RSS

Tigras

05 Oct
Tigras

tigrasTai — labai neįprasta knyga. Pradedant stiliumi — savotiška enciklopedija, maišyta su detektyvu — ir baigiant backgroundu: amerikietis rašo apie paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio (ir dar senesnę) Rusiją, ir ne tik jos ekonominius aspektus, bet ir buitį, ir psichologiją, ir antropologiją, ir istoriją. Ir dar daro tai tikrai vaizdžiai bei įtikinamai.

Čia vat kaip aš imčiau ir parašyčiau knygą, kurioje susilietų devintojo ir dešimtojo dešimtmečių Venesuelos ekonomikos krizės, kokio nors Andų kaimelio šeimos gyvenimas ir Pietų Amerikos gamtosaugos problemos. Na gerai, ne aš taip parašyčiau — man tokiam dalykui tiek kantrybės, tiek erudicijos nepakaktų. Tai tarkim, Algimantas Čekuolis parašytų.

Skamba truputį crazy? Bet kai skaitai, taip visiškai neatrodo. Kai skaitai, jauti tą sveiką požiūrį iš šono, bet kartu ir puikiai sukeliamą imersiją — imersiją į keistą Primorės regioną, kur susilieja taiga, drėgnasis vidutinių platumų miškas (angl. temperate rainforest), senais laikais dvelkiantys smulkių tautelių medžiotojai (tuo pačiu dar ir brakonieriai, ir rinkėjai) ir tipiški, mums labai jau gerai žinomi rusai. Ir, žinoma, tigrai.

Sibiro tigrai, usūriniai tigrai, Amūro tigrai ar dar kaip juos pavadinsi.

Knygoje pilna visko – aplinkosaugos, antropologijos, sociologijos, ekonomikos, bet tai ne kratinys ar lydinys, bet gražus juvelyro darbas, kur vienos medžiagos gula ant kitų ir galiausiai gaunasi tikrai įspūdingas papuošalas — beveik toks pats įspūdingas, kaip ir patys Amūro tigrai.

Jie čia — tarsi zoologinio detektyvo vinis. Ir šiaip jau aš net gana stipriai nemėgstu detektyvų — kažkaip dauguma jų man visiškai neįtikinami — bet šitas pasirodė įtraukiantis. Tiesa, vietomis irgi atrodė abejotinas realistiškumo prasme, bet atomazga viską pakankamai logiškai ir įtikinamai paaiškino.

Siužetas — postperestroikiniame Primorės krašte vyrauja skurdas, darbų nėra, tad žmonės gyvena iš miško. Oficialūs ir legalus būdas — kedro riešutų rinkimas, bitininkavimas, darbas kirtavietėse — praktiškai nesuteikia galimybių pragyventi, todėl brakonieriavimas — gana įprastas dalykas: tiek kaip būtinas raciono papildymas, tiek realios pajamos ne siekiant tapti milijonieriumi, o tiesiog pragyventi.

Usūrinis tigras — šio regiono karalius. Vietiniams senbuviams — udegėjų ir nanajų tautelių palikuonims — jis yra tam tikra prasme dievas. Ne vakarietiško modelio visagalis, o senosios, šamaniškosios pasaulėžiūros dievas, gyvenantis šalia, kurį reikia gerbti, su kuriuo įmanoma susitarti, bet kritiniu atveju — būtent kritiniu atveju — jam galima pasipriešinti ir jį nudobti. Bet kritinis atvejis skaitosi tik tada, kai jau prisidirba pats tigras. O šiaip visi vietiniai tiki, kad jei tu tigrui netrukdysi, tai ir jis netrukdys tau.

Ir su tokiom pažiūrom visi sau palyginus neblogai gyvena kelis šimtmečius.

O tada nutinka perestroika, griūva TSRS, įsivyrauja skurdas, o čia pat, už sienos kinai moka už usūrinį tigrą tiek, kad gali iškart japonišką visureigį nusipirkti. Knyga ne apie tuos, kurie medžioja usūrinius tigrus dėl džipo, bet ekonominis motyvas čia stoja į tą pačią gretą, kaip ir psichologinis, antropologinis ir ekologinis.

Knyga paremta tikrais įvykiais — 1997-aisiais Primorės krašto Соболиный (liet. Sabalinė, pagal sabalus) gyvenvietėje ima siausti tigras žmogėdra. Speciali gamtosaugininkų-kontrbrakonierių specnazo komanda imasi tirti įvykį ir galiausiai imasi žmogėdros likvidavimo. Bet šiaip jau tigrai žmogėdromis vieną rytą atsibudę netampa, tad ne mažiau svarbu yra ir atkasti priežastį, nuo ko viskas prasidėjo.

Pasakojimo eiga dėliojama paeiliui: enciklopediniai, vaizdiniai ir veiksmo epizodai. Taip skaitytojui pakraunama ir gana faktinė informacija, ir aplinka, ir intriga.

Knygos autorius — amerikietis žurnalistas, gyvenantis Kanadoje. „Tigro“ bibliografinį sąrašą sudaro du ar trys lapai knygos pabaigoje, o sakoma, kad visą knygą įkvėpė brito Sashos Snow filmas „Conflict Tiger“. Bibliografiniai šaltiniai — žinoma, daugiausia anglų kalba ar verstiniai į anglų kalbą, bet apima tikrai platų istorinį spektrą: pradedant XVIII a. ir baigiant, žinoma, naujuoju tūkstantmečiu.

Tad rekomenduoju. Nesitikėkite nuotykių romano, nesitikėkite mokslinės studijos, nesitikėkite gamtos pažinimo ar geografijos vadovėlio — tikėkitės viso šito viename.

Kitos užmatytos išsamesnės recenzijos:
Bernardinuose
Knygoholikė
15min.

 
Leave a comment

Posted by on 2015 spalio 5 in Skaityti

 

Tags: ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos