RSS

Tag Archives: fun

Vilniaus Sienos statyba

Vilniaus Sienos statyba

Tačiau turtinga ir gausi gyventojais Lietuvos sostinė iki šiol buvo menkai apsaugota  nuo priešų užpuolimų. Kunigaikščio pilių jau nepakako miestui apsaugoti.  Dažni totorių užpuolimai, siekią kartais net artimas Vilniaus apylinkes, ir prasidėję karai su Maskva, vertė miesto gyventojus susirūpinti miesto apsauga. Todėl, kaip 1503 m. did. kunigaikštis Aleksandras įsakė Vilniaus gyventojams eiti karan, rodos, prieš totorius, tai jie, bijodami palikti neapsaugoto miesto, prašė kunigaikštį, kad atleistų juos nuo karo prievolės, pasižadėdami už tai apjuosti Vilnių mūro siena. Kunigaikštis sutiko išklausyti miestiečių prašymą ir  ir davė jiems 1503.IX.6 d. privilegiją, drauge įsakydamas vaivadai Mikalojui Radvilai apvažiuoti miestą ir pažymėti mūro sienos kryptį.

„Vilnius ir jo apylinkės“, Adomas Juškevičius, Juozas Maceika, 1937/1991, „Mintis“

Kažkaip perskaičius šitą, iškart pagalvojau apie „The Wall Machine„.

Tad…

Vilniaus-Sienos-statymas-FakeWall

Originalas, kurio kažkodėl neleido įterpti – štai čia.

O šiaip – jaučiu, labai panašiai ir viskas ir buvo ;)

 
1 Comment

Posted by on 2015 liepos 28 in Taaaip...

 

Tags: , , ,

Sodybos Pasaka III

Sodybos Pasaka III

Sodybos Pasaka III

Ant obels šakos[1] [2] styrojo tai, kas buvo likę iš žiedo. Buvusio žiedo – nes prieš dvi minutes iki, tarkime, saulėlydžio – pro šį turboreaktyviniu greičiu prasinešė strazdas Klemensas, tyliai murmėdamas „greičiau, greičiau, paskutinį slieką, kol dar neužsidarė“.

Po obelimi vyko generalinė grupės „Greendeth“ repeticija. Ambicingas lyderis, išmestas iš buvusios grupės už besaikį lėbavimą, nusižiūrėjo nuo pastarųjų idėją, ir kaip tik šiuo metu džyrino gabalą „Symphony of Frogstruction“ su pritariančiu simfoniniu 307412 uodžių orkestru.

Turbūt nereikia atskirai minėti, kad Klemensas buvo „Greendeth“ vadybininkas.

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2015 birželio 15 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: , , ,

Patyrimai#14: Progresas

Mini prekybcentris šalia namų. Įžengiu į salę, braunuosi per makaronų, limonadų, aliejų, arbatų, konservų lentynas. Sutinku vieną kikenančią pardavėją. Kitą.

Aha, kažkas linksmo vyksta, reiškia. Gerai.

Read the rest of this entry »

 
2 Comments

Posted by on 2013 birželio 16 in Taaaip...

 

Tags: ,

…kaip tai… jokio… turinio?..

Kažkada jau rašiau, kaip mane „VIASAT“ mergino. Įkyriai taip, kaip ir privaloma.
Paskui ilgą laiką buvo ramu.

Iki vakar dienos.

Read the rest of this entry »

 
5 Comments

Posted by on 2013 balandžio 24 in Taaaip...

 

Tags: ,

Patyrimai #13: System-Fehler

Vokietija, Hanoveris, šešias dienas trunkanti „CeBIT 2013“ paroda. Ketvirtoji diena, kaip tik 12 valandų ant kojų, dar „vakarėliai“ poroje parodos pavilijonų su nemokamais gėrimais. Galų gale grįžinėju į apartamentus. Kojos nutrintos, nugarą nuo kuprinės skauda (laptopas+fotikas+krūvelė visokių laidų ir gadžetų+kokia dešimtis popierinių press-kitų), galva išūžta.

Prieš miegą dar užsuku į netoliese esantį prekybcentrį, ko nors pusryčiams (beje, įdomi detalė – bent jau Hanoveryje prekybcentriai dirba tik iki 20:30, čia darbo dienomis.)

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2013 kovo 7 in Taaaip...

 

Tags: ,

Patyrimai #12: Kava burną plauna

Vyksta mūsų daugiabučio apšiltinimas. Pastoliais nukarstytos sienos, už langų net ir penkto aukšto lygyje vaikšto žmonės.

Statybininkai kaip statybininkai – nėra sakinio be keiksmažodžio, dirba greitai ir, atrodo, gerai, žodžiu, viskas kaip turi būti.

Giriui, aišku, įdomu, kas ten už lango vyksta. Žiopso ir man vis pirštu rodo, kaip meistrai putplastį ar ką ten klijuoja.

Aš kažkaip rytais užmatęs priešais virtuvę šmėžuojančius šalmus, vis iškišu galvą, kavos pasiūlau. Statybininkai patenkinti, o atsimenu, kaip ir man malonu būdavo, kai kokie klientai darbo metu netikėtai kavos pasiūlydavo.

Ir va, Girius+kava duoda rezultatų, pasirodo. Šiandien už lango išgirdau:

– Да блед, не ругайтесь вы здесь!!! Здесь же дитя живет!

 
1 Comment

Posted by on 2012 rugsėjo 24 in Taaaip...

 

Tags: ,

1 LVL tėtis

Vaikis auga teisingas. Mėgstamiausi žaislai – mano ir Naz smartfonai, taip pat – kompų klaviatūros. Čia testuoja NK testams paimtą fotoaparatą „Sony DSC-TX20“

Aha, aš čia apie savo pirmuosius metus tėvo vaidmenyje ir su tuo susijusius įspūdžius.

Read the rest of this entry »

 
9 Comments

Posted by on 2012 rugpjūčio 1 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Kai šalta daug, tra lia bum!

Daug kas virkauja, kad -20°C (ir mažiau) yra vajėzusmarija kaip šalta, kaip blogai ir kaip tokiu oru tik namie sėdėt.

Bet prie tokios temeperatūros net ir namie sėdint, galima prisigalvoti, ką linksmo galima nuveikti ;)

Pavyzdžiui… šaldyti muilo burbulus ;)

Arba… simuliuoti geizerius ;)

Dar galima pasidaryti spalvotų ledo dekoracijų.

Kas dar ką gali pasiūlyti? ;)

 
1 Comment

Posted by on 2012 vasario 3 in Taaaip...

 

Tags: ,

Įdomių 2012-ųjų!!!

Vienaakis sako, kad pranašiškų ženklų ir stebuklų buvo pakankamai. O kad jų nesupratome, mums belieka kaltinti tik save. Vienaakio luošumas jokiu būdu nesumažina jo paties neįtikėtino neįžvalgumo.

Iš giedro dangaus blykstelėję žaibai trenkė į Nekropolio Kalvą. Vienas žaibas atsimušė į antkapyje įspaustą bronzinę lentelę ir ištrynė pusę užrašo. Lijo akmenimis. Sukraujavo statulos. Keleto šventyklų kunigai pranešė apie paaukotas aukas be širdžių ir kepenų. Šakučių Barakuose, kur buvo apgyvendintas Miesto Dalinys, vis pasirodydavo Šėtonas. Devynis vakarus iš eilės virš Bastiono ratus suko juodi grifai. Po to vienas jų išvarė erelį, gyvenusį Popierinio Bokšto viršūnėje.
Astrologai atsisakė skaityti iš žvaigždžių, bijodami dėl savo gyvybių. Gatvėmis klaidžiojo pamišęs pranašas ir skelbė artėjančią pasaulio pabaigą. Bastioną paliko ne tik erelis, nuvyto ir gebenės ant tvirtovės pylimų, užleisdamos vietą vijokliniams augalams, kurie tiktai ryškiausioje saulės šviesoje atrodė ne visiškai juodi.

Bet taip atsitinka kiekvienais metais. Ir tik kvailiai visame kame įžiūri pranašiškus ženklus.

©1984 Glen Cook, “The Black Company”

 
Leave a comment

Posted by on 2012 sausio 1 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: ,

Rinkimams artėjant

Talasos prezidentas pareigas ėjo dar tik du mėnesius – ir vis dar niekaip negalėjo susitaikyti su savo nelaime. Tačiau pakeisti jis negalėjo nieko, turėjo kaip išmanydamas geriau susidoroti su tuo bjauriu darbu, užkrautu jam ištisiems trejiems metams. Savaime aišku, reikalauti rezultatų perskaičiavimo nebuvo jokios prasmės: prezidento rinkimų sistema, kurią sudarė tūkstantženklių atsitiktinių skaičių generavimas, buvo artimiausia grynam atsitiktinumui iš visko, ką galėjo pateikti žmogaus išradingumas.

Egzistavo tik penki būdai išvengti pavojaus būti prievarta įgrūstam į prezidento rūmus (dvidešimt kambarių, vienas – pakankamai didelis, kad sutalpintų beveik šimtą svečių). Galėjai būti jaunesnis nei trisdešimties arba vyresnis nei septyniasdešimties, arba nepagydomas ligonis, galėjai turėti psichikos sutrikimų arba galėjai būti padaręs sunkų nusikaltimą. Labai norėdamas prezidentas Edgaras Faradainas galėjo griebtis nebent pastarojo varianto – ir kurį laiką net rimtai svarstė, ar nepasinaudojus tokia išeitimi.

Vis dėlto, nepaisant visų jam asmeniškai sukeltų nepatogumų, prezidentui teko pripažinti, jog šitokia valdžios forma – tikriausiai pati geriausia iš visų žmonijos išrastų. Senoji planeta motina sugaišo ištisus dešimt tūkstančių metų, kol, bandymų ir klaidų, kitąsyk – net ir labai šiurpių klaidų, metodu galiausiai ištobulino šitokią valdymo sistemą.

Kai tik visi suaugę planetos gyventojai įgijo išsilavinimą, siekiantį jų protinio pajėgumo ribas (o kartais, deja, jas net peržengiantį), galiausiai tapo įmanoma realizuoti tikrą demokratiją. Galutiniam žingsniui tereikėjo sukurti žaibiškų asmeninių ryšių sistemą, sujungtą su centriniais kompiuteriais. Pasak istorikų, pirmoji tikra demokratija Žemėje buvo įgyvendinta 2011-aisiais (Žemės) metais šalyje, vadintoje Naująja Zelandija.

Po to būdas išsirinkti valstybės vadovą tapo nebe toks jau ir svarbus. Kai tik visuotinai buvo priimta nuostata, jog bet kas, sąmoningai siekiantis prezidento posto, turi būti automatiškai nušalinamas, vienodai gerai tiko kone kiekviena rinkimų sistema. O iš jų loterija pasirodė esanti pati paprasčiausia.

©1986 Arthur C Clarke, „The Songs of Distant Earth“

 
Leave a comment

Posted by on 2011 lapkričio 3 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos