RSS

Category Archives: Skaityti

“Pietinia kronikas”: 90-ųjų bomba

“Pietinia kronikas”: 90-ųjų bomba

Jei kas manęs paklaustų, kuris mano gyvenimo laikotarpis buvo pats smagiausias, įsimintiniausias ir labiausiai crazy – atsakyčiau, kad tai buvo paskutinės mokyklos klasės, 1996-2000 metai.

Tai buvo laikas, kai vyko tikra manęs paties distiliacija – iš kažkokių idealų ir įvaizdžių, mėgstamos muzikos, mėgstamos literatūros, draugų ir last but not least – būsimos žmonos.

Pastebiu, kad daugelis “savo šviesiausius metus” nurodo kaip vaikystę, ar studijavimo/studentavimo laiką. Mano atveju – ne. Vaikystė buvo gera, bet nuobodoka, studentavimo era dėl atsivėrusių plačių galimybių ir sprogstančio interesų rato išvis paskendo kažkokiuose ūkuose, o vat 1996-2000 man yra golden years.

Tuomet Lietuvoje vyko ir kokybinis buities lūžis – posovietinį skurdą ir pirmąjį nepriklausomybinį chaosą bei tuometinę vakarų imitaciją pradėjo keisti normali vakarietiška buitis: namuose ėmė daugėti normalesnių (na, bent jau kad nestabdydami eitų “Duke Nukem 3D”, “Starcraft” ir “Diablo”) ir jau tikrai asmeninių kompų (o ne “tėvai iš darbo parnešė”), pradėjo megztis internetų užuomazgos su echokonferencijomis ir IRC, masiškai baigė dusti visokie žiguliukai ir moskvičiai

Todėl mane visada teigiamai triggerina kūryba, reflektuojanti tą metą. Dėl to griebiau Žilinsko “KGB vaikus”, dėl to prisiverčiau žiūrėti “Gertrūdą”.

Ir žinoma, “Pietinia kronikas”.

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2017 vasario 11 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

„Apgultis 13“

„Apgultis 13“

apgultis13Karo žiaurumai. Labai savotiškas dalykas, nes jei esi psichiškai sveikas, kažkaip nedegi noru apie juos kalbėti, specialiai domėtis, todėl ilgainiui pradedi absoliutinti, įsivaizduoti, kad jei jau viską bendrais bruožais kažką žinai, tai kam tom detalėm kelti sau pačiam diskomfortą. Taip, žudė. Žmonės — žmones, žmonės — gyvulius. Taip, prievartavo. Gyvuliai — moteris. Kokiais kiekiais? Daug, labai daug. Bet ta iki pykinimo nuvalkiota frazė, kad vieno mirtis yra tragedija, o tūkstančio — jau tik statistika, tikrai veikia. Visa tai tampa miglota abstraktybe. Baisu, nemalonu, neatleistina — ir paskendę migloje.

Tamaso Dabozy „Apgultis 13“ — tai trylika apsakymų, kuriuos vienija Budapešto apsupties Antrojo pasaulinio metu tema. Ir ne, tai nėra dokumentinės istorijos apsakymai — tai yra fikcija, paremta istoriniais įvykiais. Kaip apgultis paveikė žmones. Kodėl jie vienaip ar kitaip elgėsi, kovų metų stojo į vieną kitą pusę. Kaip viskas susiklostė ar susipainiojo po to. Kaip sovietus, užiminėjančius Budapeštą, matė paprasti vengrai, kurie nebuvo įsitraukę į politiką, bet gyveno kitoje fronto pusėje.

T. Dabozy dažniausiai rašo pirmu asmeniu, gana akivaizdžiai remdamasis savo patirtimi, bet kurdamas fiktyvias asmenybes. Dėl to daugelio siužetų dabarties veiksmas vyksta 199x-200x metų Toronte, vengrų emigrantų aplinkoje — tad kartu tai ir visai įdomus, nors ir nedidelis, langelis į karo pabėgėlių ir emigrantų pasaulį. Paprasta, karo jau nebepaliesta karta, gyvenanti jau ir mums gana artimą vakarietišką gyvenimą. Bet vienaip ar kitaip vis išlenda koks tėvų ar senelių laikų vaiduoklis iš smurto ir siaubo laikų ar jų sekusio dvisnukio sovietinio marazmo.

Gana slogi knyga. Ir žiauriai įdomi. Ir tikrai ne visi apsakymai vienodo stiprumo, kai kuriuos gal net galima perversti nebaigus (jei skaitysite, turbūt pajusite, kuriuos). Bet jei pati knyga pasitaikys po akimis — labai rekomenduoju.

 
1 Comment

Posted by on 2016 sausio 20 in Skaityti

 

Tags: , , , , ,

Tigras

Tigras

tigrasTai — labai neįprasta knyga. Pradedant stiliumi — savotiška enciklopedija, maišyta su detektyvu — ir baigiant backgroundu: amerikietis rašo apie paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio (ir dar senesnę) Rusiją, ir ne tik jos ekonominius aspektus, bet ir buitį, ir psichologiją, ir antropologiją, ir istoriją. Ir dar daro tai tikrai vaizdžiai bei įtikinamai.

Čia vat kaip aš imčiau ir parašyčiau knygą, kurioje susilietų devintojo ir dešimtojo dešimtmečių Venesuelos ekonomikos krizės, kokio nors Andų kaimelio šeimos gyvenimas ir Pietų Amerikos gamtosaugos problemos. Na gerai, ne aš taip parašyčiau — man tokiam dalykui tiek kantrybės, tiek erudicijos nepakaktų. Tai tarkim, Algimantas Čekuolis parašytų.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 5 in Skaityti

 

Tags: ,

Sodybos Pasaka III

Sodybos Pasaka III

Sodybos Pasaka III

Ant obels šakos[1] [2] styrojo tai, kas buvo likę iš žiedo. Buvusio žiedo – nes prieš dvi minutes iki, tarkime, saulėlydžio – pro šį turboreaktyviniu greičiu prasinešė strazdas Klemensas, tyliai murmėdamas „greičiau, greičiau, paskutinį slieką, kol dar neužsidarė“.

Po obelimi vyko generalinė grupės „Greendeth“ repeticija. Ambicingas lyderis, išmestas iš buvusios grupės už besaikį lėbavimą, nusižiūrėjo nuo pastarųjų idėją, ir kaip tik šiuo metu džyrino gabalą „Symphony of Frogstruction“ su pritariančiu simfoniniu 307412 uodžių orkestru.

Turbūt nereikia atskirai minėti, kad Klemensas buvo „Greendeth“ vadybininkas.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 birželio 15 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

Apie liežuvavimą

— O tavo draugai bei kaimynai? Jie liežuvaus?
— Tai prakeikta jų teisė  liežuvauti. Tokioje vietoje, kaip Willow Bendas, ir pašnekėti nėra apie ką, štai jei ir griebiasi menkiausių progų.
— Rodos, tau tas nerūpi?
— O kodėl turėtų? Čia aš — tas pats dabita Steelo sūnelis, kuris sugrįžo į gimtąjį miestą. Jie įtaria mane, jie pyksta ant manęs,  ir diduma jų manęs nemėgsta. Aišku, jie draugiški, tačiau liežuvauja apie mane man už nugaros. Jiems nepatinka žmonės, kurie nesimurkdo jų asmeniniame vidutinybės liūne. Man regis, tai apsauginė reakcija. Susitikę su tais, kurie išvyko iš miesto, o paskui sugrįžo atgal — net jei sugrįžo beviltiškai pralaimėję, miestelėnai jaučiasi nuogi ir nepilnaverčiai. Be to, jie labai skaudžiai išgyvena savo provincialumą. Taigi, jei pernelyg nesirūpini savo reputacija, negalvok apie juos.

© 1978 Clifford Donald Simak, „Mastodonia“

 

P.S. nuo A.: Ar pastebėjot, kad šitas dalykas scalinasi ne tik teritorijos dydžiu (kaimas, miestelis, miestas, valstybė), bet ir portinasi į sociumus, nepririštus prie jokios teritorijos? ;)

 
Leave a comment

Posted by on 2014 liepos 14 in Skaityti, Taaaip...

 

„Nes nežinojau, kad tu nežinai“ — nu tikrai nežinojau

„Nes nežinojau, kad tu nežinai“ — nu tikrai nežinojau

Rūta Oginskaitė - Nes nežinojau, kad tu nežinaiNe, nemėgau aš Kernagio kūrybos. Ir negaliu pasakyti, kad dabar jau mėgstu — vis dar per lyriškas jis man, ir gal kiek per vienodas — bet perskaitęs Rūtos Oginskaitės „Nes nežinojau, kad tu nežinai“, į šitą barzdočių pradėjau žiūrėti gerokai kitaip.

Bet pradėti turbūt reikėtų iš anksčiau.

500-ajame knygos puslapyje rašoma:

Žinot, kai aš koncertuoju ir yra vaikų, aš jiems sakau: vaikai, jūs turbūt nesuvokiate, ko jus čia tėvai atvilko. Bet patikėkit, praeis kuris laikas, jūs užaugsit ir turėsit savo vaikų, ir tada jūs jiems sakysit, kad jūs matėt gyvą Kernagį. Ir jie netikės. O dėl to, dėl to verta, jo…

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2014 liepos 3 in Skaityti

 

Tags: ,

„Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“ – vadovėlis, o ne evangelija

Naujųjų laikų evagelija pagal Užkalnį

Naujųjų laikų evagelija pagal Užkalnį

Ar aš atsimenu sovietmetį? Taip.

Tie, kas sako, kad vaikai iki trejų ar net ketverių metų neturi realių atsiminimų — kliedi, pernelyg absoliutina arba jų žinios yra pernelyg pasenusios. Ar vaikų raida bei psichologija nuo jų laikų jau gerokai progresavo. Nes pirmas mano visiškai lengvai datuojamas prisiminimas – dovanos įteikimas mano pustrečiojo gimtadienio proga: prietamsis kambarys ankstyvą pavasario rytą ir mažas (1:43) „Москвич 412“ modeliukas, vaizduojantis ГАИ, delne. Kadangi tai buvo pirmas mano pamatytas miniatiūrinis automobilio modelis gyvenime, tai paliko neišdildomą įspūdį – savo tikslumu, detalumu ir realistiškumu*.

„Москвич 412“

Šitas

Tad pasitikint tokiu datavimu, aš dar septynerius metus buvau priverstas ragauti sovietmečio aromatus: stovėti eilėse prie bananų, dėvėti tuos jau anuomet man klaikius vaikiškus sandalus ir dar baisesnius beformius „baleto batelius“ su gumytėmis — kiek pamodernintas nagines, kurias visi vaikai namie naudojo kaip įprastas šlepetes, nes nebuvo nieko kito tam reikalui.

Teko ir matematikos vadovėliuose paskaičiuoti rublius bei kapeikas**, gauti velnių, kodėl popamokinėn išvykon į kažkokį ten muziejų atėjau be uniformos, nes visi kiti atėjo su ja, valgyti trikapeikes, gerti „Šaltuką“, „Varpelį“ ir „Apelsiną“ na ir visa kita.

Žinoma, neteko patirti daugumos giliojo sovietmečio idiotiozmų, bardakų ir pavojų, o dar ir vaikystė, kaip kad turbūt ir daugumai, viską paišo šiltom pastelinėm spalvom. Todėl visada įdomu tikrinti, kaip ten buvo kitaip ­— taip, kaip nemačiau, kaip atsimena kiti — tiek vyresni, tiek jaunesni.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2014 balandžio 13 in Skaityti

 

Tags: , ,

„Ender’s Game“. Nevaikiški žaidimai

Enderio žaidimą“ perskaičiau labai vėlai – pradėjęs savo ketvirtąją gyvenimo dešimtį. Ir, sakyčiau, tai labai gerai – kažkodėl sakoma, kad čia knyga paaugliams (su kuo iš dalies galima sutikti), bet jei būčiau šitą dalyką skaitęs paauglystėje, visa tai būtų suėję kaip geras, intensyvus bajavykas su kai kur gal kiek pernelyg pretenzingomis filosofijomis.

Dabar, kai skaičiau knygą, jau pats turėdamas vaikį, visi tie bajavykizmai atrodė tik kaip fonas, o į pirmą planą išlindo labai daug visokių smagių dalykų, kaip psichologinis teroras, vaikystė, paaukota smurtui vardan visų išgyvenimo, visokios ten filosofijos ir visa kita.

Read the rest of this entry »

 
3 Comments

Posted by on 2014 kovo 15 in Matyti, Skaityti

 

Tags: , ,

Fotoliteratūra

Įdomus dalykas ta fotografija. Pažiūrėti – paprasta. Fotografuoti – irgi paprasta. Fotografuoti taip, kad paliktų įspūdį kitiems – jau kiek sunkiau. O fotografuoti taip, kad patiktų aniems, kurie patys turi ir žino, kaip galima maigyti fotoapratą – išvis nedėkinga.

Apie tuos šmikius, kurie žino tokius terminus, kaip baltos spalvos balansas, diafragma ir išlaikymas, išvis nekalbu ;)

Bet kadangi laikas nuo laiko vis kas nors paklausia, nuo ko geriausia būtų pradėti mokytis fotografuoti, tai čia jau kiek pačiupinėtas ir nuoširdžiai rekomenduojamas literatūros sąrašas:

Read the rest of this entry »

 
2 Comments

Posted by on 2012 gegužės 11 in Fotografuoti, Skaityti

 

Paskutinis praėjusių metų blynas

Aha – lakštingalos negali nečiulbėti, o NK – nevėluoti… Bet šįkart vis tiek susisukome gana greitai. Bajeris, bet užstabdė spaustuvė, užšventusi Naujuosius metus :D

Taigi, kas įdomesnio paskutiniajame pernykščiame numeryje?

Numerio tema – geriausi metų produktai. Čia apima ir paslaugas, programinę įrangą, žaisliukus, info resursus ir t.t. Žodžiu, sėdėjome prie židinio, grukšnojome kas vyną, kas brendį, kas viskį, žiūrėdami į liepsnas maloniai prisiminėme, ką šiemet patyrėme ar čiupinėjome geriausio…

NOT!!!

Keliskart rinkomės redakcijoje, nebuvo net arbatos (redakcija kaip tik kėlėsi į naujas patalpas, tad nebuvo ne tik arbatžolių, bet net ir normalių kėdžių), ginčijomės ir pliekėmės („LG Optimus 2X“? Nu ką aš žinau… geriau jau dėkim „LG Optimus 3D“… Ką? Nesąmonė tas „Red Dead Redemption“! Dedam „Skyrimą“ ir viskas!), kol galiausiai šiaip ne taip sutarėme…

BEVEIK NOT!

Jei jau visiškai rimtai, tai gana argumentuotai diskutavome ir bandėme prisiminti, su kuo įdomiausiu, vertingiausiu ir įsimintiniausiu susidūrėme šiemet. Bet arbatos ir normalių kėdžių vis tiek nebuvo :/

– – –

Kas čia toliau?.. Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2012 sausio 16 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags:

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos