RSS

Monthly Archives: kovo 2010

Klajonės klejonėse

Šiaip jau nesu nuotykių žaidimų mėgėjas. Galbūt todėl, kad tais laikais, kai intensyviai ieškodavau naujovių, užtaikiau vos ant kelių užkabinusių „questų„, o visi kiti pasitaikydavo arba pernelyg painūs, arba nelogiški. Nors „nelogiški“ čia dar per švelnus žodis – atsimenu, vienu metu buvo kilusi tokių žaidimų banga, kurių galvosūkių sprendimai buvo tiesiog absurdiški, tad ir išspręsti juos galima buvo vien atsitiktinai derinant visokias kombinacijas. Be to, vos keli bandyti turėjo tikrai įtikinamą atmosferą ir įdomią istoriją.

Žodžiu, iki šiol į nuotykių point-and-click žanrą labai ilgai žiūrėjau kreivai. Tad kodėl nusprendžiau įsigyti Sanitarium – pačiam sunku pasakyti. Greičiausiai dėl akcijos GOG.com, kai žaidimas kainavo… 5$ :)

Read the rest of this entry »

 
6 Comments

Posted by on 2010 kovo 29 in Žaisti

 

Tags: , ,

Knygynas ant ratų

Šiandien, grįžinėdamas iš fotospragsėjimo mieste, „Minsko – Iki“ aikštelėje užtikau tokį įdomų dalyką. Vadinasi tai „Knygynas ant ratų„, o realiai tai yra… na, knygynas ant ratų :) Aštuntojo dešimtmečio autobusas, priparkuotas aikštelėje ir prikimštas knygų.

Pardavėjo teigimu, projektas gyvuoja jau kurį laiką – jei neklystu, minėjo praeitų metų pabaigą, bet žiemos metu prekyba, pasakojo, visgi sunkokai sekėsi. Dabar gi, be manęs šitame mobiliame knygyne nuolat šmirinėjo 2-3 žmonės, o kiek užmečiau akį į pardavimų registracijos žurnalą, tai paskutinysis atverstas puslapis buvo puspilnis.

Ko šitame knygyne galima rasti? Visko. Visa pasiūla suskirstyta į kelias kategorijas – 1-2 LTL, 5 LTL, 10 LTL, 20, LTL ir pan. Knygos daugiausia naujos, t.y. ne iš antrų rankų. Kalbant pavyzdžiais – Tolkieno biografija lietuvių kalba ir H.G. Wells’oNematomo žmogaus“ paskutinis lietuviškas leidimas – po 10 LTL. Kas dar krito į akis – gana daug lietuviškų autorių pavardžių. Taip jau istoriškai susiklostė, kad lietuvių kūrybai pats esu gana abejingas, bet kam įdomu – manau, čia daug pigiau, nei knygynuose.

Visa bėda, kad šitas ratuotas knygynas lyg ir neturi jokio reguliariaus grafiko. Paklausus, kada kitąkart jį galima bus rasti, pardavėjas tik kažką paniurnėjo apie savaitės vidurį, ir nė žodžio, kur bus kitomis dienomis, jei išvis bus. Sakykit ką norit, bet pirma asociacija, gavus šią informaciją – magiškosios Pratchett’iškosios parduotuvėlės Discworld’e… :D

Na bet jei mėgstat knygas ir kada užtiksit tokį autobusą – rekomenduoju įlįsti. Vien iš smalsumo ;)

 
1 Comment

Posted by on 2010 kovo 27 in Skaityti

 

Tags:

Progresas…

Visgi panašu, kad per tuos du dešimtmečius mes nelabai kur pasistūmėjome…

[video:youtube:4RBrUyvUOsA&feature=player_embedded]

[video:youtube:DFbkK1ZPmNo]

 
4 Comments

Posted by on 2010 kovo 24 in Klausyti

 

Tags: ,

Apie tai, kas pražiopsota mokykloje

Trumpa istorija apie beveik viską

Pradėti turbūt reikia nuo to, kad mokykloje tikslieji mokslai man buvo nuobodūs. Nuobodūs savo sausumu, nes labai retai kada buvo aiškinama, kokia iš viso to praktinė nauda, t.y. kur kosinuso skaičiavimą aš galėsiu pritaikyti savo kasdieniame gyvenime.

Gal dėl to visas tas tiksliąsias pamokas tiesiog stengdavausi prastumti (tad paskutinįkart gyvenime kosinusą ir skaičiavau prieš dešimt metų, jei ne daugiau ;), o geriau jausdavausi per tuos dalykus, kurie nagrinėdavo tą pasaulį, kurį nesunku suvokti savo paties patirtimi ir juslėmis – istoriją, literatūrą ir t.t.

Išimtis buvo astronomija. Bet… ji buvo nukišta kažkur į trečią ar ketvirtą planą, t.y. iš trijų fizikos pamokų per savaitę astronomijai būdavo skiriama vos viena, ir tai, prabėgdavo kažkaip nerimtai ir pagreitintai. Dar atsimenu ir vadovėlių kontrastą – storoka, kietais viršeliais fizikos knyga ir tokia plonytė plonytė, vos ne kišeninio formato minkštaviršelė astronomija. Be to, astronomiją dėstė tik paskutinėse dviejose klasėse.

Tad iš tiesų visos užsifiksavusios astronomijos bei visatos suvokimo žinios – iš trečioje ar ketvirtoje klasėje tėvų nupirktos „Mokslo ir visatos“ enciklopedijos. O, ji buvo (ir dar dabar tebėra) nuostabi! Bet pasirodo, ir ten daug kas nepaaiškinta. Pavyzdžiui, kokius jūs įsivaizduojate atstumus tarp Saulės sistemos planetų? Aš pats, tiesą sakant, išvis neįsivaizdavau. Tiesiog „toli“, „toliau“ ir „dar toliau“. Nes niekur šie atstumai nebuvo akcentuoti ir vaizdžiai, suprantamai iliustruoti. O iš tiesų…

Jei, norėdami išlaikyti tikslias proporcijas, diagramoje Saulės sistemą vaizduotume tokiu masteliu, kad Žemė būtų sumažinta iki žirnio dydžio skersmens, Jupiteris vis tiek turėtų būti nutolęs daugiau nei per 300 metrų, o Plutonas atsidurtų už dviejų su puse kilometrų„.

Arba štai žvaigždžių šviesa. Taip, žinojau, kad ji iki mūsų keliauja ilgus metus, bet ką realiai tai reiškia?.. O štai ar kada susimąstėme, jog mūsų Šiaurinė galėjo sprogti kad ir vakar, o mes to nežinosime dar 680 metų?

Read the rest of this entry »

 
9 Comments

Posted by on 2010 kovo 19 in Skaityti

 

Tags: ,

Nostalgija 1:43

Įsiskaičius į Grumlino įrašų seriją (1, 2, 3, 4), gimė idėja išfotografuoti vaikystėje rinktus (tiesą sakant, rinkau ne pats, o dovanodavo tėvai) automobilių modelius. Kol kas tai tik juodraštinis idėjos variantas, tikra fotosesija vyks kažkada ateityje ir su geresne aparatūra (čia fotografuota Canon PowerShot S5 IS muiline), daugiau modelių bei fonų, bet tuo tarpu gal kam bus malonu prisiminti vaikystės vaizdus ;)

Read the rest of this entry »

 
6 Comments

Posted by on 2010 kovo 15 in Fotografuoti

 

Tags: ,

Patyrimai#6: Egzistenciniai elektroliuminescensiniai klausimai

Kodėl virtuvė, vonia ir tualetas – tie kambariai, kurių šviesos jungiklis _dažniausiai_ įrengtas taip, kad jį nuspaustum _prieš_ įeidamas į kambarį, o visais kitais kambarių atvejais jis pasiekiamas _tik_ įėjus į kambarį?

 
7 Comments

Posted by on 2010 kovo 14 in Taaaip...

 

Tags:

Alice… d'Arc?

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad nei vaikystėje, nei paauglystėje nemėgau šitų Lewiso Carroll’o apysakų. Dėl tos pačios priežasties, kodėl nemėgau ir džiazo – per daug man ten buvo šyzos, chaoso – tiesiog trūko tvarkos ir logikos.

Džiazą su laiku supratau ir ant jo užkibau. O Alisą… na, Alisą paskutinįkart skaičiau turbūt būdamas keturiolikos, tad būtų visai įdomu pabandyti dabar :) Kažkur pas tėvus turi būti likusi knyga, reikia prisiruošti/neužmiršti susirasti.

Žodžiu, eidamas į filmą, tikėjausi daugmaž tokios šyzos, kokios įspūdį man paliko knyga. Ne, ėjau nusiteikęs ne priešiškai, greičiau atvirkščiai. Daug lūkesčių dėjau ir į tai, kad juostą režisavo Timas Burtonas – ko gero, vienas kreiviausių viso to holivudinio žiūralo režisierių.

Nepaisant to, rezultatą gavau visiškai kitokį, nei tikėjausi.

Read the rest of this entry »

 
10 Comments

Posted by on 2010 kovo 12 in Matyti

 

Tags:

Karštas alus ir jokių šaltų mergų!

Puikus pavyzdys to, kiek visuomenę formuoja stereotipai, yra reakcija į klausimą „Ką manai apie karštą alų?..„. Taip, nelygu kas klausia, bet dažniausiai tai palaikoma pokštu. Kai respondentą pavyksta įtikinti, kad čia visgi rimtas klausimas, jis paprastai išverčia akis bei liežuvį ir išbliauna: „ueeee, juk šlykštuuuu!„. Hm, o teko ragauti? „Nu, ne, bet ir neragaučiau, net jei kas ir duotų„…

O karštas alus šiaip jau nėra kažkoks nebežinančių ką čia dar beparduoti prekybininkų triukas. Pirmojo mūsų eros tūkstantmečio skandinavai naudojo karštą alų taip, kaip mes naudojame karštos arbatos puodelį po pasivaikščiojimo žiemą. Tiesiog tam, kad sušilti (tiesa, dar įdomi detalė, nesusijusi su alaus temperatūra, būtų ta, kad tais laikais alaus kokybė buvo vertinama jo stiprumu, t.y. pats stipriausias alus buvo vadinamas „karališkuoju“, ir paprastai jo galima buvo gauti tik pas labiausiai pasiturinčius, bent jau Šiaurės šalyse)

Visgi drįstantiems išbandyti, kas visgi yra tas karštas alus, šiandien ir rytoj (III 6 ir III 7)Vilniuje kaip tik yra puiki galimybė. Kaip turbūt ir kiekvienais metais, Dusetų aludaris Ramūnas Čižas Kaziuko mugėje siūlo išbandyti alaus sriubos. „Sriuba“ gaminama pagal Ramūno senelio receptą, naudojant firminį Čižo alų bei septynis ingredientus, kurių aludaris šiaip jau labai neslepia, nes kaip pats sako, „kas iš to, jei žinosi, ką sudėt, bet nežinosi po kiek ir kada?„. Taip įtikintas, nelabai ir klausiausi receptūros, tad kiek įsiminiau, tai beržų pumpurus, medų ir lyg ajerus…

Skonis? Pripratusiems prie gamyklinio birzgalo, subrandinamo per tris savaites, greičiausiai tikrai nepatiks. Skonis tikrai savotiškas, bet ko gero, visą šitą dalyką geriausiai įvertinti galima tik sutapus dviems aplinkybėms: a) tu mėgsti alų b) yra vėsokas metų laikas.

Apibendrinant – bent jau pabandyti tikrai verta. Man pačiam pradėjo patikti tikrai ne iš pirmo karto, bet nuo kokių 2003-iųjų Kaziukas be bokalo ar poros karšto Čižo alaus – na, bent jau man – ne Kaziukas

Skanaus!

 
12 Comments

Posted by on 2010 kovo 6 in Ragauti

 

Tags: ,

Receptoriumas #1: Vištiena atseit rytietiškai

Valgio gaminimas man tikrai nėra hobis. Bet negaliu ir sakyti, kad to daryti nemėgstu. Kartais kyla įkvėpimas, o kartais tiesiog aplinkybės priverčia ;) Ir dažniausia problema, su kuria tenka susidurti – _sugalvoti_, ką gaminti. Taip norėtųsi kokio tinklalapio ar tinklaraščio, kuriame būtų siūlomos ne pernelyg jau ten įmantrios, lengvai pagaminamos idėjos iš ingredientų, kurių galima rasti bet kuriame prekybos centre ar net ir toje mažoje parduotuvėlėje greta namų.

Su tokia nuostata ir pradedu šitą rubriką – gal kam pasirodys pravartu. O ilgainiui, susikaupus didesniam receptų kiekiui, gal ir pačiam bus naudinga ;)

Taigi, vištiena atseit rytietiškai. 3-4 ganėtinai sočioms porcijoms reikės:
2 pakuočių vidinės vištienos filė
paprikos
pakelio ryžių
~300 g (t.y. apie pusės didesnės skardinės) konservuotų bambuko ūglių
rytietiško raudono padažo („Sweet Chili Sauce„, „Thai Sauce“ ar kas nors iš tos serijos)
poros butelių alaus
Viską galima rasti kad ir „Iki“ (na, bent jau ten viską susipirkau šįvakar).

Gamyba: Užstatom virti ryžius. Į kubelius (ar juos primenančias geometrines formas) pjaustom vištieną, verčiam į įkaitintą keptuvę su aliejumi ir trupučiu sviesto (jei negaila didesnio kiekio sviesto, aliejaus galima ir išvis nenaudoti, nuo to tik skaniau ;). Uždengiam dangčiu. Į analogiškas, tik gerokai mažesnes geometrines figūras susmulkinam papriką. Verčiam į keptuvę, kartu ir bambukų ūglius (be marinato). Kurį laiką troškiname (po dangčiu). Nelaukdami, kol ryžiai galutinai išvirs, suverčiam juos į keptuvę, supilam padažą, išmaišom. Viskas. Retkarčiais pamaišydami, laukiam, kol ištrokš ;)

A, kam alus? Žinoma, virėjui ;)

 
7 Comments

Posted by on 2010 kovo 5 in Ragauti

 

Tags:

Aargh! #4 – žaidimai

(Ankstesnės įrašų ciklo apie piratavimą dalys – čia, čia ir čia.)

Šiandien – gimtadienis. Prieš ketverius metus Lietuvos parduotuvėse pasirodė pirmasis lietuviškas stambiabiudžetinis (na, čia kaip pilnametražis kinematografijoje ;) kompiuterinis žaidimas, „PSI: Sibiro Konfliktas„. Kuo tai susiję su įrašo pavadinimu ir tema? Tuo, kad man tai buvo tikrai nemaža ir tikrai maloni patirtis, ir kad iš tiesų būtent šis dalykas ir įkvėpė visą šitą piratinį ciklą.

Bet pati ciklo idėja gimė iš Eugenijaus ir jo įrašo apie LANVA kovas. Jei tiksliau, tai nuo šios frazės:

Pykdo mane tai, kad vagiantys (taip taip nevyniokim žodžių į vatą) tuo dažnai netgi didžiuojasi ir giriasi… O Lietuvos vaikai, paaugliai ir šiaip jauni žmonės tuos žmones, kurie perka legalią produkciją laiko visiškais besmegeniais neturinčiais kur dėti pinigų AR tiesiog nemokančiais pasivogti. Piratauti tapo ne tik madinga, bet ir “kieta”. Pirmam pavogti ir pažiūrėti naujausio filmo DVD rip’ą tapo tiesiog garbės reikalas.

Perskaitęs šiuos sakinius, pritariamai pakinkavau galva – prisiminiau, kai po žinutėmis apie netrukus pasirodysiantį tokį kompiuterinį žaidimą, sulaukdavai komentarų „aij, palauksiu, kol emule pasirodys, nx pirkti„.

Read the rest of this entry »

 
10 Comments

Posted by on 2010 kovo 3 in Taaaip...

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos