RSS

Tag Archives: citatos

Įdomių 2012-ųjų!!!

Vienaakis sako, kad pranašiškų ženklų ir stebuklų buvo pakankamai. O kad jų nesupratome, mums belieka kaltinti tik save. Vienaakio luošumas jokiu būdu nesumažina jo paties neįtikėtino neįžvalgumo.

Iš giedro dangaus blykstelėję žaibai trenkė į Nekropolio Kalvą. Vienas žaibas atsimušė į antkapyje įspaustą bronzinę lentelę ir ištrynė pusę užrašo. Lijo akmenimis. Sukraujavo statulos. Keleto šventyklų kunigai pranešė apie paaukotas aukas be širdžių ir kepenų. Šakučių Barakuose, kur buvo apgyvendintas Miesto Dalinys, vis pasirodydavo Šėtonas. Devynis vakarus iš eilės virš Bastiono ratus suko juodi grifai. Po to vienas jų išvarė erelį, gyvenusį Popierinio Bokšto viršūnėje.
Astrologai atsisakė skaityti iš žvaigždžių, bijodami dėl savo gyvybių. Gatvėmis klaidžiojo pamišęs pranašas ir skelbė artėjančią pasaulio pabaigą. Bastioną paliko ne tik erelis, nuvyto ir gebenės ant tvirtovės pylimų, užleisdamos vietą vijokliniams augalams, kurie tiktai ryškiausioje saulės šviesoje atrodė ne visiškai juodi.

Bet taip atsitinka kiekvienais metais. Ir tik kvailiai visame kame įžiūri pranašiškus ženklus.

©1984 Glen Cook, “The Black Company”

 
Leave a comment

Posted by on 2012 sausio 1 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: ,

Rinkimams artėjant

Talasos prezidentas pareigas ėjo dar tik du mėnesius – ir vis dar niekaip negalėjo susitaikyti su savo nelaime. Tačiau pakeisti jis negalėjo nieko, turėjo kaip išmanydamas geriau susidoroti su tuo bjauriu darbu, užkrautu jam ištisiems trejiems metams. Savaime aišku, reikalauti rezultatų perskaičiavimo nebuvo jokios prasmės: prezidento rinkimų sistema, kurią sudarė tūkstantženklių atsitiktinių skaičių generavimas, buvo artimiausia grynam atsitiktinumui iš visko, ką galėjo pateikti žmogaus išradingumas.

Egzistavo tik penki būdai išvengti pavojaus būti prievarta įgrūstam į prezidento rūmus (dvidešimt kambarių, vienas – pakankamai didelis, kad sutalpintų beveik šimtą svečių). Galėjai būti jaunesnis nei trisdešimties arba vyresnis nei septyniasdešimties, arba nepagydomas ligonis, galėjai turėti psichikos sutrikimų arba galėjai būti padaręs sunkų nusikaltimą. Labai norėdamas prezidentas Edgaras Faradainas galėjo griebtis nebent pastarojo varianto – ir kurį laiką net rimtai svarstė, ar nepasinaudojus tokia išeitimi.

Vis dėlto, nepaisant visų jam asmeniškai sukeltų nepatogumų, prezidentui teko pripažinti, jog šitokia valdžios forma – tikriausiai pati geriausia iš visų žmonijos išrastų. Senoji planeta motina sugaišo ištisus dešimt tūkstančių metų, kol, bandymų ir klaidų, kitąsyk – net ir labai šiurpių klaidų, metodu galiausiai ištobulino šitokią valdymo sistemą.

Kai tik visi suaugę planetos gyventojai įgijo išsilavinimą, siekiantį jų protinio pajėgumo ribas (o kartais, deja, jas net peržengiantį), galiausiai tapo įmanoma realizuoti tikrą demokratiją. Galutiniam žingsniui tereikėjo sukurti žaibiškų asmeninių ryšių sistemą, sujungtą su centriniais kompiuteriais. Pasak istorikų, pirmoji tikra demokratija Žemėje buvo įgyvendinta 2011-aisiais (Žemės) metais šalyje, vadintoje Naująja Zelandija.

Po to būdas išsirinkti valstybės vadovą tapo nebe toks jau ir svarbus. Kai tik visuotinai buvo priimta nuostata, jog bet kas, sąmoningai siekiantis prezidento posto, turi būti automatiškai nušalinamas, vienodai gerai tiko kone kiekviena rinkimų sistema. O iš jų loterija pasirodė esanti pati paprasčiausia.

©1986 Arthur C Clarke, „The Songs of Distant Earth“

 
Leave a comment

Posted by on 2011 lapkričio 3 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: ,

Kraujaholizmas

– Pradėti, matyt, reikėtų nuo to, – kiek patylėjęs vėl prašne­ko Redžis, – kad jumyse krebžda visokios nepagrįstos baimės, o kelia jas mano vampyriškoji prigimtis. Bet aš nieko neužpuldinėju, nakčia nesėlinu suleisti dantų miegančiajam į kaklą. Taip sakydamas, turiu omeny ne tik savo draugus, į kuriuos mano požiūris toks pat senamadiškas, kaip ir kai kurių kitų čia sėdinčių senamadžių. Kraujo aš neragauju. Jokiomis aplinkybėmis, niekada. Atsipratinau nuo jo, kai tapo man problema. Pavojinga problema, kurią įveikti buvo nelengva.

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2011 balandžio 1 in Taaaip...

 

Tags: ,

Kodėl gyvenimas atrodo baisus

Kam įdomu būtų skaityti, kaip mano šefas rytą išeina į darbą, o vakare pareina gyvas ir sveikas? Bet sykį iš skersgatvio išlindo pora vyrukų, atėmė auksinį laikrodį, pamušė akį ir juoko dėlei paleido be kelnių, o kitą dieną apie tai jau trimitavo visi televizoriai. Vieną vakarą aludėje kilo muštynės, ir aš sugurinau nosį tokiam išsišokėliui, o kitą dieną atsidūriau kriminalinėj kronikoj. Prieš tai daugybę kartų buvau toje aludėje, bet joks laikraštis niekada nei žodžiu neužsiminė, kad aš vakar išgėriau bokalą alaus, sumokėjau iki paskutinio cento, atsisveikinau su barmenu ir nieko net nepastūmęs išėjau vėl pro duris.

Kam įdomu būtų skaityti apie tokius gerus ir kasdieniškus dalykus? Tūkstančiai automobilių rytą išvažiuoja į kelius ir gatves, bet televizorius parodo tiktai tuos, kurie pavirto metalo laužo krūva – jie susidūrė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į namą arba užsidegė neaiškiomis aplinkybėmis. Milijonai žmonių išskrenda atostogauti, bet į televizorių papuola tik tie, kurių lėktuvas nukrito, autobusas apsivertė, arba jie patys prisidarė velnių, nes išvažiavo už ministerijos pinigus ir gerai nesutvarkė visų dokumentų, o grįždami mėgino pranešti pro muitinę narkotikų siuntą. Kiekvieną laisvą minutę žiūrint tokius ir tokius žinių rinkinius, televizoriaus aukai ima atrodyti, kad aplink vieni vagys, vienos nelaimės, o keliuose vyksta nepaprastas karas velniai žino tarp ko. Negana to, žemė vis dreba ir dreba, audros nusiaubia tai Kaliforniją, tai Pakistaną, galas žino, kas bus su Šilale rytoj?

© Kitas gyvenimas

 
5 Comments

Posted by on 2010 gruodžio 12 in Taaaip...

 

Tags:

Takuni Slolye Sni Igluwasicu

Baltasis JAV valdžios atstovas kreipėsi į indėnų vadą Du Ereliai.
– Jūs stebėjote baltuosius žmones daugiau nei 90 metų. Jūs matėte baltųjų karus ir technolginį pranašumą. Jūs matėte baltojo žmogaus progresą ir žalą, kurią jis daro.
Indėnų vadas pritariamai linktelėjo galvą.
– Turint galvoje visus šiuos įvykius – tęsė valdininkas – kurioje vietoje baltasis žmogus labiausiai suklydo, jūsų nuomone?
Indėnų vadas nužvelgė valdžios atstovą ir atsakė:
– Kai baltasis žmogus rado kraštą, valdomą indėnų, čia nebuvo mokesčių, nebuvo skolų, visiems pakako buivolų, bebrų, švaraus vandens. Moterys dirbdavo visą darbą, šamanai gydydavo už dyką. Indėnų vyrai leisdavo dienas žvejodami ir medžiodami, o naktis – užsiiminėdami seksu.
Čia vadas atsitiesė ir nusišypsojo.
– Tik baltas žmogus galėjo būti toks kvailas, kad bandytų pagerinti tokią sistemą.

neidentifikuoto laikraščio faksimilė

 
7 Comments

Posted by on 2010 rugpjūčio 1 in Taaaip...

 

Tags: ,

Ето не баг, это фича

Darydami žaidimus eksportui rusai QA (Quality Assurance) problemą sprendžia paprastai. Daro pusiau keptą, pusiau luptą relyzą Rusijai, tada skaito forumus, atfiltruoja visus pasiūlymus užsikrušt ir iš likusio bug‘ų sąrašo, per metus surenčia pataisą. Būtent todėl, rusiški patch’ai paprastai būna tokie pat dideli kaip ir visa jų Rusija. Neretu atveju pataisos, kurios paverčia žaidimą „žaidžiamu“ pagal vakarietišką standartą visiškai sujaukia metus prakaitavusių žaidėjų gyvenimus. Kažkam sunaikina save‘us, kažkieno kompas nustoja vilkt žaidimą, kažkam dar kažkas…

© 2010 Artojas, Dievo režimas

 
Leave a comment

Posted by on 2010 liepos 30 in Taaaip...

 

Tags: ,

Išsirinkti, už ką verta sumokėti

Žiūrint plačiau, manau, kad bendra informacinė interneto erdvė jau yra sukūrusi „totalinio“ naudojimo principą. Jei anksčiau jaunuolis mėgstamą muziką išsirinkdavo paklausęs trupinių per radiją, kaimyno turimų įrašų ar dainų vietos diskotekose, tai dabar jis ją išsirenka iš visos žanro sklaidos internete. Taip, pakeliui jis neatlygintinai perklauso tūkstančius dainų, bet galiausiai išsirenka tai, už ką verta sumokėti. Ir sumoka – anksčiau ar vėliau. Autoriams belieka sudaryti sąlygas, kad jis tai galėtų padaryti ir nesijaustų ką nors skriaudžiąs…

© 2010 Džiugas Paršonis, nežinau.lt

Nebūtų toks ilgas tekstas – pasidaryčiau marškinėlius su tokiu užrašu.

 
2 Comments

Posted by on 2010 liepos 29 in Taaaip...

 

Tags:

Sulla Fede e Musica

Netiesa, kad netikintis netiki niekuo. Jis tiki, bet ne viskuo iš karto. Vienu metu jis tiki tik vienu dalyku, o antruoju – tik tuomet, jei šis kokiu nors būdu susijęs su pirmuoju. Jis veikia trumparegiškai, metodiškai, nesiverždamas į platumas. Tikėjimas – kai tikima dviem nesusijusiais dalykais, manant, kad kažkur yra dar ir trečias, slaptasis, jungiantis anuodu.

Netikėjimas neneigia smalsumo, o jį palaiko. Netikėdamas idėjų grandinėmis, mėginau jų polifoniją. Pakanka netikėti, ir dvi idėjos – abi klaidingos – susiduria, sukurdamos puikią pauzę arba diabolus in musica. Negerbiau tokių idėjų, dėl kurių kiti buvo pasiryžę padėti galvas, tačiau dvi ar trys idėjos iš tų, kurių negerbiau, galėjo sukurti melodiją. Arba ritmą, geriausia – džiazo.

© 1988 Umberto Eco, „Il Pendolo Di Foucault“

Beje, kaip tik šiomis dienomis U. Eco leidyklai pridavė savo naujo romano rankraštį, kuris bent jau italų kalba pasirodys spalį. Romanas vadinasi „Prahos kapinės„, ir, kaip sako ELTA…

Anot „Prahos kapinių“ sinopsio, pasakojimo centre – šnipas, melagis ir cinikas, rezgantis intrigas ir sąmokslus, pamažu nulemiančius viso žemyno likimus.

 
Leave a comment

Posted by on 2010 liepos 8 in Skaityti

 

Tags: , ,

Banen til berserk

Išmok paimti jėgą iš priešų.[…] Pavok jų pyktį ir įniršį. Tapk įnirtęs labiau už juos. Kaukis taip, lyg būtum likęs vienas tarp tūkstančio priešų ir žinotum, kad niekas tavęs neišgelbės. Tokia berserko paslaptis […]

© 1998 Lina Darbutaitė, „Sakmė apie Tjordilį“

 
Leave a comment

Posted by on 2010 birželio 4 in Taaaip...

 

Tags: ,

Libération

Koks nežmoniškas tas mūsų poreikis, kad kiti mumis žavėtųsi. Kaip nuostabu, kai žinai, kad su amžiumi jis išnyksta.

©2002 Joseph O’Connor, „Star of the Sea“

 
Leave a comment

Posted by on 2010 gegužės 14 in Skaityti

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos