Vėl atsitiktinai nusipirkau, regis, visai neblogą knygą. Koji Suzuki – Tamsus vanduo. Tenka pripažinti, kaip už tokią kainą (4 LTL) )tikėjausi kažko žymiai baisesnio (na, ne siaubo prasme čia ;), ir likau maloniai nustebintas.
Monthly Archives: gruodžio 2007
Reklama sucks
[video:youtube:acjMt_m5l-I]
Man nuoširdžiai įdomu, jei transliacijų rėmėjas būtų Always ar Persil, ar irgi būtų pavykę prasukti tokią reklaminę kampaniją?
Viaukt.
Galbūt pats pernelyg nusižengiu savo paties principams ir pernelyg kišuosi į tai, ką be neišvengiamo žiaukčiojimo vadinu „politika„, bet negaliu nesutikti su vienu pareiškimu…
Samael ir kita industrija
Atsimenu, kai pradėjau sąmoningai klausytis muzikos (o pradėjau nuo roko – The Beatles, The Queen kokioje ketvirtoje klasėje), niekaip nesuprasdavau, kaip galima klausytis elektronikos. Galima sakyti, buvau tikras rokeris iki kaulų smegenų – man visa muzika turėjo būti atliekama „gyvais“ instrumentais, groti turėjo žmonės, o ne kompai. Ir kas keisčiausia, iš tokio požiūrio neišaugau pakankamai ilgai. „Nebebijoti“ elektronikos pradėjau vos prieš porą metų.
Dude, is it my car?
Vakar apturėjau vieną įsimintiniausių bajerių paskutiniu metu :)
Trumpa priešistorė: neseniai nusipirkom mašiną. Kadangi, savaime suprantama, nenaują, tai po to sekė neišvengiami privalomieji darbai: dirželių, tepalo, kažkokių ten guolių keitimas ir t.t.
Tai va, vakar prieš darbą nuvarau į servisą, vakare po darbo pasiimu, parvarau į aikštelę prie namų ir vėl grįžtu į darbą, į Kalėdinį vakarėlį. Ir vos įžengus į tūsą – skambutis. Iš serviso.
– Laba diena. Tai va, sutvarkėme jau jūsų mašiną, galite pasiimti.
Em. Kaip reaguoti? Mintys prasisuko daugmaž tokios: „Kai atėjau, mašina jau buvo užvesta, serviso salėj – prietema, bet spalva lyg ir ta? O numerio nepatikrinau, formos pasirodė pažįstamos… Vidus… hm, irgi lyg toks, bet gal jie nesisikiria?..“
Po šiokių tokių klausimų paaiškėja, kad viskas tvarkoje – visgi parvariau savo mašiną. Meistras tiesiog supainiojo savininkų mobiliuosius…
DU hobitai
Kaip praneša commingsoon.net, New Line Cinema susitarė su Piteriu Džeksonu dėl dviejų filmų pagal J.R.R. Tolkieno „The Hobbit“ statybų. Filmai turėtų pasirodyti 2010-aisiais ir 2011-aisiais.
Bet tai… „The Hobbit and its sequel“ ? Koks dar sequel? thehobbit-movie.com rašo, kad „The second movie will be influenced by The Silmarillion and the Unfinished Tales. The source of this rumor is claimed as 100% veracity. If this is true or not, time will tell.„, bet man kažkaip nesitiki.
Ir šiaip, įdomu, kokių knygos iškraipymų sulauksime? Galbūt Smogas taps Smoge? O gal vietoj Beorno atsiras kokia „žavioji elfų princesė Liv Tyler„? Arba gal vienas iš nykštukų bus juodaodis?..
Ledi Joni
Joni Mitchell atradau labai vėlai, ir pakankamai atsitiktinai. Žiūrėjom su Naz tokią gana saldžią, bet iš tiesų visai neblogą britišką romantinę komediją „Love Actually“ ir ten vien vyrioko žmona yra Joni fanė. Na ir Kalėdoms ji gauna Mitchell diską, bet dėl tam tikrų aplinkybių ne itin apsidžiaugia.
Whatever. Man pačią pirmą akimirką į ausis smigo unikalus Joni balsas.
Šarvuoti lokiai-1
Supratau, kad mane reklama irgi veikia. Retai būna taip, kad perku knygą visiškai nieko negirdėjęs nei apie autorių, nei apie siužetą, vien žinodamas žanrą. O va, pamačiau screenshotą iš filmo (šarvuota baltoji meška soste), paskaičiau anotaciją, kad a la Tolkien…
Latvių vikingai
„Kuršių vikingai“
Vikingai yra gerai. Savi vikingai yra turbūt dar geriau, tik kad iki šiol apie baltų vikingus – kuršius – žinojau tik tiek, kad kai visa Europa bijojo skandinavų vikingų, patys skandinavų vikingai bijojo kuršių vikingų (bet ko bijojo kuršių vikingai, kažkodėl nutylima).
Tai štai, darbe pas mus (kas nežino ir kam įdomu – dirbu viename iš savaitraščių) neseniai atsirado skiltis „knygų recenzijos“, ir recenzuoja jas patys žurnalistai. Tad kaip ir pridera doram lietuviui, pasinaudojau asmeninėmis pažintimis (knygų recenzavimą kuruoja tiesiai prieš mane sėdinti bendradarbė) ir išsiviliojau dviejų latvių autorių istorinį romaną – „Kuršių vikingai“ – sau.
Tiesą sakant, iš pradžių truputį bijojau, kad bus kažkas panašaus į kokią „Geografo biblioteką“ – ne tai, kad visiškai tragiška, bet nykoka ir pusiau-skusta-pusiau-lupta-bet-apie-baltijos-valstybes. Bet juk kas nerizikuoja, tas ir negeria. Net ir alaus.
Nuo paskutinio knygos sakinio perskaitymo praėjo jau gal dvi savaitės, įspūdžiai susigulėjo, tad galiu pakankamai šaltai įvertinti.
O įvertinimas yra… (būgnų tratėjimas kaip per giljotinavimą, ar oskarų įteikimą)… KNYGA VYKUSI!
