Kažkur ~18:00 val. Vilniuje tokia liūtis, kad pagalvojus apie už poros valandų prasidėsiantį Björk koncertą, pradeda imti juokas. O pasirodo, be reikalo. Dangus išblaivėja ir turim superinį, besileidžiančios saulės ir kylančio rūko užklotą Vilnių.
Rūkas dominuos ir toliau…
Pabandžiau pažvelgti į savo muzikinius blogo įrašus iš šono. Nė vieno posto apie muziką, kurią klausau kasdien, vien kokie iškrypimai, nukrypimai ir eksperimentai. Jei nepažinotumėte (nepažįstate), ar patikėtumėte (tikite), kad šio blogo autorius yra dešimtmetį sunkujį roką klausantis ir tiek pat laiko plaukų nekerpantis, barzdotas bičas, dar ir keletą metų stūgaujantis metalizuotoje roko grupėje į mikrofoną?
Aš tai ne{…}patikėčiau.
Net ir šis postas bus ne išimtis.
Būna, kad dėl vieno žmogaus kaprizo dvidešimt žmonių turi sėdėti ir dirbti porą valandų, net ir po oficialios darbo pabaigos. Na, bet kas valdo pinigus, tas diktuoja taisykles, ar ne? ;)
Po tokios darbo dienelės nesinori net kažkokio agresyvaus muzono. Kažkaip nelieka net pykčio. Norisi kažko šaltai ramaus, kaip koks šaltinis vasaros naktį, į kurį netyčia įrėploji :)
Tokie yra Ulver. Vilkai.
Atsimenu, kai pradėjau sąmoningai klausytis muzikos (o pradėjau nuo roko – The Beatles, The Queen kokioje ketvirtoje klasėje), niekaip nesuprasdavau, kaip galima klausytis elektronikos. Galima sakyti, buvau tikras rokeris iki kaulų smegenų – man visa muzika turėjo būti atliekama „gyvais“ instrumentais, groti turėjo žmonės, o ne kompai. Ir kas keisčiausia, iš tokio požiūrio neišaugau pakankamai ilgai. „Nebebijoti“ elektronikos pradėjau vos prieš porą metų.
