Prieš važduodamas, apie Skansen prisiskaičiau, kad čia yra atseit skandinaviškos Rumšiškės.
Kažkiek tiesos čia yra, bet tik tokiu atveju, jei čia būtų ne tik Rumšiškės, bet ir tos etnografinės Klaipėdos Jūrų Muziejaus sodybos, Jūrų Muziejaus Akvariumas, Kauno Zoologijos sodas ir dar velniai žino kas — ir viskas viename. Ir dar visa tai būtų įtaisyta ant kokio Altanos kalno, kad tuo pačiu dar ir Vilniaus panoramą galėtum patogiai painstagraminti.
Per atostogas normalūs žmonės keliauja į Pietus – ten kur šilta, visokios jūros, paplūdimiai, maljorkos, hurgados, antalijos ir kitokios grandkanarelijos.
O dar normalesni žmonės į traukia į Šiaurę – ten, kur viskas brangu, kur ne taip karšta (bet vis tiek, apie 20-25 misterio Celsijaus, tik su gaiviu ežeriškai jūrišku vėjeliu) ir kur turistinis popsas yra vis tiek popsas, bet vis dėlto šiek tiek kitoks.
Tad šiemet, būdami neabejotinai normalesniais iš normalių (o ir pasitaikius gerai progai), atostogoms patraukėme vikingan – į Stokholmą.
Heh, su tokia netrumpa pertrauka… Taigi, šiokia tokia Danijos santrauka:
Kas labiausiai užvežė – visiškas pasitikėjimas šalies piliečiais ir svečiais. Per visą viešėjimo laikotarpį nė karto nebuvome paprašyti parodyti jokių bilietų. Pavyzdžiui, Vikingų muzijuje, susimokėję gavome kažkokius lipdukus, bet jokių bilietų. Dar pagalvojau – o, čia atminimui, bet tai kažkokie labai jau pigūs, akivaizdžiai biudžetiniai. Susikišau į piniginę ir apvaikščiojom visas ekpozicijas, ir tik grįžtant atgal pastebėjom, kad visi įeinantieji klijuojasi tuos lipdukus matomiausiose vietose – ant krūtinių, rankovių ir pan. Tik tada smegenys sugeneravo išvadą, kad čia ir yra bilietai…
Kita diena. O taip. Carlsberg muziejus ir Kopenhagos zoologijos sodas. Alus ir gyvūnai. Probalby, the best things in the world ;) Zoologijos sodas gal ir ne itin ypatingas (Prahos dar vis išlieka geriausiu aplankytu), bet Carlsbergo gamykla – man, kaip aistringam alaus mėgėjui, labai smagus dalykas. Ir pakankamai interaktyvus.
Bet iš pradžių dar trumpai apie Christianiją. Kas nežino, tai – Kopenhagos „Užupio respublika„, tik pasiekusi kiek kitokį lygį. Gal tiksliau būtų sakyti, Rastamanijos respublika – pagrindinis žolės distribucijos centras, visiškai atsi(apsi)pūtusių žmonių rajonas Kopenhagos centre. Skersai išilgai pereinamas per ~15 minučių, su pačia įvairiausia publika pradedant klasikiniais tamsiaodžiais rastamanais ir baigiant beveik visiškai lietuviškai pragertais snukiais. Tik kažkaip paprasčiau ir jaukiau ten. Jausmas toks, kad jei ir gausi į galvą – bent žinosi už ką, taip sakant ;) Fotografuoti viduje griežtai nepageidaujama, tad tenka tenkintis įėjimo į Christianiją vaizdu.
Kelionė į Carlsbergo gamyklą. Wow. That’s good. Taip, pakankamai daug savireklamos, bet kartu ir atspindima alaus istorija, bent jau europinio. Interaktyvios multimedizuotos ekspozicijos – rodomas filmas, kartu apšviečiama ir atitinakma ekspozicijos, šiaip jau skendinčios tamsioje, dalis. Fantastiškai kvepianti grūdų salė. Ir dar begalė visko – pradedant tikrai įspūdinga alaus butelių kolekcija ir baigiant firminiu Carlsberg išvežiojimu transportu, tame tarpe ir gyvais arkliais (ta prasme, gyvais eksponatais-arkliais;). Tiesa, prie butelių etikečių su svastikomis kabo neišvengiamas pasiaiškinimas „Ponai ir ponios, svastika – senas indoeurpietiškas simbolis, reiškiantis saulę, ir „Carlsberg“ jį naudojo dar iki nacistų iškilimo Vokietijoje„…
Trumpai tariant, alaus mėgėjams – apsilankyti privaloma. Suvenyrai irgi geri. Ir praktiški :)
Kopenhagos Zoologijos sodas. Šiaip jau visai neblogai. Bet geriausiu lankytu zoologijos sodu kol kas išlieka Prahos zoologijos sodas. Kopengahiškasis – geroookai mažesnis (tame tarpe – ir voljerai), bet turbūt interaktyvesnis. Be to, sako, vienintelis Europoje, turintis Tasmanijos Velnių (nes lygtais Danijos princesė – iš Tasmanijos), ir kuriuos labai sunku nufotografuoti, nes jis niekaip nenustygsta vietoje :/ Bet užtat galima pačiupinėti kupranugarius. Ir kažkokios rūšies nedideles ožkas, pas kurias tiesiog kviečiama įlipti į aptvarą :) Tiesa, vienas didžiausių įspūdžiu buvo kai einant takeliu, atsidarė kažkokio tarnybinio aptvaro durys ir por jas išėjo… kupranugaris. Ir lėtai nutapnojo tolyn. Tik vėliau pastebėjome šalia einantį žmogų. Taip ir nesupratom, iš kur jie ėjo, bet kadangi pirmasis kurpanugaris buvo nuvestas į kupranugarių aptvarą, ir vietoj jo buvo išvestas kitas, nusprendėm, kad čia gal kokie liūtai ar meškos daro kryžminę liudininkų apklausą, ar panašiai ;)
OK, liko dar kelios pasakojimo dalys – apie Roskildės vikingų muziejų ir dar keletas bendrų įspūdžių ;) To be continued!
Atostogos yra gerai. Šįkart su Naz trenkiamės į Daniją – pas Cathy, į Kopenhagą. Labai atsipūtęs miestas, kas turi ir pliusų, ir minusų (pastarųjų, tiesą sakant, nė nepastebėjau, nebent akivaizdžiai nesveiką dviračių kiekį ir stiprų alaus tvaiką ankstų šeštadienio rytą, nors ne tokie čia jau ir minusai, kai pagalvoji ;), iš tiesų – ne toks jau ir brangus (OK, mokėti 7-10 LTL už alaus butelį reikia tiesiog priprasti), panašios sumos nuteka iš piniginės ir čia, Lietuvoje.
Gerai, apie viską nuo pradžių.
