RSS

Monthly Archives: balandžio 2010

Patyrimai #7: kuklumas ir neelektroninis spamas

Grįžinėju namo, ir laiptų aikštelėje prie pašto dėžučių sutinku spamerį. Na, tokį, kuris spamą į pašto dėžutes mėto. Paprastai su tokiais pasisveikinu, primenu, kad didžiausia ir geriausia pašto dėžutė stovi lauke, tokia didelė, mėlyna ir su užrašu „popieriui“.

Bet šitas kažkoks kitoks… Keistas, švelniai tariant. Pamatęs mane, parausta, nusuka veidą į šoną, lyg susikūprina.

Spameris su sąžine? Oho! Lieku be žodžių, o bičiukas greit greit, taip ir nebaigęs spamint, pasiplauna. Kadangi manojoj dėžutėj kažkas jau baltuoja, išsiimu jos turinį. 102348548974874-as pasiūlymas pasikeisti langus?..

O štai ir NE!

Nesuvaržytas intymus artumas!

Vienintelis veikia 36 val.

Maistas ir alkoholis įtakos neturi

Veiksmingumą galima naudoti keletui kartą

Jau Nr.1 Lietuvoje!

Intymios vyrų paslaptys…

Ir keturi puslapiai teksto (bei vyresnio amžiaus porelės nuotraukų iš nemokamo iliustracijų banko) apie kažkokią stebuklingą erekcijos sutrikimus gydančią tabletę.

Šis tas naujo Lietuvos neelektroninio spamo pasaulyje…

 
1 Comment

Posted by on 2010 balandžio 29 in Taaaip...

 

Tags:

Pasivaikščiojimas Dūkštos pažintiniu taku

Praeitą savaitgalį buvome vėl nulėkę prie Dūkštų. Šįkart – į kitą kelio pusę, nei ąžuolynas, ir praėjome pažintiniu Dūkštos taku.

Reikia pripažinti, vienas sportiškiausių pėsčiųjų takų, kokiais tik teko vaikščioti :) Ar necivilizuočiausių, kaip pavadinsi :) Žodžiu, bet kuriuo atveju – KAIFAS!

Stačiausios įkalnės, labiausiai išgriuvę laiptukai, kelios įvairaus horizontalumo lentos vietoj tako, išvirtę medžiai vietoj tiltelio (žinoma, be jokių atramų). Rekomenduoju kiekvienam, mėgstančiam šį tą įdomesnio nei asfaltuotus pasivaikščiojimo takelius ir patogius suoliukus kas kelis šimtus metrų ;)

Read the rest of this entry »

 
10 Comments

Posted by on 2010 balandžio 27 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Dio vs South Park

Įdomu, čia specialiai, ar tik taip išėjo?..

[video:youtube:QUs3i9oCs3U]

vs

[video:youtube:0a8-TuPVrus]
 
Leave a comment

Posted by on 2010 balandžio 24 in Klausyti

 

Tags: ,

Juostinė magija

Minolta X700, Fujifilm Superia ISO 200

Tie, su kuriais susiduriu dažniau, jau žino apie paskutinįjį mano pomėgį. Ne visai pomėgį – tiesiog jau palyginus seno pomėgio naują inkarnaciją – juostinę fotografiją.

Atrodo, kas čia tokio stebuklingo? O visgi – nedidelis stebuklas :) Seniai pamirštas stebuklas, nes pirmi keli šimtai mano gyvenime padarytų kadrų ir buvo juostose – juodai baltose ar skaidrių. Ir ne kokia kinietiška muiline, o garbinga sovietine lomo Смена-2 – ta pačia, kuri štai dabar guli ant mano stalo. Смена-2 Rudame aptrintame odiniame dėkle, su sunkiai vaikščiojančiu diafragmos mechanizmu ir užraktu, kurį prieš kiekvieną kadrą reikia „užtaisyti“. Su Nerijos smėlio kruopelėmis iš dešimtojo dešimtmečio pradžios ir tuo odos bei senos, bet švarios spintos kvapu, kurioje Смена ir pragulėjo visą tą laiką – iki šių Velykų.

Ji kol kas dar be juostelės – turbūt nuo 1996-ųjų ar 1997-ųjų. Dabar daugiausia žaidžiu su Jago paskolinta Minolta X700. Bet netrukus ateis ir „Smenos„, ir FED-5b eilė…

Read the rest of this entry »

 
12 Comments

Posted by on 2010 balandžio 22 in Fotografuoti

 

Tags: ,

L'Amour Terrestre

– Aišku, – tariau aš. – Bet juk be meilės žmogus – tai tik atostogaujantis lavonas.
– Padaryk, kaip aš, – atsakė Roza. – Pasirūpink vaiką. Tada turėsi ką mylėti ir būsi ramus.

© 1937 Erich Maria Remarque, „Drei Kameraden“

 
4 Comments

Posted by on 2010 balandžio 19 in Skaityti

 

Tags: ,

Kai(p) raivosi žemė


Aliaskos žemės drebėjimas 1964-aisiais, ©U.S. Geological Survey

Pastaruoju metu galvoje mintys kažkaip dažnokai sukasi apie… žemės drebėjimus. Turbūt Visosnaujienos.lt antraščių skaitymo išdava :) Bet šiandien, radęs kolegos Grumlino įrašą irgi apie tą patį, susimąsčiau.

Ar dar atsimenate žemės drebėjimą Lietuvoje?

Aha. Buvo. Ir taip, uždavus aukščiau esantį klausimą,dažniausiai sulaukiama reakcija būna išplėstos akys, o po kelių sekundžių – tvirtas teiginys su sarkazmo gaidele balse: „Lietuvoje žemės drebėjimų nebūna ir negali būti.

Paskutinysis smarkesnis žemės drebėjimas pas mus vyko prieš beveik šešerius metus – 2004-ųjų rugsėjo 21 dieną. Sako, stiprumas siekė 5 balus pagal Richterio skalę (kurią, beje iš tiesų reikėtų vadinti Richterio-Gutenbergo skale šiaip jau), ir aš puikiai atsimenu aiškiai juntamą vibraciją, bei tai, kaip ratukinė biuro kėdė su visu manimi joje pavažiavo kelis centimetrus į šalį.

Kiek atsimenu, šitą dalyką pajuto tikrai ne visi. Bet atsimenu ir džiaugsmingus šūksnius IRC kanale (kurį tuo metu naudojome kaip instant messengerį) – „e chebra! zeme dreba! davai dar! DAR!!! DARRR!!!!!“ :D

Tad šių prisiminimų paskatintas (o dar ir neseniai suskaitęs „TRUMPĄ ISTORIJĄ…„, kiek pasidomėjau apie žemės drebėjimus.

Žemės drebėjimai – ne toks jau ir retas dalykas. Vidutiniškai kasdien kur nors pasaulyje įvyksta po porą dviejų ir daugiau balų žemės virpesių. Stipriausi drebėjimai, kurie buvo užregistruoti jau ėmus matuoti Richterio skale, įvyko Aliaskoje 1964-aisiais (9,2 balo, žr. įrašo iliustraciją) ir Ramiajame vandenyne, šalia Čilės krantų, 1960-aisiais (9,5 balo).

Beje, apie pačią skalę. Richterio skalė žymi ne sugriovimų dydį (kaip neretai klaidingai įsivaizduojama), o būtent žemės drebėjimo stiprumą. Ir šiaip jau tai ne konkretus daiktas ar matavimo įrenginys, o sąvoka, ir jos „padalos“ išsidėsčiusios ne kaip liniuotėje, o eksponentiškai, t.y. 7,3 balo žemės drebėjimas yra penkiasdešimt kartų galingesnis nei 6,3 balo drebėjimas, ir 25k kartų galingesnis už 5,3 balo žemės drebėjimą.

Pats nesaugiausias miestas žemės drebėjimų atveju – Tokijas. Tai – tikra uždelsto veikimo bomba, nes miestas įsikūręs trijų tektoninių plokščių sandūroje, o pastebėta, kad žemės drebėjimų stiprumas turi tendenciją kauptis – t.y. kuo didesnė pauzė tarp drebėjimų, tuo jie būna galingesni. Paskutinįkart Tokijas savo dozę atsiėmė 1923-iaiais, gavęs 7,9 balo, tad…

Nors dažniausiai žemės drebėjimai vyksta tektoninių plokščių susidūrimo taškuose, bet taip būna ne visada. Drebėjimas gali įvykti ir pačioje plokštės viduryje. Sako, vienas baisiausių tokių buvo JAV – Naujajame Madride, Misūrio valstijoje 1811-1812 metų žiemą. Atsakantys smūgiai pasikartojo tris kartus per mėnesį su trupučiu, o efektas buvo toks, kad net ir už ~600 km esančiame Cincinatyje kentėjo kaminai. Kitas įsimintinas atvejis – 9 balų griovimo jėga 1755-ųjų Lisabonoje kaip tik per Vėlines, be perstojo krėtusi Portugalijos sostinę septynias minutes. Palyginimui – taip gerai žinomas San Fracisko žemės virpesys tetruko pusę minutės ir siekė „vos“ 7,8 balo (prisiminkite eksponentiškumą).

Beje, pirmasis aprašytas žemės drebėjimas Lietuvoje – 1328-aisiais Skirsnemunėje. Išgąsdino vargšus kryžiuočius…

Kas ką dar turi įdomaus papasakoti?.. :)

 
5 Comments

Posted by on 2010 balandžio 7 in Taaaip...

 

Tags:

Circle of Life

– Tu manei, kad jie apsigimę priešai – kad liūtas nepraeis pro paukštį, o tigras pro kiškį, jo nesudraskęs.
Džeinė išraudusi linktelėjo.
– A, gal ir tavo teisybė. Galimas daiktas. […] – tarė kobra. – […] galų gale, – kalbėjo ji, kaišiodama baisų dvišakį liežuvį, – ar ne tas pats – tu suėsi ar tave suės? Atminkit, kad mes visi esame iš to paties molio, iš to paties, tiek mes, džiunglių gyventojai, tiek jūs – miesto. Esame sudėti iš tų pačių dalių; ir medžiai virš galvų, ir akmenys po kojomis, ir paukščiai, ir žvėrys, ir žvaigždės – visi esame lyg vienas, ir mūsų vienas galas.

© 1934 P. L. Travers, „Mary Poppins“

 
1 Comment

Posted by on 2010 balandžio 2 in Skaityti

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos