RSS

Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže – I dalis – kelionė ir Stokholmas

01 Sep
Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže – I dalis – kelionė ir Stokholmas

IMG_9789

Per atostogas normalūs žmonės keliauja į Pietus – ten kur šilta, visokios jūros, paplūdimiai, maljorkos, hurgados, antalijos ir kitokios grandkanarelijos.

O dar normalesni žmonės į traukia į Šiaurę – ten, kur viskas brangu, kur ne taip karšta (bet vis tiek, apie 20-25 misterio Celsijaus, tik su gaiviu ežeriškai jūrišku vėjeliu) ir kur turistinis popsas yra vis tiek popsas, bet vis dėlto šiek tiek kitoks.

Tad šiemet, būdami neabejotinai normalesniais iš normalių (o ir pasitaikius gerai progai), atostogoms patraukėme vikingan – į Stokholmą.

Nes Stokholmas mane rimtai sužavėjo ten lankantis žiemą — toks ramus, skandinaviškai santūrus, šiaurietiškai gražus ir, kaip nekeista, jaukus. Aišku, gal dėl to, kad aš vaikystėje su Astridos Lindgren ir Tovės Janson knygomis augau, bet ir šiaip man tokie miestai patinka – ne švenčiantys ištisinę fiestą, o santūrūs, kiek niūrokai gražūs ir pastatyti iš/ant tamsaus akmens, o ne iš/ant pietietiškos kalkės.

IMG_6234

IMG_6242

IMG_6253

IMG_6309

Kaip dabar galvoju, viena iš idėjos užuomazgų aplankyti Stokholmą vasarą buvo ir mūsų ambasadoriaus Švedijoje frazė, ištarta, kai pradėjau dūsauti dėl žieminiu saulėlydžio, užmatyto Strandvägen gatvėje-promenade — „Ech, o kaip čia viskas atrodo vasarą!” Prie šito dar ir mūsų komercijos atašė kažką apie Strandvägeno kamščius, kuriose ištisai stovi poršai ir ferariai, pridėjo.

Galiausiai pamačiau – ir vasarinius kamščius, ir poršus, ir ferarius. Bet kai dabar jau galiu palyginti, labiau man patiko tas žiemiškasis vaizdas. Toks truputį melancholiškas, bet ramus ir relaksuojantis.

Na o pačia pagrindine vizito priežastimi ir galimybe, aišku, tapo Cathy ir ReJ (ir dar Murmeka, ir Kruopa), šiuo metu gyvenantys Stokholme ir pasiaukojamai sutikę mus priimti kelioms dienoms.

Nes šįkart keliavome trise, o vienu iš tų trijų buvo toks vienas niekaip neužsičiaupiantis pilnaketurmetis, kuris nuolat nori viską žinoti apie viską, „o kas būtų, jeigu…“ ir pan. Nes, cituoju „jei klausinėsi, tai daug sužinosi“ — blemba, darželis primokė, bet tai kaip užginčysi tokią paradigmą? :)

Kelionė

Jei jums pasitaikys galimybė skirsti „Norwegian Airines“ (arba kaip jie patys save vadina – tiesiog „Norwegian“) — nedvejokite.

Lėktuve veikia ne tik WiFi, kur vidiniame serveriuke yra visokio turinio laiko užmušimui, pradedant (bent jau man 60% dar neskaitytais) anekdotais ir baigiant TV serialais, bet ir veikia interneto ryšys. Be jokio papildomo mokesčio. Taip, skrendi lėktuvu už keliasdešimt eurų, žiūri į kokį Gotlandą iš dangaus ir spamini apie tai feisbuke. Pavidoliai graibstosi už gerklės, sprogina akis ir dusta.

Antra, kas man patiko — sveikas požiūris į elektroninius prietaisus lėktuve. Turi „Airplane mode“? Ačiū, to ir pakaks. Ta prasme, reikalavimų įjunginėti/išjunginėti patį aparatą nėra, o berods dar pačioje „Lufthansoje“ visai neseniai teko šiek tiek žodžiais pasisparinguoti su stiuardese, reikalavusia kilimo metu IŠJUNGTI planšetę, nors aš jai net prizoominau „Airplane mode“ piktogramą ekrano viršuje.

Na ir trečia – per monitorius rodoma animacinių filmų programa. Kas keliauja be vaikų, to neįvertins, bet mums tai reiškė beveik 20% kelionės laiko palaimingoje tyloje :)

A, ir dar skrisdamas intranete visada realiu laiku gali pasitikrinti momentinį skrydžio greitį, aukštį, kiek dar liko ir panašius duomenis. Detalės, bet taip geekiškai malonios :)

Kaip nusigauti iš Arlandos oro uosto į Stokholmo centrą? Sako, kažkaip galima ir viešuoju transportu, bet mums parekomendavo „Flygbussarna“ autobusus — kaip geriausią kainos ir komforto santykį — ir rekomendacija visiškai pasiteisino. Kelionė dviem suaugusiems ir vaikui (vaikams svėjų krašte daug kas — pradedant muziejais ir baigiant transporto bilietais — nemokama, paprastai iki 6 metų, bet kai kuriais atvejais ir vyresniems) į abi puses kainavo 396 SEK (42 €), o truko ~45 minutes. Komfortiškas autobusas, lekia ramiai, bet greitai, tik WiFi/internetas neveikė. Bet čia dzin.

Palyginimui, daugmaž vidutinė taksi kaina iš Alrandos oro uosto į miesto centrą – 520 SEK (53€). Jei skristumėt per Bromma – berods, žiemą už 320 SEK radau. Nes Bromma yra arčiau centro.

A, ir dar dėl Švedijos kronų (SEK) konvertavimo į eurus. Grubi formulė būtų tokia: jei suma jau siekia šimtus kronų, tai braukiam nulį ir pridedam vieną. Taip 520 SEK virsta 53€, 320 SEK – 33€, 170 SEK – 18€ ir pan.

I diena: senamiestis ir laivai

Pasakysiu šventvagystę: jei galite neiti į Stokholmo senamiestį, tai ir neikite.

Nes iš tiesų nieko ten gero ar įdomesnio. Nes jei matėte kokius 3-5 ne pietų Europos senamiesčius, gyvuojančius nuo daugmaž viduramžių, tai stokholmiškasis pasirodys tiesiog kažkoks generic one. Ta prasme – net mūsų kaimynų estų sostinės senamiestis žymiai, žyyymiai smagesnis, o palyginus su Praha, tai Stokholmo senamiesčiui išvis kaip Meškėlai iki Dickinsono.

Vienintelis kiek įdomesnis dalykas – mažiausia Stokholmo skulptūra, daugmaž 10 cm aukščio: berniukas Olė, per įsivaizduojamą langą žiūrintis į mėnulį. Sako, žiemą stokholmiečiai jį dar ir aprengia, visokiais pačių megztais šalikais ir pan. bet dabar vasara ir jis nuogas.

Ir dar detalė – prietaras, jog jei Olę paglostysi, tai į Stokhlomą sugrįši. Tai turistai, vietoje to, kad taupytų bilietui, ir glosto – ir glosto taip, kad nuzulintas Olės pakaušis švytėte švyti. Duh.

E-bilietas

E-bilietas

Daugmaž šioje vietoje galima paminėti ir viešąjį transportą – o jis mūsų standartais nepigus, bet paprastas ir labai geras. Patogūs, švarūs ir gražūs tramvajai, autobusai ir metro. Visiems galioja ta pati kortelė, kurią pasipildyti gali berods mažiausiai 100 SEK (11€), už ką gauni 4×75 minučių virtualius bilietus, galiojančius visose jau minėtose viešojo transporto rūšyse, visoje A zonoje (o jos, mus užtikrino, pačiame Stokholme pakaks).

Papildymas irgi labai patogus – pildaisi kiekvienoje metro stotelėje esančiais kompiuterizuotais automatais, moki debetine/kreditine kortele, 24/7. Jokių pardavėjų, jokių „prašom papildyti man…“ ir kitų lėtinančių priemonių.

A, ir dar visi kalba angliškai. Pradedant iš pažiūros 70+ metų bobute, klausiančia kiek valandų ir kada paskutinis autobusas buvo ir baigiant autobuso vairuotoju, atsiprašinėjančiu, kad sustojo ne stotelėje, kur reikia, o per metrą nuo jos, nes jam į tą stotelę per visus kamščius sunkiau šįkart buvo įsukti.

Ta apibendrinant senamiestį – jei patekote, nieko baisaus, bet specialiai eiti pernelyg nematau reikalo.

Žmogus, mėgęs vadinti dalykus - Carl Linnaeus. Beje, nemažas čyteris - siuntinėdavo savo studentus po visą pasaulį visokių biologinių pavyzdžių rinkti, bet visus atradimų nuopelnus kaip ir prisiskirdavo sau.

Žmogus, mėgęs vadinti dalykus – Carl Linnaeus. Beje, nemažas čyteris – siuntinėdavo savo studentus po visą pasaulį visokių biologinių pavyzdžių rinkti, bet visus atradimų nuopelnus kaip ir prisiskirdavo sau.

Nei NY, nei LA - Stokholmo Kungstornen - Karaliaus bokštai - sakoma, statyti dirižabliams parkuotis. Beje, nėra identiški.

Nei NY, nei LA – Stokholmo Kungstornen, „Karaliaus bokštai“. Sako, statyti dirižabliams parkuotis. Beje, nėra visiškai identiški.

Turtguje pardavinėjamos voveraitės, bet pardavinėjamos turbūt kvardratiniais metrais. Kortelėse ne kaina, o nurodymas, kad švediškos. Kainos tiksliai nežinau, bet sako, panašiai, kaip ir parduotuvėje, o ten 19 SEK už 100 ar tai 200 gramų.

Turguje pardavinėjamos voveraitės, bet pardavinėjamos turbūt kvadratiniais metrais. Kortelėse ne kaina, o nurodymas, kad švediškos. Kainos tiksliai nežinau, bet sako, panašiai, kaip ir parduotuvėje, o ten 19 SEK už 100 ar tai 200 gramų.

Jei nieko nepainioju, stokholmiškasis shoppingo promenadas.

Jei nieko nepainioju, stokholmiškasis shoppingo promenadas.

Kita to paties shoppingo promenado pusė.

Kita to paties shoppingo promenado pusė.

Daugmaž tipiška Stokholmo gatvė prie Centralterminalen (pavadinimas juk pats viską pasako, ar ne?, vedanti link rotušės.

Daugmaž tipiška Stokholmo gatvė prie Centralterminalen (pavadinimas juk pats viską pasako, ar ne?), vedanti link rotušės.

IMG_9659

Mälaren ežeras – vienas iš ežerų, ant kurių įsikūręs Stokholmas

Stokholmo rotušė

Stokholmo rotušė. Nuo čia startuoja laivai į Birką ir kitur. Nors jie ten nuo visur į visur startuoja

Stokholme net ir pastatai panašūs į laivus

Stokholme net ir pastatai panašūs į laivus. Kartais

Vietinis kiras, greičiausiai bendradarbiaujantis su turizmo departamentu

Vietinis kiras, greičiausiai bendradarbiaujantis su turizmo departamentu. Sąžiningai pozavo geras 5 minutes

Norit tipiškai turistinių vaizdų? Prašom! XXa . švedų neo-trubadūro Everto Taube skulptūra

Norite tipiškai turistinių vaizdų? Prašom! XXa . švedų neo-trubadūro Everto Taube skulptūra ir turistai aplink

Sako, seniausieji Stokholmo namai

Sako, seniausieji Stokholmo namai

Fontantas su dailaus vaikino veidu Stokholmo senamiestyje

Fontantas su dailaus vaikino veidu Stokholmo senamiestyje

Kaip galima apipavidalinti elektros ar tai komunikacines pastotes

Kaip galima apipavidalinti elektros ar tai komunikacines pastotes

Mažiausia Stokholmo skulptūra - berniukas Olė, per įsivaizduojamą langą žiūrintis į mėnulį. Legenda sako, kad jei jį paglostysi, sugrįši š Stokholmą. Tai turistai, vietoj to, kad taupytų dar vienam bilietui, trina jo paukaušį taip, kad anas jau net blizga

Mažiausia Stokholmo skulptūra (15 cm aukščio) – berniukas Olė, per įsivaizduojamą langą žiūrintis į mėnulį.
Legenda sako, kad jei jį paglostysi, sugrįši š Stokholmą. Tai turistai, vietoj to, kad taupytų dar vienam bilietui, trina jo pakaušį taip, kad anas jau net blizga

FOR THOSE ABOUT TO ROCK! Patranak ir sargus kareivis, buintis prie Parlamento. Toks sargus, kad net per arti priėjusius turistus aprėkia. Nedaug trūksta iki sovietinės bufetavos ;)

FOR THOSE ABOUT TO ROCK! Patranka ir sargus kareivis, budintis prie Parlamento. Toks sargus, kad net per arti priėjusius turistus aprėkia. Beveik nedaug trūksta iki sovietinės bufetavos ;)

Parlamento kiemas

Parlamento kiemas

Užtat man, kaip geekui, jaučiančiam silpnybę laivams, atgaiva tapo vakarinis pasivaikščiojimas, kuris buvo numatytas kaip praėjimas Strandvägenu, bet netyčia nuėjome į kitą kanalo pusę ir galiausiai patekome į Skeppsholmo saloje esantį a la laivų muziejų po atviru dangumi.

O čia – veikiančios senovinių laivų replikos, prišvartuotos palei visą salos perimetrą, viskas pradedant kažkuo panašiu į mūsų dores ir baigiant nedidukais traleriais. Šalia beveik kiekvieno eksponato – nedidelis stendas su laivo charakteristika, originalo pastatymo metais ir t.t.

Tai yra, čia yra ne kokie (kad ir realaus dydžio) modeliukai, užkelti ant kokių postamentų ar nebeplaukiančios senienos, iškeltos ant stovų — kaip kad pakeliui į Klaipėdos Jūrų muziejų — bet realūs, veikiantys laivai, pagaminti atkūrinėjant originalius praeities laivus.

Nėra ten kažkokių ultrasenienų — seniausias, kurį radau, buvo berods 1905-ųjų nediduko laivuko replika — bet vis tiek žiauriai įdomu.

Apie 60% dienos vaikščiojimo mūsų pilnaketurmetis atvaikščiojo savo kojomis (likusį laiką — man ant sprando, žinoma) — o „Moves” sako, kad tą dieną nuėjome 15 km — tad akivaizdu, kad į dienos pabaigą buvo pavargęs ir irzlus, bet pamatęs laivus, atgijo akimirksniu ir palei visą salos pakrantę lakstė pirmyn-atgal lyg kofeino gavęs ;)

IMG_9723

Fone - superinis viešbutis "Diplomat", kuriame žiemą teko pagyventi. Osom.

Fone – superinis viešbutis „Diplomat“, kuriame žiemą teko pagyventi. Osom.

IMG_9746
IMG_9752

IMG_9755

IMG_9760

IMG_9765

Kaip jau skaiau, aš augau su A. Lindgren knygomis, tame tarpe ir „Varnų sala“. Pirma suskaičiau keliolika kartų (tiksliau, pirmus kelis kartus skaitė man, paskutinį dešimtį kartų skaičiau jau pats), paskui — kai jau nebedialupinis internetas atsirado — sužiūrėjau serialą, o paskui jau ten taip ir toliau. Bet jei ką, chronologiškai turėtų būti atvirkščiai: iš tiesų istoriškai pirma pasirodė „Sverige Radio“ kurtas 13 dalių TV serialas, kurio scenariste buvo Astrid Lindgren, tada iš jų ji sukompiliavo knygą, o paskui dar buvo prikurta ir keletas televizinių filmų. Todėl pamatęs šitą Skeppsholmen saloje  , pradėjau strykčioti ir rėkauti (dėl ko šeima pasijuto nepatogiai, tik vėliau apaiškėjo, kad ten ne manoji šeima buvo) — „Čia „Varnų Sala!!!” Čia „Varnų Sala!!!” Šiaip jau tai ne. Bet vis tiek panašu. Bet kartais džiaugsmui ir tiek teužtenka ;)

Kaip jau sakiau, aš augau su A. Lindgren knygomis, tame tarpe ir „Varnų sala“.
Pirma suskaičiau keliolika kartų (tiksliau, pirmus kelis kartus skaitė man, paskutinį dešimtį kartų skaičiau jau pats), paskui — kai jau nebedialupinis internetas atsirado — sužiūrėjau serialą, o paskui jau ten taip ir toliau.
Bet jei ką, chronologiškai turėtų būti atvirkščiai: iš tiesų istoriškai pirma pasirodė „Sverige Radio“ kurtas 13 dalių TV serialas, kurio scenariste buvo Astrid Lindgren, tada iš jų ji sukompiliavo knygą, o paskui dar buvo prikurta ir keletas televizinių filmų.
Todėl pamatęs šitą Skeppsholmen saloje , pradėjau strykčioti ir rėkauti (dėl ko šeima pasijuto nepatogiai, tik vėliau paaiškėjo, kad ten ne manoji šeima buvo) — „Čia „Varnų Sala!!!” Čia „Varnų Sala!!!”
Šiaip jau tai ne. Bet vis tiek panašu.
Bet kartais džiaugsmui ir tiek teužtenka ;)

Čia yra įdomus eksponatas: laivas - švyturys. Atplaukia su visa įgula, kur reikia, ir švyturiuoja. Sako, prie Vazos muziejaus yra toks pats, į kurį ir įlipt galima, bet kai ten buvom, kažkaip pamiršom.

Čia yra įdomus eksponatas: laivas – švyturys. Atplaukia su visa įgula, kur reikia, ir švyturiuoja.
Sako, prie Vazos muziejaus yra toks pats, į kurį ir įlipt galima, bet kai ten buvom, kažkaip pamiršom.

Junibakcen muziejus švyti saulėlydyje. Kaip paaiškės vėliau, ne veltui švyti.

Junibakcen muziejus švyti saulėlydyje.
Kaip paaiškės vėliau, ne veltui švyti.

Ką galima padaryti su nuobodžiomis laivo detalėmis

Ką galima padaryti su nuobodžiomis laivo detalėmis

Pašo dėžutės. Kiek supratau, tokios gali būti įtaisomos kur nors viduryje šcherų solų) komplekso, kam reikia, tie atplaukia ir laikas nuo laiko pasižiūri. Bet čia negarantuoju už šitą istoriją

Pašo dėžutės. Kiek supratau, tokios gali būti įtaisomos kur nors viduryje šcherų (salų) komplekso, kam reikia, tie atplaukia ir laikas nuo laiko pasižiūri. Bet čia negarantuoju už šitą istoriją

Nordiska muziejaus pilaitė ir Vazos muziejus, iš kito kranto

Nordiska muziejaus pilaitė ir Vazos muziejus, iš kito kranto

Gröna Lund parkas. Nėjom, bet net ir kitoje kanalo pusėje girdėjosi vaikų žviegimas

Gröna Lund parkas. Nėjom, bet net ir kitoje kanalo pusėje girdėjosi tyras vaikų žviegimas

Moderniojo meno muziejaus instaliacijos atvirame ore

Moderniojo meno muziejaus instaliacijos atvirame ore

Norėčiau, kad Vilnius būtų ant ežero ar jūros kranto

Norėčiau, kad Vilnius būtų ant ežero ar jūros kranto

Tai yra pirma pasakojimo dalis, čia – antra dalis, čia – trečia, čia – ketvirta, o čia – paskutinioji, penkta.

 
2 Comments

Posted by on 2015 rugsėjo 1 in Keliauti, Lankyti

 

Tags: , , , ,

2 responses to “Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže – I dalis – kelionė ir Stokholmas

  1. Elė

    2015 rugsėjo 1 at 19:20

    Stokholmas ir mane užkabino. Senamiestis baisus, pilna turistų ir suvenyrų, bet šiaip muziejai labai aukštos kokybės. Man irgi norisi čia žiemą pabuvoti. Gal ir pavyks ateityje.

     
  2. Paulius

    2015 rugsėjo 2 at 13:40

    Bet Vilnius ant dviejų upių kranto, tai irgi privalumas, ypač jei ateityje šis privalumas bus išnaudojamas poilsio zonomis ir vandens turizmu.

     

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos