RSS

Tag Archives: knygos

“Pietinia kronikas”: 90-ųjų bomba

“Pietinia kronikas”: 90-ųjų bomba

Jei kas manęs paklaustų, kuris mano gyvenimo laikotarpis buvo pats smagiausias, įsimintiniausias ir labiausiai crazy – atsakyčiau, kad tai buvo paskutinės mokyklos klasės, 1996-2000 metai.

Tai buvo laikas, kai vyko tikra manęs paties distiliacija – iš kažkokių idealų ir įvaizdžių, mėgstamos muzikos, mėgstamos literatūros, draugų ir last but not least – būsimos žmonos.

Pastebiu, kad daugelis “savo šviesiausius metus” nurodo kaip vaikystę, ar studijavimo/studentavimo laiką. Mano atveju – ne. Vaikystė buvo gera, bet nuobodoka, studentavimo era dėl atsivėrusių plačių galimybių ir sprogstančio interesų rato išvis paskendo kažkokiuose ūkuose, o vat 1996-2000 man yra golden years.

Tuomet Lietuvoje vyko ir kokybinis buities lūžis – posovietinį skurdą ir pirmąjį nepriklausomybinį chaosą bei tuometinę vakarų imitaciją pradėjo keisti normali vakarietiška buitis: namuose ėmė daugėti normalesnių (na, bent jau kad nestabdydami eitų “Duke Nukem 3D”, “Starcraft” ir “Diablo”) ir jau tikrai asmeninių kompų (o ne “tėvai iš darbo parnešė”), pradėjo megztis internetų užuomazgos su echokonferencijomis ir IRC, masiškai baigė dusti visokie žiguliukai ir moskvičiai

Todėl mane visada teigiamai triggerina kūryba, reflektuojanti tą metą. Dėl to griebiau Žilinsko “KGB vaikus”, dėl to prisiverčiau žiūrėti “Gertrūdą”.

Ir žinoma, “Pietinia kronikas”.

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2017 vasario 11 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

„Apgultis 13“

„Apgultis 13“

apgultis13Karo žiaurumai. Labai savotiškas dalykas, nes jei esi psichiškai sveikas, kažkaip nedegi noru apie juos kalbėti, specialiai domėtis, todėl ilgainiui pradedi absoliutinti, įsivaizduoti, kad jei jau viską bendrais bruožais kažką žinai, tai kam tom detalėm kelti sau pačiam diskomfortą. Taip, žudė. Žmonės — žmones, žmonės — gyvulius. Taip, prievartavo. Gyvuliai — moteris. Kokiais kiekiais? Daug, labai daug. Bet ta iki pykinimo nuvalkiota frazė, kad vieno mirtis yra tragedija, o tūkstančio — jau tik statistika, tikrai veikia. Visa tai tampa miglota abstraktybe. Baisu, nemalonu, neatleistina — ir paskendę migloje.

Tamaso Dabozy „Apgultis 13“ — tai trylika apsakymų, kuriuos vienija Budapešto apsupties Antrojo pasaulinio metu tema. Ir ne, tai nėra dokumentinės istorijos apsakymai — tai yra fikcija, paremta istoriniais įvykiais. Kaip apgultis paveikė žmones. Kodėl jie vienaip ar kitaip elgėsi, kovų metų stojo į vieną kitą pusę. Kaip viskas susiklostė ar susipainiojo po to. Kaip sovietus, užiminėjančius Budapeštą, matė paprasti vengrai, kurie nebuvo įsitraukę į politiką, bet gyveno kitoje fronto pusėje.

T. Dabozy dažniausiai rašo pirmu asmeniu, gana akivaizdžiai remdamasis savo patirtimi, bet kurdamas fiktyvias asmenybes. Dėl to daugelio siužetų dabarties veiksmas vyksta 199x-200x metų Toronte, vengrų emigrantų aplinkoje — tad kartu tai ir visai įdomus, nors ir nedidelis, langelis į karo pabėgėlių ir emigrantų pasaulį. Paprasta, karo jau nebepaliesta karta, gyvenanti jau ir mums gana artimą vakarietišką gyvenimą. Bet vienaip ar kitaip vis išlenda koks tėvų ar senelių laikų vaiduoklis iš smurto ir siaubo laikų ar jų sekusio dvisnukio sovietinio marazmo.

Gana slogi knyga. Ir žiauriai įdomi. Ir tikrai ne visi apsakymai vienodo stiprumo, kai kuriuos gal net galima perversti nebaigus (jei skaitysite, turbūt pajusite, kuriuos). Bet jei pati knyga pasitaikys po akimis — labai rekomenduoju.

 
1 Comment

Posted by on 2016 sausio 20 in Skaityti

 

Tags: , , , , ,

NaNoWriMo? Challenge accepted!

NaNoWriMo? Challenge accepted!

nanowrimo

Kažkada rašiau:

„Na ką, profesionalų kompiuterinį žaidimą išleidau, albumą įrašiau, beliko knyga ir filmas?“

Nuo to laiko dar ir filmas atsirado (tiesa, ne visai toks, kokio kada nors tikėjausi, bet užtat savo kailiu patyriau, kas iš tiesų yra filmų kūrimas), tad iš pirminio plano liko tik knyga?

Mes jamam šitą reikalą!

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 27 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Tigras

Tigras

tigrasTai — labai neįprasta knyga. Pradedant stiliumi — savotiška enciklopedija, maišyta su detektyvu — ir baigiant backgroundu: amerikietis rašo apie paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio (ir dar senesnę) Rusiją, ir ne tik jos ekonominius aspektus, bet ir buitį, ir psichologiją, ir antropologiją, ir istoriją. Ir dar daro tai tikrai vaizdžiai bei įtikinamai.

Čia vat kaip aš imčiau ir parašyčiau knygą, kurioje susilietų devintojo ir dešimtojo dešimtmečių Venesuelos ekonomikos krizės, kokio nors Andų kaimelio šeimos gyvenimas ir Pietų Amerikos gamtosaugos problemos. Na gerai, ne aš taip parašyčiau — man tokiam dalykui tiek kantrybės, tiek erudicijos nepakaktų. Tai tarkim, Algimantas Čekuolis parašytų.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 5 in Skaityti

 

Tags: ,

„Nes nežinojau, kad tu nežinai“ — nu tikrai nežinojau

„Nes nežinojau, kad tu nežinai“ — nu tikrai nežinojau

Rūta Oginskaitė - Nes nežinojau, kad tu nežinaiNe, nemėgau aš Kernagio kūrybos. Ir negaliu pasakyti, kad dabar jau mėgstu — vis dar per lyriškas jis man, ir gal kiek per vienodas — bet perskaitęs Rūtos Oginskaitės „Nes nežinojau, kad tu nežinai“, į šitą barzdočių pradėjau žiūrėti gerokai kitaip.

Bet pradėti turbūt reikėtų iš anksčiau.

500-ajame knygos puslapyje rašoma:

Žinot, kai aš koncertuoju ir yra vaikų, aš jiems sakau: vaikai, jūs turbūt nesuvokiate, ko jus čia tėvai atvilko. Bet patikėkit, praeis kuris laikas, jūs užaugsit ir turėsit savo vaikų, ir tada jūs jiems sakysit, kad jūs matėt gyvą Kernagį. Ir jie netikės. O dėl to, dėl to verta, jo…

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2014 liepos 3 in Skaityti

 

Tags: ,

„Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį“ – vadovėlis, o ne evangelija

Naujųjų laikų evagelija pagal Užkalnį

Naujųjų laikų evagelija pagal Užkalnį

Ar aš atsimenu sovietmetį? Taip.

Tie, kas sako, kad vaikai iki trejų ar net ketverių metų neturi realių atsiminimų — kliedi, pernelyg absoliutina arba jų žinios yra pernelyg pasenusios. Ar vaikų raida bei psichologija nuo jų laikų jau gerokai progresavo. Nes pirmas mano visiškai lengvai datuojamas prisiminimas – dovanos įteikimas mano pustrečiojo gimtadienio proga: prietamsis kambarys ankstyvą pavasario rytą ir mažas (1:43) „Москвич 412“ modeliukas, vaizduojantis ГАИ, delne. Kadangi tai buvo pirmas mano pamatytas miniatiūrinis automobilio modelis gyvenime, tai paliko neišdildomą įspūdį – savo tikslumu, detalumu ir realistiškumu*.

„Москвич 412“

Šitas

Tad pasitikint tokiu datavimu, aš dar septynerius metus buvau priverstas ragauti sovietmečio aromatus: stovėti eilėse prie bananų, dėvėti tuos jau anuomet man klaikius vaikiškus sandalus ir dar baisesnius beformius „baleto batelius“ su gumytėmis — kiek pamodernintas nagines, kurias visi vaikai namie naudojo kaip įprastas šlepetes, nes nebuvo nieko kito tam reikalui.

Teko ir matematikos vadovėliuose paskaičiuoti rublius bei kapeikas**, gauti velnių, kodėl popamokinėn išvykon į kažkokį ten muziejų atėjau be uniformos, nes visi kiti atėjo su ja, valgyti trikapeikes, gerti „Šaltuką“, „Varpelį“ ir „Apelsiną“ na ir visa kita.

Žinoma, neteko patirti daugumos giliojo sovietmečio idiotiozmų, bardakų ir pavojų, o dar ir vaikystė, kaip kad turbūt ir daugumai, viską paišo šiltom pastelinėm spalvom. Todėl visada įdomu tikrinti, kaip ten buvo kitaip ­— taip, kaip nemačiau, kaip atsimena kiti — tiek vyresni, tiek jaunesni.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2014 balandžio 13 in Skaityti

 

Tags: , ,

„Ender’s Game“. Nevaikiški žaidimai

Enderio žaidimą“ perskaičiau labai vėlai – pradėjęs savo ketvirtąją gyvenimo dešimtį. Ir, sakyčiau, tai labai gerai – kažkodėl sakoma, kad čia knyga paaugliams (su kuo iš dalies galima sutikti), bet jei būčiau šitą dalyką skaitęs paauglystėje, visa tai būtų suėję kaip geras, intensyvus bajavykas su kai kur gal kiek pernelyg pretenzingomis filosofijomis.

Dabar, kai skaičiau knygą, jau pats turėdamas vaikį, visi tie bajavykizmai atrodė tik kaip fonas, o į pirmą planą išlindo labai daug visokių smagių dalykų, kaip psichologinis teroras, vaikystė, paaukota smurtui vardan visų išgyvenimo, visokios ten filosofijos ir visa kita.

Read the rest of this entry »

 
3 Comments

Posted by on 2014 kovo 15 in Matyti, Skaityti

 

Tags: , ,

Sulla Fede e Musica

Netiesa, kad netikintis netiki niekuo. Jis tiki, bet ne viskuo iš karto. Vienu metu jis tiki tik vienu dalyku, o antruoju – tik tuomet, jei šis kokiu nors būdu susijęs su pirmuoju. Jis veikia trumparegiškai, metodiškai, nesiverždamas į platumas. Tikėjimas – kai tikima dviem nesusijusiais dalykais, manant, kad kažkur yra dar ir trečias, slaptasis, jungiantis anuodu.

Netikėjimas neneigia smalsumo, o jį palaiko. Netikėdamas idėjų grandinėmis, mėginau jų polifoniją. Pakanka netikėti, ir dvi idėjos – abi klaidingos – susiduria, sukurdamos puikią pauzę arba diabolus in musica. Negerbiau tokių idėjų, dėl kurių kiti buvo pasiryžę padėti galvas, tačiau dvi ar trys idėjos iš tų, kurių negerbiau, galėjo sukurti melodiją. Arba ritmą, geriausia – džiazo.

© 1988 Umberto Eco, „Il Pendolo Di Foucault“

Beje, kaip tik šiomis dienomis U. Eco leidyklai pridavė savo naujo romano rankraštį, kuris bent jau italų kalba pasirodys spalį. Romanas vadinasi „Prahos kapinės„, ir, kaip sako ELTA…

Anot „Prahos kapinių“ sinopsio, pasakojimo centre – šnipas, melagis ir cinikas, rezgantis intrigas ir sąmokslus, pamažu nulemiančius viso žemyno likimus.

 
Leave a comment

Posted by on 2010 liepos 8 in Skaityti

 

Tags: , ,

Banen til berserk

Išmok paimti jėgą iš priešų.[…] Pavok jų pyktį ir įniršį. Tapk įnirtęs labiau už juos. Kaukis taip, lyg būtum likęs vienas tarp tūkstančio priešų ir žinotum, kad niekas tavęs neišgelbės. Tokia berserko paslaptis […]

© 1998 Lina Darbutaitė, „Sakmė apie Tjordilį“

 
Leave a comment

Posted by on 2010 birželio 4 in Taaaip...

 

Tags: ,

Libération

Koks nežmoniškas tas mūsų poreikis, kad kiti mumis žavėtųsi. Kaip nuostabu, kai žinai, kad su amžiumi jis išnyksta.

©2002 Joseph O’Connor, „Star of the Sea“

 
Leave a comment

Posted by on 2010 gegužės 14 in Skaityti

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos