RSS

Musulmonės krasnūchoje*

27 Jul
Musulmonės krasnūchoje*

veidas-musulmones Ką jūs veikiate, kai truputį pritrūksta adrenalino?

Aš tai vedžioju musulmones po krasnūchą.

OK, ne visai tikras musulmones – tik žurnalistes, vaidinančias musulmones ir renkančias mūsų tolerancijos statistiką. Kurios rezultatai, mano vertinimu, gal ir ne tokie geri, kaip norėtųsi, bet vis dėlto ne tokie blogi, kokie galėtų būti — tokie, sakyčiau, per viduriuką. Gal net su polinkiu į pozityvumo pusę.

Nes jei jau iš krasnūchos grįžome sveiki, tai viskas iš tiesų yra ne taip jau ir blogai pas mus :)

O jei plačiau, tai šiame projekte dirbau atseit-slaptu fotografu. Atseit, nes visai lyg ir sėkmingai vaidinau, kad tariamų musulmonių nepažįstu, bet visiškai nesisekė su slaptumu. Nes norint gero, vaizdingo ir ryškaus kadro, vis dėlto nepasislėpsi. Nes arba reikia jau tokio objektyvo, kad iš televizijos bokšto galėtum Šeškinės turgelio bobutes prisizoominti, o toks jau savaime kreipia visų aplinkinių dėmesį į tave, arba turi tiesiog fotografuoti iš arti.

Rinkausi antrą variantą, tad kad aš čia fotografuoju musulmones, matė visi, kas norėjo, bet iš tiesų nelabai kreipė dėmesį. Nes pačios musulmonės pas mus vis dėlto įdomesnis dalykas, nei kažkokie ten fotografai.

Žinoma, turint daugiau laiko pasiruošimui, galima buvo apsikarstyti visokiom „GoPro“ kamerom — ir pačiom wannabe musulmonėms dar porą kur po hidžaba ar nikaba įtaisyti — ir tada jau rimtai slaptą agentą vaidinti, bet tai kol kas pakako ir to, kas visada po ranka.

O tai kas pas mus vis dėlto negerai su tolerancija? Negerai tai, kad vis dėlto dauguma dar elgiasi provincialiai ar net įžūliai, kaip kad turgaus prekeiviai, parduodantys musulmonėms braškes, ir tuo pačiu metu telefonu garsiai kažkam pasakojantys, kad va, atėjo pas mane čia tokia, kad tik akys matyti.

Stebėti aplinkinių reakcijas iš poros-trejeto metrų buvo tikrai įdomu. Žiopsodavo visi, pradedant turgaus prekeiviais ir baigiant krasnūchos paauglių chebrute, kuri, beje, musulmones įvertino netgi teigiamai — ir, krasnūchos ribose, net santūriai: taip tyliai švilptelėdami, kad pačios musulžunralistės sakėsi net nepastebėjusios.

Žvilgsnių buvo įvairių. Daugiausia – smalsių. Buvo ir su nelabai pozityvia išraiška — beje, taip dažniausiai kažkodėl žiūrėdavo būtent moterys. Ir beveik patyriau tai, kodėl lietuvės, priėmusios islamą, atvykusios į Lietuvą, nedėvi tokių rūbų — iš esmės dėl grūzo, patiriamo iš aplinkinių.

Apie apkalbėjimą esant šalia pat jau minėjau. Kitas užkliuvę epizodas – žilagalvė, bet dar bajava močiutė, pirštu rodanti savo iš pažiūros trimetei anūkėlei, ir pilnu balsu komentuojanti: „žiūrėk, žiūrėk, kokios eina“. Intonacija ir nuotaika buvo, lyg kokį trikojį šuniuką, gatve kepėstuojantį rodytų. Atsimenu, prieš dešimt ar daugiau metų vienas toks kaimietis savo atžalai provincijos krautuvėlėje mane panašiai rodė, su mintim, kad kokių čia cūdų būna, kai aš ten su pilna metalova apranga įžvangėjau. Man tai kas — netgi fun buvo, bet įsivaizduoju, kokiai jautresniai mergaitei, ir jei dar taip kiekvieną kartą — ne ypatinga savijauta.

„Facebook“ jau prisiskaičiau, kad kažkas piktinasi, kad čia ne tikros musulmonės, ar netinkamai atstovaujančios tas, kurios yra Lietuvoje, nes čia atseit musulmonų daugumą sudaro totoriai, o pas juos ten jokių burkų nėra. Bet realiai šis tyrimas iš esmės yra ne apie musulmonus, o apie mus, lietuvius — kaip mes reaguojame į kitokius, nei mes patys, ir kaip gali jaustis tie kiti, gyvendami tarp mūsų.

O antra, va tokių musulmonių su laiku tik daugės. Neabejoju, kad po kokių dešimties-penkiolikos metų tai jau bus gal ir ne tai kad visiškai įprastas, bet bent jau nebešokiruojantis vaizdas. O kad mano anūkai į va tokią aprangą reaguos lygiai taip pat, kaip aš reaguoju į kartais sutinkamą chalatuotą kaimynę, rytais nešančią šiukšles į konteinerius.

Na o kad viską užbaigti optimistiškesniais tonais, tai kaip kad ir savo straipsnyje rašo Giedrė ir Jurgita, jas fotografavau toli gražu ne vien aš. Fotografavo daug kas – gatvėje, ypač – troleibuse. Bet man buvo maloniausias vienas epizodas. Stoviu šalia abiejų eksperimentuotojų, darau tą kadrą, kuris čia labiausiai išplaukęs gavosi, bet, aišku, vaidinu, kad aš čia ne prie ko ir išvis nefotografuoju. Ir šalia manęs stovi keleivė – kokių 25-erių mergina. Padarius kadrą, atitraukiu akis nuo gudrafono ir mūsų akys sekundei susitinka. Ir jei čia būčiau fotkinęs ne dėl užduoties, o savo paties malonumui ar smalsumui, pasaulis būtų apturėjęs liudininkų patvirtintą savaiminio užsidegimo atvejį. Savaiminio užsidegimo iš gėdos. Nes bendrakeleivės žvilgsnis spinduliavo tiek sarkazmo sivertų, kad va, čia kažkoks kaimietis neįprastus jam žmones net prikandęs lūpą iš susikaupimo failed-slaptai fotkina, kad net gera pasidarė.
Nuoširdžiai gera.

O kaip musulžunralistės ten jau bandė darbintis keliuose prekybcentriuose, nuomotis butą ir kitus nuotykius, Giedrė ir Jurgita pasakoja pačios, straipsnyje.

 

IMG_7959-1600

IMG_7965-1600

IMG_7980-1600

IMG_7987-1600

IMG_7990-1600

IMG_7996-1600

IMG_7999-1600

IMG_8014-1600

IMG_8019-1600

IMG_8026-1600

2015-06-11-15.34.49-tvrk-1600

2015-06-11 16.12.00-tvrk-1600

20150611_162807-02-1600

O tai kaip be selfio?

_________________
* Kaip ir privaloma medijai, antraštė yra apgaulinga. Veiksmas krasnūchoje vyko vos 45 minutes, ir vieninteliai kadrai iš ten – kadrai troleibuse. Visa kita – Halės turgus, stoties rajono ir Naujininkų apylinkės. Kas savo svoriu šiaip jau irgi prilygsta krasnūchai, tad antraštės idėjai kaip ir nenusižengta.

 
6 Comments

Posted by on 2015 liepos 27 in Fotografuoti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

6 responses to “Musulmonės krasnūchoje*

  1. Giedrė

    2015 liepos 27 at 18:17

    Eksperimentas geras, bet manau, kad žmonės smalsiai „musulmones“ nužiūrinėjo ne vien iš blogos valios. Tiesiog kadangi tokių Lietuvoje nelabai yra, savaime traukia aplinkinių žvilgsnius. Žinoma, nuo garsių komentarų ir rodymų pirštais galima susilaikyti, bet, kaip supratau, merginos vaikščiojo po turgų, kur visgi žmonės „paprastesni“ ir mažiau paiso mandagumo beigi susiturėjimo. Beje, Giedrė viršelinėj fotkėj atrodo itin dvasingai. :)

     
    • Adis

      2015 liepos 27 at 18:37

      Žiūrėti į musulmones, be abejo, nėra blogai. Aš, kaip fotomaniakas, dar net ir sakyčiau, kad ir fotografuoti nėra blogai – nes man pvz. gražu būtų toks natūralus kadras, koks daugmaž sumontuotas „Veido“ viršelyje. Žinoma, jei jis būtų padarytas normaliai, o tai dabar montažas bent jau man akis degina.

      Bet to passive agressive apkalbinėjimo, komentarų buvo daug. Gerokai per daug. Aš su jomis vaikščiojau tik trejetą-ketvertą valandų – turguje buvome gal pusvalandį, likęs laikas – gatvės ir prekybcentriai, bet jei taip kas dieną, bent jautresniam žmogui tai būtų ne kažką. Aišku, su laiku apsiprastų, be to, sakė, per tas skaras ne taip jau viskas ir girdisi, bet kaip ten rašo pačiame straipsnyje žurnale, yra musulmonių, kurios Lietuvoje būtent dėl to nesirengia, kad labai didelis grūzas iš aplinkos eina. Ką tikrai galiu ir aš paliudyti.

      O dėl viršelinės nuotraukos – aš joms sakiau, kad čia jos ne musulmonės, o vienuolės labiau ;)

       
  2. Ingrida

    2015 liepos 28 at 13:29

    Labai keistas eksperimentas – žurnalistai, norintys patyrinėti mūsų visuomenės tolerancijos ribas, patys tyčiojasi ir netolerantiškai sluoksniuoja vilniečius, išrasdami „krasnūchą“. Šis žodis yra sukurtas iš rusiškojo „krasnyj“ (raudonas), pasodrintas, sutirštintas priešdėliu „-ūcha“. Mūsų supratimu, tai turėtų būti rusakalbių, juodadarbių, proletariato rajonas. Ar žurnalistai tyrinėjo, kaip musulmones toleruoja Vilniaus rusakalbiai? Nors iš tiesų Savanorių (buvęs Raudonosios Armijos) prospektas ir jo apylinkės sunkiai gali būti įvardijamas, kaip toks. „Krasnūcha“ kildinama nuo sovietinio prospekto pavadinimo ir tiek. Tai kokia tada šios dirbtinai sukurtos problemos esmė? Lieka ne aišku.

     
    • Adis

      2015 liepos 28 at 15:03

      Ingrida,

      1). Prieštaraujate pati sau. Tai žurnalistai krasnūchą išrado, tai jis kildinamas iš Raudonosios Armijos prospekto. Apsispręskite.

      2) Jūs tikrai skaitėte straipsnį? Ne šį blogo įrašą, o patį straipsnį?

      3) Jei iki šiol nesupratote, kad aš čia netolerantiškai tyčiojuosi ne iš garbių krasnūchos gyventojų, o iš mūsų pačių fobijų ir susikurtų stereotipų, tada aš irgi turiu logišką teisę netolerantiškai iš Jūsų išsityčioti :) Ar gal net apgyvendinti krasnūchoje, kur rusakalbiai juodadarbiai proletariatai gyvena ;)

       
  3. baubas

    2015 liepos 28 at 19:47

    „Padarius kadrą, atitraukiu akis“ bado mano akis. Kaip suprantu, Adi, čia rašai apie save? Tad padaręs, o ne padarius (nebent lytį pakeitei, kuo abejočiau) :D

    O šiaip tai atsitiktinumo dėka jau metus be 3 dienų gyvenu krasnūchoj ir galiu pasakyti, kad čia tikrai didesnė koncentracija idiotų (ir atitinkamai mažiau rišliai kalbančų lietuviškai), nei daugelyje kitų rajonų. Tik su tais už geležinkelio negalėčau lyginti, nes ten negyvenau ir nenorėčau gyventi :)

     
    • Adis

      2015 liepos 29 at 9:14

      – Heil Grammar!
      – Sieg heil!

      Jei „padarius“ bado akis, siūlau naudoti apsauginius akinius arba tokį tinklinį antveidį, kur senukuose po 7€ (tikrai geras, pjaudams trimmeriu pats naudoju), nes čia yra legalus būtojo kartinio laiko padalyvis ;)

      O dėl krasnūchos – iki kokių 14 metų aš ten visus savaitgalius leisdavau, ir dabar nors kartą per porą savaičių ten apsilankau. Tai sakyčiau, rajonas tikrai ne iš jaukiųjų, lietuviškai kalbančių per paskutinį dešimtmetį padaugėjo, bet ir senieji niekur nedingo – bent jau regione kažkur tarp Maximos ir Gerosios Vilties. Paveldėtas rajono įvaizdis dabar jau kiek išpūstas, bet pagrindo dar tikrai turi.

       

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos