Kita diena. O taip. Carlsberg muziejus ir Kopenhagos zoologijos sodas. Alus ir gyvūnai. Probalby, the best things in the world ;) Zoologijos sodas gal ir ne itin ypatingas (Prahos dar vis išlieka geriausiu aplankytu), bet Carlsbergo gamykla – man, kaip aistringam alaus mėgėjui, labai smagus dalykas. Ir pakankamai interaktyvus.

Bet iš pradžių dar trumpai apie Christianiją. Kas nežino, tai – Kopenhagos „Užupio respublika„, tik pasiekusi kiek kitokį lygį. Gal tiksliau būtų sakyti, Rastamanijos respublika – pagrindinis žolės distribucijos centras, visiškai atsi(apsi)pūtusių žmonių rajonas Kopenhagos centre. Skersai išilgai pereinamas per ~15 minučių, su pačia įvairiausia publika pradedant klasikiniais tamsiaodžiais rastamanais ir baigiant beveik visiškai lietuviškai pragertais snukiais. Tik kažkaip paprasčiau ir jaukiau ten. Jausmas toks, kad jei ir gausi į galvą – bent žinosi už ką, taip sakant ;) Fotografuoti viduje griežtai nepageidaujama, tad tenka tenkintis įėjimo į Christianiją vaizdu.

Kelionė į Carlsbergo gamyklą. Wow. That’s good. Taip, pakankamai daug savireklamos, bet kartu ir atspindima alaus istorija, bent jau europinio. Interaktyvios multimedizuotos ekspozicijos – rodomas filmas, kartu apšviečiama ir atitinakma ekspozicijos, šiaip jau skendinčios tamsioje, dalis. Fantastiškai kvepianti grūdų salė. Ir dar begalė visko – pradedant tikrai įspūdinga alaus butelių kolekcija ir baigiant firminiu Carlsberg išvežiojimu transportu, tame tarpe ir gyvais arkliais (ta prasme, gyvais eksponatais-arkliais;). Tiesa, prie butelių etikečių su svastikomis kabo neišvengiamas pasiaiškinimas „Ponai ir ponios, svastika – senas indoeurpietiškas simbolis, reiškiantis saulę, ir „Carlsberg“ jį naudojo dar iki nacistų iškilimo Vokietijoje„…
Trumpai tariant, alaus mėgėjams – apsilankyti privaloma. Suvenyrai irgi geri. Ir praktiški :)

Kopenhagos Zoologijos sodas. Šiaip jau visai neblogai. Bet geriausiu lankytu zoologijos sodu kol kas išlieka Prahos zoologijos sodas. Kopengahiškasis – geroookai mažesnis (tame tarpe – ir voljerai), bet turbūt interaktyvesnis. Be to, sako, vienintelis Europoje, turintis Tasmanijos Velnių (nes lygtais Danijos princesė – iš Tasmanijos), ir kuriuos labai sunku nufotografuoti, nes jis niekaip nenustygsta vietoje :/ Bet užtat galima pačiupinėti kupranugarius. Ir kažkokios rūšies nedideles ožkas, pas kurias tiesiog kviečiama įlipti į aptvarą :) Tiesa, vienas didžiausių įspūdžiu buvo kai einant takeliu, atsidarė kažkokio tarnybinio aptvaro durys ir por jas išėjo… kupranugaris. Ir lėtai nutapnojo tolyn. Tik vėliau pastebėjome šalia einantį žmogų. Taip ir nesupratom, iš kur jie ėjo, bet kadangi pirmasis kurpanugaris buvo nuvestas į kupranugarių aptvarą, ir vietoj jo buvo išvestas kitas, nusprendėm, kad čia gal kokie liūtai ar meškos daro kryžminę liudininkų apklausą, ar panašiai ;)

OK, liko dar kelios pasakojimo dalys – apie Roskildės vikingų muziejų ir dar keletas bendrų įspūdžių ;) To be continued!