joje pavažiavo kelis centimetrus į šalį.

Kiek atsimenu, šitą dalyką pajuto tikrai ne visi. Bet atsimenu ir džiaugsmingus šūksnius IRC kanale (kurį tuo metu naudojome kaip instant messengerį) – „e chebra! zeme dreba! davai dar! DAR!!! DARRR!!!!!“ :D

Tad šių prisiminimų paskatintas (o dar ir neseniai suskaitęs „TRUMPĄ ISTORIJĄ…„, kiek pasidomėjau apie žemės drebėjimus.

Žemės drebėjimai – ne toks jau ir retas dalykas. Vidutiniškai kasdien kur nors pasaulyje įvyksta po porą dviejų ir daugiau balų žemės virpesių. Stipriausi drebėjimai, kurie buvo užregistruoti jau ėmus matuoti Richterio skale, įvyko Aliaskoje 1964-aisiais (9,2 balo, žr. įrašo iliustraciją) ir Ramiajame vandenyne, šalia Čilės krantų, 1960-aisiais (9,5 balo).

Beje, apie pačią skalę. Richterio skalė žymi ne sugriovimų dydį (kaip neretai klaidingai įsivaizduojama), o būtent žemės drebėjimo stiprumą. Ir šiaip jau tai ne konkretus daiktas ar matavimo įrenginys, o sąvoka, ir jos „padalos“ išsidėsčiusios ne kaip liniuotėje, o eksponentiškai, t.y. 7,3 balo žemės drebėjimas yra penkiasdešimt kartų galingesnis nei 6,3 balo drebėjimas, ir 25k kartų galingesnis už 5,3 balo žemės drebėjimą.

Pats nesaugiausias miestas žemės drebėjimų atveju – Tokijas. Tai – tikra uždelsto veikimo bomba, nes miestas įsikūręs trijų tektoninių plokščių sandūroje, o pastebėta, kad žemės drebėjimų stiprumas turi tendenciją kauptis – t.y. kuo didesnė pauzė tarp drebėjimų, tuo jie būna galingesni. Paskutinįkart Tokijas savo dozę atsiėmė 1923-iaiais, gavęs 7,9 balo, tad…

Nors dažniausiai žemės drebėjimai vyksta tektoninių plokščių susidūrimo taškuose, bet taip būna ne visada. Drebėjimas gali įvykti ir pačioje plokštės viduryje. Sako, vienas baisiausių tokių buvo JAV – Naujajame Madride, Misūrio valstijoje 1811-1812 metų žiemą. Atsakantys smūgiai pasikartojo tris kartus per mėnesį su trupučiu, o efektas buvo toks, kad net ir už ~600 km esančiame Cincinatyje kentėjo kaminai. Kitas įsimintinas atvejis – 9 balų griovimo jėga 1755-ųjų Lisabonoje kaip tik per Vėlines, be perstojo krėtusi Portugalijos sostinę septynias minutes. Palyginimui – taip gerai žinomas San Fracisko žemės virpesys tetruko pusę minutės ir siekė „vos“ 7,8 balo (prisiminkite eksponentiškumą).

Beje, pirmasis aprašytas žemės drebėjimas Lietuvoje – 1328-aisiais Skirsnemunėje. Išgąsdino vargšus kryžiuočius…

Kas ką dar turi įdomaus papasakoti?.. :)

 
5 Comments

Posted by on 2010 balandžio 7 in Taaaip...

 

Tags:

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos