Daug kas virkauja, kad -20°C (ir mažiau) yra vajėzusmarija kaip šalta, kaip blogai ir kaip tokiu oru tik namie sėdėt.
Bet prie tokios temeperatūros net ir namie sėdint, galima prisigalvoti, ką linksmo galima nuveikti ;)
Pavyzdžiui… šaldyti muilo burbulus ;)
Arba… simuliuoti geizerius ;)
Dar galima pasidaryti spalvotų ledo dekoracijų.
Kas dar ką gali pasiūlyti? ;)
Šįryt prabundu nuo… lietaus garsų.
Senokai girdėtas garsas. Na, atmetus tą variantą iš garso kolonėlių :)
Atsimenu, kaip visi čia sveikino vieni kitus su kalendorine žiemos pradžia. Atrodo, prieš dvi savaites, na, gal mėnesį…
KADAAA? Prieš tris mėnesius??? Ir po savaitėlės reikės sveikinti su kalendorine pavasario pradžia?
Gal mes šalia kokios juodosios skylės gyvename?..
P.S. Kadras – vos trijų dienų senumo.
Lygiai prieš savaitę, dėl techninių kliūčių taip ir neišvykus į Dusetas, su Dievu trumpam nulėkėme į Medininkus. Jei atvirai, tai bendras vaizdas ne itin skyrėsi nuo matyto vasarą, bet bent jau buvo proga paklampoti po sniegynus, kurie vietomis siekė ir virš kelių :)
Buvo ir tie patys „gidai“, ir jie vėl nesulaukė, kol sugrįšime viską apfotografavę, tik šįkart nebuvo paliktos aukų kepurės…
Taip ir bėga žiema. Prie progos vis pafotografuoju, pafotografuoju laisvu laiku, bet įsikirtau, kad jei dirbi pagal hobį, tai nuo to nukenčia ne kas kitas, o tik hobis. Rimtai – puikus apšvietimas, sugalvoji puikių vietų, kur turėtų „gerai gautis“, na bet po dienos/savaitės darbų prisiruošti sukarti dar tuos kelis kilometrus tam kad dar fotkinti – na, kartais tampa tikra savimoralės problema :D Ir tokie dalykai paskutiniu metu pradeda pernelyg dažnai kartotis :/
Ką daryti?
Žinoma, keisti darbo profilį :) Taigi, jei netyčia nugirsit, kad kam nors reikia žmogaus, sugebančio pilti tekstą įvairiomis temomis, arba galinčio dirbti su vaizdais, bet kad pačiam nereiktų per dažnai į rankas imti fotoaparato – būčiau dėkingas, jei duotumėte žinoti :)
OK, užteks kalbų, pereikim prie vaizdų.
Iš tiesų šiandien visai neplanavau kažko tokio fotografuoti. Bet va vakar iš Lord Sauron‘o gavau tokią žinutę: „Jei turi laiko, patarčiau pavažiuoti link Pučkorių ir Belmonto. Vaizdai – nerealūs!“ O šis rytas pasitiko ex-bendradarbio žinute Veidovėlyje: „Ruoškis, „trioškės“ orų prognozė žada rytoj „gražių optinių reiškinių, kai saulė skverbsis pro debesis ir rūką“.
Jei jau du patikimi žmonės sako…
Pusę dešimtos buvau ant atodangos. -17°C, tolumoje padūmavęs oras ir… jau keli fotografai :) Šįkart dėl laiko stokos nežygiavau visu pažintiniu taku, pasitenkinau greitais priešokiais prie atodangos viršaus ir krioklių.
Žinote, kas yra tikras kaifas? Pabusti prieš vidurnaktį, pamatyti, kad tikrai gražiai sninga ir išlėkti lauk su fotoaparatu.
Jokių žmonių. Tyla ir gausus sniegas (objektyvą reikėjo valyti praktiškai po kiekvieno kadro, nors kaip matyti nuotraukose, ir tai ne visada padėjo). Tikra žiema.
Kažkada jau rašiau, kad iš visų metų laikų turbūt labiausiai mėgstu žiemą. Tad mane daug lengviau sutikti su fotoaparatu sningant nei tarkim sprogstant pirmiesiems žiedams (OK, čia jau hiperbolizuoju. Iš tiesų kada besutiktumėt, 75% atvejų aš turėsiu fotoaparatą. Darbas toks…). Tad ir dabar, sulaukęs pirmo tikrai rimto užsnigimo, neištvėriau nepaklampojęs po Neries paupį.
Daug komentuoti nėra ką, tad kviečiu tiesiog pasižiūrėti užtiktų vaizdų.
