Oficiali Ulmo muziejaus Löwenmensch kopija.
Kaip kartais suveikia reklama.
Kažkada čia FB išmetė berods „KuroNeko“ reklamą su žaidiminio raganiaus Geralto figūrėle. Ir tai privertė susimąstyti – kaip čia yr? Aš kaip ir geekas, bet jokio tokio geekiško dalyko namie neturiu. Jokios figūrėlės ar statulėlės iš geekų pasaulio.
Blemba, negerai kažkaip. Gal aš ne geekas vis dėlto? Negerai čia būtų, jei taip.
So Gold, Much Empire
Aha, vėl ingressinė kelionė. Bet jei praeitą kartą Milanas buvo nelabai pamatytas, tai šįkart Vienai paskyrėm vieną papildomą dieną (be „Ingress“, bet Naz vis tiek neišlaikė, žinoma), ir to, kaip pirmam įspūdžiui, visai pakako.
Prieš važduodamas, apie Skansen prisiskaičiau, kad čia yra atseit skandinaviškos Rumšiškės.
Kažkiek tiesos čia yra, bet tik tokiu atveju, jei čia būtų ne tik Rumšiškės, bet ir tos etnografinės Klaipėdos Jūrų Muziejaus sodybos, Jūrų Muziejaus Akvariumas, Kauno Zoologijos sodas ir dar velniai žino kas — ir viskas viename. Ir dar visa tai būtų įtaisyta ant kokio Altanos kalno, kad tuo pačiu dar ir Vilniaus panoramą galėtum patogiai painstagraminti.
Bokalai atsirado vėliau
Antrąją dieną elgėmės kukliau: griebėme tik vieną — bet užtat, kaip paaiškėjo, tikrai įspūdingą — muziejų.
Alaviniai kareivėliai. Sako, nuo XIX a.
Kaip jau rašiau disclaimeryje, esu šioks toks retrofilas. Atknisti ką nors seno, pajusti to ar andainykštę atmosferą – veža.
Ir labiausiai patinka, ko gero, mano paties laikų praeitis ar dar keletą dešimtmečių atgal. Nes visokie XIX amžiai ir pan. manęs šiuo atžvilgiu kažkaip nebeveža (veža kitais apsektais) – vis tiek visas įvaizdis suformuotas tik muziejų, knygų, kostiuminių dramų ir panašaus popso. O va XX amžių kažkaip smegenys dar įtikinamai ir realistiškai atkuria, nors aš pats tik devintojo dešimtmečio pradžios vaikis.
Tai Žaislų muziejus buvo labai smagi patirtis.
