Taigi, sužiūrėtas paskutinysis „Hobitas“. Apibendrinant – daug geriau, nei tikėjausi. Aišku, iš dalies dėl to, kad jau ir nebebuvo ką gadinti, na bet vis tiek džiugu.
Ir gerai, kad serija baigėsi. Nes iš vienos apyplonės knygelės daryti tris filmus — kiek juokinga, juolab, kad išmetus pusę visiškai nereikalingų kovos scenų, neegzistuojančių veikėjų ir siužeto linijų, buvo galima sukalti ir vieną — visai neblogą — filmą. Tikiu, kad kokie Tolkieno fanai ir padarys — kaip kad yra padarę su kitais LotR filmais.
Na bet OK, pasikabinėkim.
Lietuviškąsias leidyklas matyt apėmė Tolkieno manija. Va, neseniai Alma Littera netikėtai išleido „Hurino vaikus“ ir 
Eh, „Hurino vaikai„… Įdomus atvejis su šia knyga. Visiškai jokios išankstinės reklamos, tik kažkoks atidus interneto naršytojas-fantastas 
