Birka
Gerbiamieji, nuo šiol, jei norėsite mane pasiųsti tam tikra kryptimi, tai ir siųskite — siųskite drąsiai. Aš tik paprašysiu man kelionę apmokėti, bet pažadu grįžti linksmas, pailsėjęs, ir dar Jums magnetukų parvežti — ar kaip ten Geležinė Lapė mokė.
Nes Birka yra osom!
Tęsinys. Pradžia čia.
Gražiausias laikas Rumšiškėse
Saulėtekis Rumšiškėse
Prieš visą šitą filmotūsą Rumšiškėse esu buvęs labai seniai — kažkada pradinėse klasėse. Ir, tiesą sakant, nelabai ką atsimenu, bet važiavom lyg pavasarį, kai sniego jau nebėra, bet ir su žaluma dar ne kažką.
Po šio spalio Rumšiškės man gražiausios visada bus rudenį, per patį lapų auksą. Žinoma, kels ir kitus prisiminimus (jau dabar nekantrauju pamatyti kaip ta pati vieta atrodo be kamerų, degančių ir nesudegančių fake namų ir 300 žmonių vienoje vietoje), bet pamatyti rudeninį saulėtekį Rumšiškėse yra tikrai tikrai verta kelių neišmiegotų valandų.
Pardaviau sielą ©Sony
Įdomus šiemet spalis pasitaikė. Teko ir pasifilmuoti, ir pačiam filmą pastatyti.
Apie antrąjį nuotykį – kiek vėliau, o dabar apie pirmąjį – nes naujiena tam tikra prasme dar karšta. Praėjusio penktadienio senumo.
Kas seka mane Veidovėlyje, spalio pradžioje galėjo pastebėti, kad vis mesteldavau ką apie vikingus, filmavimus ar bent barzdas. Dabar, kai projektas jau išviešintas, galima ir kažkiek papasakoti.
