Atsiprašome, kur čia artimiausias kelias į Angliją?
Lygiai prieš metus.
Lygiai prieš metus nutiko man šita epopėja, ir kažkaip Nornos lėmė, kad vienu prisėdimu visos sagos taip ir neužbaigiau.
Taigi, paskutinioji dalis. Ilgesnė, bet ką jau čia ilgiau betempti.
Saga apie šitą epinį video.
Pradėsiu iš toli. Vaikystėje turėjau tokią knygą — “Žaisdami mokomės”. Ten žaidimo forma buvo pristatomos visokios cheminės, fizikinės ir technologinės žinios. Pavyzdžiui, įskėlus degtuko galiuką ir į atsiradusį tarpelį įterpus muilo, šis tapdavo savotišku varikliu – įmestas į vandenį toks degtukas ne plūduriuodavo vietoje, o plaukiodavo. Taip buvo aiškinamas molekulių judėjimas.
Kitas eksperimentas — iš aliuminio folijos išlankstytas malūnėlis, kuris, pastatytas 6iapus lango stiklo, pradėdavo suktis — tai yra, malūnėlio sparnus sukdavo fotonų srautas.
Tai buvo žymiai įdomiau ir suprantamiau, nei po poros metų mokykloje pradėti dėstyti chemijos ir fizikos kursai, nes ten viskas susivesdavo tik į vadovėlius ir lygtis bei formules, o praktiniai eksperimentai būdavo atliekami tik kokį kartą į trimestrą.
Tiesą sakant, jei mokykloje būtų buvę mokoma iš tokių knygų, galbūt net būčiau pasukęs fizikos ar chemijos mokslų keliu. Bet ne — vietoje to pasipainiojo kompiuteriai su — žinoma — žaidimais, ir štai turim, ką turim :)
Pardaviau sielą ©Sony
Įdomus šiemet spalis pasitaikė. Teko ir pasifilmuoti, ir pačiam filmą pastatyti.
Apie antrąjį nuotykį – kiek vėliau, o dabar apie pirmąjį – nes naujiena tam tikra prasme dar karšta. Praėjusio penktadienio senumo.
Kas seka mane Veidovėlyje, spalio pradžioje galėjo pastebėti, kad vis mesteldavau ką apie vikingus, filmavimus ar bent barzdas. Dabar, kai projektas jau išviešintas, galima ir kažkiek papasakoti.
Turbūt visi geimeriai su nostalgija prisimena savo pirmąjį žaidimą. Ar jei ne patį pirmąjį, tai bent jau TĄ PIRMĄJĮ, kuris ir sužalojo gyvenimą užkabino.
Mano pirmieji buvo „Grand Prix Circuit“ (net 16 spalvų(!) – pirmo asmens Formulės-1 lenktynių simuliatorius, šiek tiek stabdęs ant 286-o kompo ir kažkuri „Tetrio“ inkarnacija su šokančiais nykštukais. Bet pirmas geimas, gerokai dėjęs per smegenis – pirmo asmens RPG „Might & Magic VI: Mandate of Heaven“.
Dėjęs taip, kad dar ir dabar neišeina jo iš ten iškrapštyti…
Užsibrėžiau tikslą – nukeliauti į numylėtąsias Dusetas. Bet ne taip jau ir lengva… Trečią savaitę klajoju, ir kol kas tik iki Molėtų prisikapsčiau. Vis tai medienos, tai odos pritrūksta… Nelengva.
Bet va, poilsiui netoli Molėtų trobelę susirenčiau.
Ir ar žinojote, kad aplink Molėtus prisiveisę drakonų?..
– Spėk, ką dabar veikiu?
– Nu?
– Daužau trolį kaip tik prie tavo namo.
– ? Vėl gopnikų aplink mano namus prisiveisė? :)
Pastarasis pokalbis su Baltagalviu vyko per GTalk. Bo atradau naują žaidimą – „Parallel Kingdom“. Žaidimą, pritaikytą planšetėms ir išmaniesiems, į kurį dėmesį atkreipė ir Mashable.com.
Šiaip jau nesu nuotykių žaidimų mėgėjas. Galbūt todėl, kad tais laikais, kai intensyviai ieškodavau naujovių, užtaikiau vos ant kelių užkabinusių „questų„, o visi kiti pasitaikydavo arba pernelyg painūs, arba nelogiški. Nors „nelogiški“ čia dar per švelnus žodis – atsimenu, vienu metu buvo kilusi tokių žaidimų banga, kurių galvosūkių sprendimai buvo tiesiog absurdiški, tad ir išspręsti juos galima buvo vien atsitiktinai derinant visokias kombinacijas. Be to, vos keli bandyti turėjo tikrai įtikinamą atmosferą ir įdomią istoriją.
Žodžiu, iki šiol į nuotykių point-and-click žanrą labai ilgai žiūrėjau kreivai. Tad kodėl nusprendžiau įsigyti Sanitarium – pačiam sunku pasakyti. Greičiausiai dėl akcijos GOG.com, kai žaidimas kainavo… 5$ :)
(Ankstesnės įrašų ciklo apie piratavimą dalys – čia, čia ir čia.)
Šiandien – gimtadienis. Prieš ketverius metus Lietuvos parduotuvėse pasirodė pirmasis lietuviškas stambiabiudžetinis (na, čia kaip pilnametražis kinematografijoje ;) kompiuterinis žaidimas, „PSI: Sibiro Konfliktas„. Kuo tai susiję su įrašo pavadinimu ir tema? Tuo, kad man tai buvo tikrai nemaža ir tikrai maloni patirtis, ir kad iš tiesų būtent šis dalykas ir įkvėpė visą šitą piratinį ciklą.
Bet pati ciklo idėja gimė iš Eugenijaus ir jo įrašo apie LANVA kovas. Jei tiksliau, tai nuo šios frazės:
Pykdo mane tai, kad vagiantys (taip taip nevyniokim žodžių į vatą) tuo dažnai netgi didžiuojasi ir giriasi… O Lietuvos vaikai, paaugliai ir šiaip jauni žmonės tuos žmones, kurie perka legalią produkciją laiko visiškais besmegeniais neturinčiais kur dėti pinigų AR tiesiog nemokančiais pasivogti. Piratauti tapo ne tik madinga, bet ir “kieta”. Pirmam pavogti ir pažiūrėti naujausio filmo DVD rip’ą tapo tiesiog garbės reikalas.
Perskaitęs šiuos sakinius, pritariamai pakinkavau galva – prisiminiau, kai po žinutėmis apie netrukus pasirodysiantį tokį kompiuterinį žaidimą, sulaukdavai komentarų „aij, palauksiu, kol emule pasirodys, nx pirkti„.
Nežinau kaip kitiems geimeriams ar ex-geimeriams, bet man pasitaiko, kad kartais su gilia nostalgija prisimenu kokį paauglystėje žaistą žaidimą, ir apima vos ne narkomaniška aistra jį sukalti, bet…. neatsimeni pavadinimo, nors tu ką.
Man ilgus metus taip buvo su NetStorm. Prisiminiau, kad žaidimo pasaulis buvo padangėse plūduriuojančios salos, tarp kurių reikėdavo statyti tiltus, prisiminiau, kad reikėdavo aukoti kažkokius žynius… Bandydavau googlinti pagal „computer game strategy sky islands storm„, bet dar prieš pusmetį nieko gero nepavykdavo rasti.
Užvakar pavyko. Po turbūt 12-13 metų – žaidimas vėl kompiuteryje. (Parsisiųstas iš čia). Jausmas – pakilus. O kokie įspūdžiai pagaliau jį pasileidus?
Vyresnės kartos geimeriai turbūt žino tokį dalyką, kaip GoG.com. Dar neatradusiems šio gėrio – tai projektas, kuris pardavinėja senus (klasikinius*!) kompiuterinius žaidimus, pritaikytus Windows XP bei Windows Vista operacinėms sistemoms ir be jokių ten DRM ir panašių kvailysčių. Ir vieno žaidimo kaina – nuo 6 iki 10 JAV dolerių.
Projektas šiomis dienomis švenčia savo pirmąjį gimtadienį, ir ta proga skelbia tikrai neblogą akciją – du žaidimai už vieno kainą, ir žaidimus galima rinktis pačiam. Tiesa, pasirinkimas ne iš viso jų katalogo, o tik iš 33 Interplay išleistų produktų, bet ir to tikrai pakanka.
Akcija galioja iki kito antradienio 6 val. ryto Lietuvos laiku (heh, atrodo teisingai konvertavau iš EDT į GMT? ;)
Kaip visa tai veikia? Labai paprastai ir patogiai. Pasirenkate žaidimus, apmokate (Visa, MasterCard ar paypal) ir jūsų pasirinkti žaidimai atsiranda jūsų virtualioje lentynėlėje, iš kurios galite bet kada ir bet kiek kartų parsisiųsti. Parsisiunčiamas setup.exe failas, kuris ir atlieka visą instaliaciją, be jokių virtualių imidžų ir panašių dalykėlių.
Paprastai prie paties žaidimo pridedamas ir visoks fan-stuff: žaidimo manualas, garso takelis mp3 formatu, wallpaperiai ir kitokie antraeiliai ar trečiaeiliai dalykai.
Pats ką tik už 30$ įsigijau dešimtį savo paauglystės žaidimų. Ir tikrai žinau, kad vėliau pirksiu dar daugiau – kainos juokingos, projekto idėja – labai gera, o žaidimų – daug, ir gerų. Ir net jei nežaisiu jų taip, kaip žaisdavau tada, vis tiek – galų gale ko vertas vien tas jausmas, kad turiu ir jau niekaip nebepamesiu / nenukišiu / nenuskolinsiu tos dalelės grynosios nostalgijos ;)
_________
* tokius, kaip Fallout 1&2, Heroes of Might & Magic I-III , Duke Nukem 3D, Redneck Rampage, Might & Magic I-VI ir taip toliau…
Nuo kokių žaidimų pradėjote savo, kaip „geimerio“, „karjerą“ ?
Mano pirmasis buvo „Grand Prix Circuit„. Pas mamą darbe, bet jau ne ant ZX Spectrum, o ant daugmaž normalaus PC. Negaliu pasakyti, kurie čia metai buvo, bet turbūt kažkur apie 90-uosius. Windows 3.xx Lietuvoje paplitę dar tikrai nebuvo.
Bet jei paklaustumėte, kurį žaidimą esu perėjęs daugiausia kartų, neabejodamas atsakyčiau – Duke Nukem 3D. Ne dėl to, kad tai buvo geriausias, ne dėl to, kad labiausiai patiko (iki šiol iš visų šaudyklių, tame tarpe ir šiuolaikinių, pirmenybę teikiu Doom 2, na o jei įdomu, antrą vietą skirčiau Quake 2).
Tai kodėl Duke?
