RSS

Category Archives: Skaityti

Įdomių 2012-ųjų!!!

Vienaakis sako, kad pranašiškų ženklų ir stebuklų buvo pakankamai. O kad jų nesupratome, mums belieka kaltinti tik save. Vienaakio luošumas jokiu būdu nesumažina jo paties neįtikėtino neįžvalgumo.

Iš giedro dangaus blykstelėję žaibai trenkė į Nekropolio Kalvą. Vienas žaibas atsimušė į antkapyje įspaustą bronzinę lentelę ir ištrynė pusę užrašo. Lijo akmenimis. Sukraujavo statulos. Keleto šventyklų kunigai pranešė apie paaukotas aukas be širdžių ir kepenų. Šakučių Barakuose, kur buvo apgyvendintas Miesto Dalinys, vis pasirodydavo Šėtonas. Devynis vakarus iš eilės virš Bastiono ratus suko juodi grifai. Po to vienas jų išvarė erelį, gyvenusį Popierinio Bokšto viršūnėje.
Astrologai atsisakė skaityti iš žvaigždžių, bijodami dėl savo gyvybių. Gatvėmis klaidžiojo pamišęs pranašas ir skelbė artėjančią pasaulio pabaigą. Bastioną paliko ne tik erelis, nuvyto ir gebenės ant tvirtovės pylimų, užleisdamos vietą vijokliniams augalams, kurie tiktai ryškiausioje saulės šviesoje atrodė ne visiškai juodi.

Bet taip atsitinka kiekvienais metais. Ir tik kvailiai visame kame įžiūri pranašiškus ženklus.

©1984 Glen Cook, “The Black Company”

 
Leave a comment

Posted by on 2012 sausio 1 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: ,

Penktasis blynas šiemet

Ha!

Žinojau, kad kažką pamiršau.

O pamiršau pareklamuoti naujausiąjį NK numerį!

Taigi, kas įdomesnio?

Prisiminimai apie didžiausiąjį sporto renginį Lietuvoje. Kas per renginys? Žinoma, Europos vyrų krepšinio čempionatas. O prie ko čia NK, sakysite? O prie to, kad mes ten skaičiavome kabelių kilometražą, terabaitus ir panašius IT dalykėlius. Ir ar žinojote, kad čempionatas turėjo net ir savo erotinę svetainę? ;)

Read the rest of this entry »

 
Leave a comment

Posted by on 2011 gruodžio 16 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags:

Rinkimams artėjant

Talasos prezidentas pareigas ėjo dar tik du mėnesius – ir vis dar niekaip negalėjo susitaikyti su savo nelaime. Tačiau pakeisti jis negalėjo nieko, turėjo kaip išmanydamas geriau susidoroti su tuo bjauriu darbu, užkrautu jam ištisiems trejiems metams. Savaime aišku, reikalauti rezultatų perskaičiavimo nebuvo jokios prasmės: prezidento rinkimų sistema, kurią sudarė tūkstantženklių atsitiktinių skaičių generavimas, buvo artimiausia grynam atsitiktinumui iš visko, ką galėjo pateikti žmogaus išradingumas.

Egzistavo tik penki būdai išvengti pavojaus būti prievarta įgrūstam į prezidento rūmus (dvidešimt kambarių, vienas – pakankamai didelis, kad sutalpintų beveik šimtą svečių). Galėjai būti jaunesnis nei trisdešimties arba vyresnis nei septyniasdešimties, arba nepagydomas ligonis, galėjai turėti psichikos sutrikimų arba galėjai būti padaręs sunkų nusikaltimą. Labai norėdamas prezidentas Edgaras Faradainas galėjo griebtis nebent pastarojo varianto – ir kurį laiką net rimtai svarstė, ar nepasinaudojus tokia išeitimi.

Vis dėlto, nepaisant visų jam asmeniškai sukeltų nepatogumų, prezidentui teko pripažinti, jog šitokia valdžios forma – tikriausiai pati geriausia iš visų žmonijos išrastų. Senoji planeta motina sugaišo ištisus dešimt tūkstančių metų, kol, bandymų ir klaidų, kitąsyk – net ir labai šiurpių klaidų, metodu galiausiai ištobulino šitokią valdymo sistemą.

Kai tik visi suaugę planetos gyventojai įgijo išsilavinimą, siekiantį jų protinio pajėgumo ribas (o kartais, deja, jas net peržengiantį), galiausiai tapo įmanoma realizuoti tikrą demokratiją. Galutiniam žingsniui tereikėjo sukurti žaibiškų asmeninių ryšių sistemą, sujungtą su centriniais kompiuteriais. Pasak istorikų, pirmoji tikra demokratija Žemėje buvo įgyvendinta 2011-aisiais (Žemės) metais šalyje, vadintoje Naująja Zelandija.

Po to būdas išsirinkti valstybės vadovą tapo nebe toks jau ir svarbus. Kai tik visuotinai buvo priimta nuostata, jog bet kas, sąmoningai siekiantis prezidento posto, turi būti automatiškai nušalinamas, vienodai gerai tiko kone kiekviena rinkimų sistema. O iš jų loterija pasirodė esanti pati paprasčiausia.

©1986 Arthur C Clarke, „The Songs of Distant Earth“

 
Leave a comment

Posted by on 2011 lapkričio 3 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags: ,

Trečiasis blynas

Naujoji komunikacija 2011 Nr.2 Taigi, trečiasis mano redaktorinis blynas – jau prekyboje. Mano paties vertinimu – kol kas geriausias :)

Taigi, ką įdomesnio galima rasti šiame numeryje:

Numerio tema. Antanas Dapkus, Marius Matulevičius – „Išmanioji revoliucija“. Įspūdžiai iš „Mobile World Congress“, vykusio Barselonoje. Pasvarstymai, kuria kryptimi vystosi šiuolaikinės technologijos ir kaip atrodys mūsų buitis 2020-aisiais :)

Ašai. „Vaikai. Vaikščiojimas interneto ašmenimis“. Apie tai, kuo ir kodėl vaikams yra pavojingas internetas, ir ar apsimoka kažką bandyti uždrausti. Tema, įkvėpta žmogžudystės sausio pradžioje ir ją sekusių e-įvykių.

Šiek tiek geležies. Aleksandras Kriukovas – „Reperio ir kompiuterių gamtinojos vaikis“. Kiec HP Envy serijos laptopas, dedikuotas muzikai. Šiaip visai įdomus eksponatas, jei atvirai.

Andrius Kleiva – „Pieštuko storio MacBook Air“. Arba kodėl Apple yra gerai (na, tiems, kuriems tai yra gerai :).

Vėl Aleksandras. „Išmanusis telefonas pradedantisiems“. T.y. LG Optimus One aka P500. Išmanusis už 700 LTL be sutarties. Maigiau, patiko. Net parekomendavau svainiui :)

Raimondas Celencevičius. „Integruotų sistemų paroda „ISE 2011“. Ne, čia ne consumer electronics. Čia jau apie tai, kaip visa ta multimedija skverbiasi į viešą aplinką – pradedant troleibusų stotelių stendais ir baigiant multiekraninėmis sienomis, kokios galėtų stovėti Nekrop… atsiprašau, Akropolyje. Ar panašiai.

Saulius Pakrijauskas. „Aspektinis programavimas“. Prisipažinsiu – aš ne programeris, bet man nuoširdžiai įdomu visokios kodinimo paradigmos, ypač jei apie jas pasakojama ne vien iš techninės, bet kažkiek ir iš ideologinės pusės. Visa tai man kažkiek primena muzikos žanrus – vienam būdinga tas, kitur siekiama ano. Specifiška, bet tam tikra prasme – tai juk požiūris į gyvenimą ;)

Rokiškis. „Anonymous: guerilla digitalis“. Trumpaistorinė apžvalga apie hakerizmą, būtent – hakerizmą, o ne kalbainiškuosius programišius. Nes hakerizmas juk neapsiriboja vien kompais.

Vaidotas Dambrauskas aka Lėlys. „Darbo vieta, kurianti bendruomenę“. Žodžiu, jei esate freelanceris, bet kartais prireikia biuro (tarkim, susitikti su užsakovu, kuris neįvertins jūsų miegamojo ar panašios proziškos Jūsų darbo erdvės) – šita verslumo paradigma kaip tik Jums.

Rima Janužytė. „Interneto pirmūnai: svarbiau diplomas, o ne žinios“. Lietuva pagal šviesolaidžio plėtrą Europoje – pirma. Kas tai lėmė ir/bet ką iš tiesų tai reiškia?

Aistė Vilkaitė. „Menas ir technologijos“. Viskas kaip ir aišku – kaip technologijos paveikė meną. Kokios gimė naujos meno rūšys (tarp kitko, kai kurios – tikrai originalios. Raštai, kuriami iš spamo? Ar lėktuvų skrydžių žemėlapių? Pagarba!) ir ar labai tradicinis menas skiriasi nuo skaitmeninio.

Ašai. Interviu su Pauliumi Liekiu, kuris su kolega susišlavė 125 000 USD prizą, sukūręs išplėstosios realybės (angl. augmented reality) žaidimą telefonams.

NK teismas. Šįkart „teisiamos“ trys skelbimų svetainės. Įdomu tai, kad tyrimo metu atskleistas sukčiavimo atvejis :)

NK rekomenduoja. Pradėjome ciklą, kuris nusitęs per kelis numerius – apie įdomiausius interneto kampelius. Šįkart 6 lietuviški tinklaraščiai, kurie daugumai turbūt tikrai žinomi, bet maža ką… Na žodžiu, to be continued! ;)

Gintaras Vaišnoras aka Sauronas – „Žaidimai: Šlovės galerija arba realybės ribos“. Šiokia tokia retrospektyva apie senus gerus žaidimus, bet ir analizė, kodėl ir kaip tokie atsirado bei ką lėmė.

O pabaigti norėčiau ritualine fraze :)

Ir, žinoma, tai – ne viskas, ką rasite šiame numeryje. Malonaus ir – svarbiausia – naudingo skaitymo! ;)

 
4 Comments

Posted by on 2011 kovo 8 in Skaityti, Taaaip...

 

Tags:

Sulla Fede e Musica

Netiesa, kad netikintis netiki niekuo. Jis tiki, bet ne viskuo iš karto. Vienu metu jis tiki tik vienu dalyku, o antruoju – tik tuomet, jei šis kokiu nors būdu susijęs su pirmuoju. Jis veikia trumparegiškai, metodiškai, nesiverždamas į platumas. Tikėjimas – kai tikima dviem nesusijusiais dalykais, manant, kad kažkur yra dar ir trečias, slaptasis, jungiantis anuodu.

Netikėjimas neneigia smalsumo, o jį palaiko. Netikėdamas idėjų grandinėmis, mėginau jų polifoniją. Pakanka netikėti, ir dvi idėjos – abi klaidingos – susiduria, sukurdamos puikią pauzę arba diabolus in musica. Negerbiau tokių idėjų, dėl kurių kiti buvo pasiryžę padėti galvas, tačiau dvi ar trys idėjos iš tų, kurių negerbiau, galėjo sukurti melodiją. Arba ritmą, geriausia – džiazo.

© 1988 Umberto Eco, „Il Pendolo Di Foucault“

Beje, kaip tik šiomis dienomis U. Eco leidyklai pridavė savo naujo romano rankraštį, kuris bent jau italų kalba pasirodys spalį. Romanas vadinasi „Prahos kapinės„, ir, kaip sako ELTA…

Anot „Prahos kapinių“ sinopsio, pasakojimo centre – šnipas, melagis ir cinikas, rezgantis intrigas ir sąmokslus, pamažu nulemiančius viso žemyno likimus.

 
Leave a comment

Posted by on 2010 liepos 8 in Skaityti

 

Tags: , ,

Libération

Koks nežmoniškas tas mūsų poreikis, kad kiti mumis žavėtųsi. Kaip nuostabu, kai žinai, kad su amžiumi jis išnyksta.

©2002 Joseph O’Connor, „Star of the Sea“

 
Leave a comment

Posted by on 2010 gegužės 14 in Skaityti

 

Tags: ,

L'Amour Terrestre

– Aišku, – tariau aš. – Bet juk be meilės žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas.
– Padaryk, kaip aš, – atsakė Roza. – Pasirūpink vaiką. Tada turėsi ką mylėti ir būsi ramus.

© 1937 Erich Maria Remarque, „Drei Kameraden“

 
4 Comments

Posted by on 2010 balandžio 19 in Skaityti

 

Tags: ,

Circle of Life

– Tu manei, kad jie apsigimę priešai – kad liūtas nepraeis pro paukštį, o tigras pro kiškį, jo nesudraskęs.
Džeinė išraudusi linktelėjo.
– A, gal ir tavo teisybė. Galimas daiktas. […] – tarė kobra. – […] galų gale, – kalbėjo ji, kaišiodama baisų dvišakį liežuvį, – ar ne tas pats – tu suėsi ar tave suės? Atminkit, kad mes visi esame iš to paties molio, iš to paties, tiek mes, džiunglių gyventojai, tiek jūs – miesto. Esame sudėti iš tų pačių dalių; ir medžiai virš galvų, ir akmenys po kojomis, ir paukščiai, ir žvėrys, ir žvaigždės – visi esame lyg vienas, ir mūsų vienas galas.

© 1934 P. L. Travers, „Mary Poppins“

 
1 Comment

Posted by on 2010 balandžio 2 in Skaityti

 

Tags: ,

Knygynas ant ratų

Šiandien, grįžinėdamas iš fotospragsėjimo mieste, „Minsko – Iki“ aikštelėje užtikau tokį įdomų dalyką. Vadinasi tai „Knygynas ant ratų„, o realiai tai yra… na, knygynas ant ratų :) Aštuntojo dešimtmečio autobusas, priparkuotas aikštelėje ir prikimštas knygų.

Pardavėjo teigimu, projektas gyvuoja jau kurį laiką – jei neklystu, minėjo praeitų metų pabaigą, bet žiemos metu prekyba, pasakojo, visgi sunkokai sekėsi. Dabar gi, be manęs šitame mobiliame knygyne nuolat šmirinėjo 2-3 žmonės, o kiek užmečiau akį į pardavimų registracijos žurnalą, tai paskutinysis atverstas puslapis buvo puspilnis.

Ko šitame knygyne galima rasti? Visko. Visa pasiūla suskirstyta į kelias kategorijas – 1-2 LTL, 5 LTL, 10 LTL, 20, LTL ir pan. Knygos daugiausia naujos, t.y. ne iš antrų rankų. Kalbant pavyzdžiais – Tolkieno biografija lietuvių kalba ir H.G. Wells’oNematomo žmogaus“ paskutinis lietuviškas leidimas – po 10 LTL. Kas dar krito į akis – gana daug lietuviškų autorių pavardžių. Taip jau istoriškai susiklostė, kad lietuvių kūrybai pats esu gana abejingas, bet kam įdomu – manau, čia daug pigiau, nei knygynuose.

Visa bėda, kad šitas ratuotas knygynas lyg ir neturi jokio reguliariaus grafiko. Paklausus, kada kitąkart jį galima bus rasti, pardavėjas tik kažką paniurnėjo apie savaitės vidurį, ir nė žodžio, kur bus kitomis dienomis, jei išvis bus. Sakykit ką norit, bet pirma asociacija, gavus šią informaciją – magiškosios Pratchett’iškosios parduotuvėlės Discworld’e… :D

Na bet jei mėgstat knygas ir kada užtiksit tokį autobusą – rekomenduoju įlįsti. Vien iš smalsumo ;)

 
1 Comment

Posted by on 2010 kovo 27 in Skaityti

 

Tags:

Apie tai, kas pražiopsota mokykloje

Trumpa istorija apie beveik viską

Pradėti turbūt reikia nuo to, kad mokykloje tikslieji mokslai man buvo nuobodūs. Nuobodūs savo sausumu, nes labai retai kada buvo aiškinama, kokia iš viso to praktinė nauda, t.y. kur kosinuso skaičiavimą aš galėsiu pritaikyti savo kasdieniame gyvenime.

Gal dėl to visas tas tiksliąsias pamokas tiesiog stengdavausi prastumti (tad paskutinįkart gyvenime kosinusą ir skaičiavau prieš dešimt metų, jei ne daugiau ;), o geriau jausdavausi per tuos dalykus, kurie nagrinėdavo tą pasaulį, kurį nesunku suvokti savo paties patirtimi ir juslėmis – istoriją, literatūrą ir t.t.

Išimtis buvo astronomija. Bet… ji buvo nukišta kažkur į trečią ar ketvirtą planą, t.y. iš trijų fizikos pamokų per savaitę astronomijai būdavo skiriama vos viena, ir tai, prabėgdavo kažkaip nerimtai ir pagreitintai. Dar atsimenu ir vadovėlių kontrastą – storoka, kietais viršeliais fizikos knyga ir tokia plonytė plonytė, vos ne kišeninio formato minkštaviršelė astronomija. Be to, astronomiją dėstė tik paskutinėse dviejose klasėse.

Tad iš tiesų visos užsifiksavusios astronomijos bei visatos suvokimo žinios – iš trečioje ar ketvirtoje klasėje tėvų nupirktos „Mokslo ir visatos“ enciklopedijos. O, ji buvo (ir dar dabar tebėra) nuostabi! Bet pasirodo, ir ten daug kas nepaaiškinta. Pavyzdžiui, kokius jūs įsivaizduojate atstumus tarp Saulės sistemos planetų? Aš pats, tiesą sakant, išvis neįsivaizdavau. Tiesiog „toli“, „toliau“ ir „dar toliau“. Nes niekur šie atstumai nebuvo akcentuoti ir vaizdžiai, suprantamai iliustruoti. O iš tiesų…

Jei, norėdami išlaikyti tikslias proporcijas, diagramoje Saulės sistemą vaizduotume tokiu masteliu, kad Žemė būtų sumažinta iki žirnio dydžio skersmens, Jupiteris vis tiek turėtų būti nutolęs daugiau nei per 300 metrų, o Plutonas atsidurtų už dviejų su puse kilometrų„.

Arba štai žvaigždžių šviesa. Taip, žinojau, kad ji iki mūsų keliauja ilgus metus, bet ką realiai tai reiškia?.. O štai ar kada susimąstėme, jog mūsų Šiaurinė galėjo sprogti kad ir vakar, o mes to nežinosime dar 680 metų?

Read the rest of this entry »

 
9 Comments

Posted by on 2010 kovo 19 in Skaityti

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos