RSS

Kariuomenė, festivaliai ir viešieji ryšiai

Kariuomenė, festivaliai ir viešieji ryšiai
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė 2016

Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė 2016

Pradėkime nuo to — man patinka ginklai ir karyba. Ne fanatiškas militarizmas, ne ura-patriotizmas (šito turbūt labiausiai nevirškinu) — bet kaip valdomos (ir protingai naudojamos) jėgos idėja.

Man patinka ir Lietuvos Kariuomenė. Kiek, vis užmesdamas vieną akį, vis matau, tai jie tikrai daug ką daro taip, kaip, mano supratimu, ir reikėtų daryti. Ir progresas akivaizdus.

Ir man labai patinka, kai kariuomenė ieško sąlyčio su utėlėtais civiliais™*. O dar labiau patinka, kad ne tik ieško, bet ir pati kuria tuos sąlyčio taškus.

Read the rest of this entry »

 
2 Comments

Posted by on 2016 gegužės 16 in Fotografuoti, Lankyti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

Film Swap? Kas nors?

Film Swap? Kas nors?
Shepherd of Clouds

Shepherd of Clouds

Yra tokia trenkta fotografijos rūšis — film swap. Tiksliau, čia gaunasi double exposure (dvigubos ekspozicijos) rūšies porūšis, bet tie visi rūšiavimai tik teoretikams rūpi, o film swap yra grynai praktikų sritis — nes kad ir kiek planuotum, skaitinėtum, taikytum, vis tiek viskas gausis taip, kaip gausis, ir nežinia kaip.

Film swap principas yra labai paprastas: išfotografuoji juostelę, tik vietoj to, kad ryškintum ją (ar atiduotum ryškinti į laboratoriją), susuki ją atgal į kasetę ir duodi kokiam nors kitam fotografui. O jis tau už tai duoda irgi tokią pačią išfotografuotą juostelę. Tada abu užsitaisote fotoaparatus tomis išfotografuotomis juostelėmis, ir fotografuojate dar kartą.

Rezultatai gaunasi nenuspėjami. Gerų, t.y. pavykusių — ne itin daug (pagal mano patirtį – kas 6-7 kadras). Galima ten visaip taikyti, žymėti juostą, kad užsitaisyti sinchroniškai, kad bent kadrai sutaptų… bet vis tiek film swap yra atsitiktinumai.

Iki šiol esu taip iššaudęs nedaug — 5 juosteles. Rezultatus turiu iš 3. Dar trys juostelės laukia, ir dar pora pas vieną fotografą kažkur yra.

Ir kol kas turiu du tokių kadrų ciklus: Vilnius Meets Bergen su Laimonu Puišiu ir kol kas neužbaigtą, tad dar ne itin konceptualizuotą su Gintare Vilcinyte.

Read the rest of this entry »

 
3 Comments

Posted by on 2016 balandžio 26 in Fotografuoti

 

Tags: , , ,

O dabar – reklama!

O dabar – reklama!

blogų savireklama

Žinote ką? Pasakysiu ereziją, už kurią mane ekskomunikuoti nuo ko nors reikėtų: aš beveik nebeskaitau lietuviškų blogų. Nes nebėra kada.

Bet juk visi žino, kad „nėra kada“ iš tiesų yra ženklas to, kad iš tiesų nepakankamai įdomu.

Ko gero, pasikeitė prioritetai — kažkaip visiškai nebeįdomu, kas ką mato per langą, kaip šiandien jaučiasi, ką ir kaip gamina pietums ar apie ką galvoja prie arbatos puodelio.

Man reikia informacijos. Man reikia, kad perskaitęs gaučiau kažkokią naudą — pasipildytų tarpai tarp žinių, išgirsčiau kokią man aktualią naujieną, įsitraukčiau į ginčą, dėl kurio vėl galėčiau papildyti savo informacijos seifuką ar bent per-įvertinti savo poziciją. Na, ar bent jau kažko, dėl ko galėčiau pakelti nustebusį antakį.

Aš jau turbūt 200 metų dienų nesu įsijungęs Feedly. Pagrindiniu informacijos srautu man yra tapęs „Facebook“, kuris parodo man viską, kas man įdomu — tiek asmeniškai man įdomių žmonių naujienas, tiek mano interesų (mokslas, technologijos) naujienas, tiek aktualijas.

Bet čia blogerių savaitė, todėl kaip ir derėtų teikti kažkokias rekomendacijas. Be to, vienas toks mažas ir ryžas užsiminė, kad jei neparašysiu, tai manimi susidomės FNTT, ir tada grynų tikrai ilgai nebus. Tai ir teikiu tas rekomendacijas, nors kai kurios kartojasi turbūt po kokį antrą ar trečią kartą. Anyway, čia tos, ką iki šiol skaitau — beveik visada, kai tik ką parašo.

Read the rest of this entry »

 
10 Comments

Posted by on 2016 balandžio 24 in Taaaip...

 

Tags: , , ,

Plag: pasaulinis lakmuso popierėlis

Plag: pasaulinis lakmuso popierėlis

plag

Štai jau 15 mėnesių esu „Plag“e – tokiame specifiniame socialiniame tinkle, veikiančiame iš esmės vien mobiliuosiuose įrenginiuose. Tiesa, yra ir kažkokia beta desktopinė versija, bet labai apkarpyta, ir šiaip – jos niekas nežino ir nenaudoja.

„Plag“ dar vis neatranda savo nišos, bet nepasakyčiau, kad labai ir ieškotų. Tai yra, kiek žinau, kūrėjai ieško, bando vienaip ar kitaip valdyti, bet userių masė finale vis tiek padaro savaip.

Ir tai toli gražu nėra blogai. Aišku, iš pirmo žvilgsnio viskas gali pasirodyti labai chaotiškai, bet kantriau pamaigius telefoną, tendencijos pakankamai gerai išryškėja. Ir man jos patinka.

O labiausiai „Plag“ man patinka tuo, kad jis leidžia pamatyti pasaulį – ne tokį, kokį jį nori matyti, bet netoli tokio, koks jis iš tiesų ir yra.

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2016 balandžio 12 in Taaaip...

 

Tags: ,

„Apgultis 13“

„Apgultis 13“

apgultis13Karo žiaurumai. Labai savotiškas dalykas, nes jei esi psichiškai sveikas, kažkaip nedegi noru apie juos kalbėti, specialiai domėtis, todėl ilgainiui pradedi absoliutinti, įsivaizduoti, kad jei jau viską bendrais bruožais kažką žinai, tai kam tom detalėm kelti sau pačiam diskomfortą. Taip, žudė. Žmonės — žmones, žmonės — gyvulius. Taip, prievartavo. Gyvuliai — moteris. Kokiais kiekiais? Daug, labai daug. Bet ta iki pykinimo nuvalkiota frazė, kad vieno mirtis yra tragedija, o tūkstančio — jau tik statistika, tikrai veikia. Visa tai tampa miglota abstraktybe. Baisu, nemalonu, neatleistina — ir paskendę migloje.

Tamaso Dabozy „Apgultis 13“ — tai trylika apsakymų, kuriuos vienija Budapešto apsupties Antrojo pasaulinio metu tema. Ir ne, tai nėra dokumentinės istorijos apsakymai — tai yra fikcija, paremta istoriniais įvykiais. Kaip apgultis paveikė žmones. Kodėl jie vienaip ar kitaip elgėsi, kovų metų stojo į vieną kitą pusę. Kaip viskas susiklostė ar susipainiojo po to. Kaip sovietus, užiminėjančius Budapeštą, matė paprasti vengrai, kurie nebuvo įsitraukę į politiką, bet gyveno kitoje fronto pusėje.

T. Dabozy dažniausiai rašo pirmu asmeniu, gana akivaizdžiai remdamasis savo patirtimi, bet kurdamas fiktyvias asmenybes. Dėl to daugelio siužetų dabarties veiksmas vyksta 199x-200x metų Toronte, vengrų emigrantų aplinkoje — tad kartu tai ir visai įdomus, nors ir nedidelis, langelis į karo pabėgėlių ir emigrantų pasaulį. Paprasta, karo jau nebepaliesta karta, gyvenanti jau ir mums gana artimą vakarietišką gyvenimą. Bet vienaip ar kitaip vis išlenda koks tėvų ar senelių laikų vaiduoklis iš smurto ir siaubo laikų ar jų sekusio dvisnukio sovietinio marazmo.

Gana slogi knyga. Ir žiauriai įdomi. Ir tikrai ne visi apsakymai vienodo stiprumo, kai kuriuos gal net galima perversti nebaigus (jei skaitysite, turbūt pajusite, kuriuos). Bet jei pati knyga pasitaikys po akimis — labai rekomenduoju.

 
1 Comment

Posted by on 2016 sausio 20 in Skaityti

 

Tags: , , , , ,

Beveik nepamatytas Milanas

Beveik nepamatytas Milanas

IMG_20151211_155031-01

Turizmų būna visokių rūšių. Dažniausiai turbūt būna rekreacinis turizmas – nors žmonės reakreaciją supranta pakankamai priešingai: vieniems tai drybsojimas paplūdimyje ar išvis prie viešbučio baseino, kitiems – vietinių įžymybių ir tourist-trapų lankymas, tretiems – backpackingas ir panašiai.

Aišku, dar būna sekso turizmas. Ir būna alkoturizmas (ir jei ką, su tikslu ne vien atvažiuoti ir prisiliuobti, bet būna ir tikrai gerų pažintinių kelionių vyno, alaus, viskio ir pan. takais. Ir beje, Lietuvoje alaus turizmu šiek tiek ir užsiimama).

Bet va modernios technologijos lėmė ir dar vieną turizmo rūšį – geimingo turizmą, ar kaip tai pavadinti. Ir čia galbūt galima apimti tiek keliones į visokius geimingo renginius – parodas (E3, GamesCon), tiek keliones paties žaidimo tikslais.

Tokio žaidimo, kaip Geocaching. Arba Ingress.

Į Milaną mane nuvijo būtent pastarasis. Kas juokingiausia, aš jo net nebežaidžiu — mažiausiai pusantrų metų. Bet 1) mano geresnioji pusė šitą vargelį žaidžia 2) aš iki šiol nebuvau buvęs Milane 3) geimai – vis dėlto mano interesų sritis 4) aš iki šiol nesuvokiu, ką žmonės randa šiame, regis, beviltiškame žaidime, bet aš nuoširdžiai noriu tai suprasti.

Tai štai ir motyvai, Watsonai.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2016 sausio 4 in Keliauti

 

Tags: , , ,

Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže — V dalis — Skansen

Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže — V dalis — Skansen

IMG_0596

Prieš važduodamas, apie Skansen prisiskaičiau, kad čia yra atseit skandinaviškos Rumšiškės.

Kažkiek tiesos čia yra, bet tik tokiu atveju, jei čia būtų ne tik Rumšiškės, bet ir tos etnografinės Klaipėdos Jūrų Muziejaus sodybos, Jūrų Muziejaus Akvariumas, Kauno Zoologijos sodas ir dar velniai žino kas — ir viskas viename. Ir dar visa tai būtų įtaisyta ant kokio Altanos kalno, kad tuo pačiu dar ir Vilniaus panoramą galėtum patogiai painstagraminti.

Read the rest of this entry »

 
4 Comments

Posted by on 2015 gruodžio 19 in Keliauti

 

Tags: , , , ,

NaNoWriMo? Challenge accepted!

NaNoWriMo? Challenge accepted!

nanowrimo

Kažkada rašiau:

„Na ką, profesionalų kompiuterinį žaidimą išleidau, albumą įrašiau, beliko knyga ir filmas?“

Nuo to laiko dar ir filmas atsirado (tiesa, ne visai toks, kokio kada nors tikėjausi, bet užtat savo kailiu patyriau, kas iš tiesų yra filmų kūrimas), tad iš pirminio plano liko tik knyga?

Mes jamam šitą reikalą!

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 27 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže — IV dalis — Vasa & Junibacken

Stokholmas vasarą, su keturmečiu bagaže — IV dalis — Vasa & Junibacken
Vazos muziejus. Į šitą pastatą sukištas 53 m. aukščio galeonas

Vazos muziejus. Į šitą pastatą sukištas 53 m. aukščio galeonas

Kiek pastebėjau, daugelis buvusių Stokholme žino apie Vazą (jei tiksliau, tai „Vasa Museet“), bet nelabai kas žino Junibacken. O šiuos du muziejus skiria vos 200-300 metrų ir, tiesą sakant, net negaliu pasakyti, kuris man patiko labiau.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 11 in Be kategorijos, Fotografuoti, Keliauti, Lankyti

 

Trys dienos vikingu (trečia dalis)

Trys dienos vikingu (trečia dalis)
20141007_171643_1

Atsiprašome, kur čia artimiausias kelias į Angliją?

Lygiai prieš metus.

Lygiai prieš metus nutiko man šita epopėja, ir kažkaip Nornos lėmė, kad vienu prisėdimu visos sagos taip ir neužbaigiau.

Taigi, paskutinioji dalis. Ilgesnė, bet ką jau čia ilgiau betempti.

Saga apie šitą epinį video.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 7 in Taaaip...

 

Tags: , ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos