Kažkada rašiau:
„Na ką, profesionalų kompiuterinį žaidimą išleidau, albumą įrašiau, beliko knyga ir filmas?“
Nuo to laiko dar ir filmas atsirado (tiesa, ne visai toks, kokio kada nors tikėjausi, bet užtat savo kailiu patyriau, kas iš tiesų yra filmų kūrimas), tad iš pirminio plano liko tik knyga?
Mes jamam šitą reikalą!
Vazos muziejus. Į šitą pastatą sukištas 53 m. aukščio galeonas
Kiek pastebėjau, daugelis buvusių Stokholme žino apie Vazą (jei tiksliau, tai „Vasa Museet“), bet nelabai kas žino Junibacken. O šiuos du muziejus skiria vos 200-300 metrų ir, tiesą sakant, net negaliu pasakyti, kuris man patiko labiau.
Atsiprašome, kur čia artimiausias kelias į Angliją?
Lygiai prieš metus.
Lygiai prieš metus nutiko man šita epopėja, ir kažkaip Nornos lėmė, kad vienu prisėdimu visos sagos taip ir neužbaigiau.
Taigi, paskutinioji dalis. Ilgesnė, bet ką jau čia ilgiau betempti.
Saga apie šitą epinį video.
Tai — labai neįprasta knyga. Pradedant stiliumi — savotiška enciklopedija, maišyta su detektyvu — ir baigiant backgroundu: amerikietis rašo apie paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio (ir dar senesnę) Rusiją, ir ne tik jos ekonominius aspektus, bet ir buitį, ir psichologiją, ir antropologiją, ir istoriją. Ir dar daro tai tikrai vaizdžiai bei įtikinamai.
Čia vat kaip aš imčiau ir parašyčiau knygą, kurioje susilietų devintojo ir dešimtojo dešimtmečių Venesuelos ekonomikos krizės, kokio nors Andų kaimelio šeimos gyvenimas ir Pietų Amerikos gamtosaugos problemos. Na gerai, ne aš taip parašyčiau — man tokiam dalykui tiek kantrybės, tiek erudicijos nepakaktų. Tai tarkim, Algimantas Čekuolis parašytų.
