Kažkur ~18:00 val. Vilniuje tokia liūtis, kad pagalvojus apie už poros valandų prasidėsiantį Björk koncertą, pradeda imti juokas. O pasirodo, be reikalo. Dangus išblaivėja ir turim superinį, besileidžiančios saulės ir kylančio rūko užklotą Vilnių.
Rūkas dominuos ir toliau…
Na ką, profesionalų* kompiuterinį žaidimą išleidau, albumą įrašiau, beliko knyga ir filmas? ;) Juokauju. Liko dar daug daugiau. Pradedant šeimos plėtimusi ir baigiant bent jau vienu išleistu fotografijų albumu ;)
OK, OK, nebejuokauju…
Turbūt dauguma yra girdėję visokių „Piano tribute to…„, „String tribute to…„, lopšinių stiliumi pergrotą Nirvaną, Pink Floydus ir pan.
Hellsongs yra kažkas panašaus, bet ne visai tai.
Ką daryti, jei turi kultinių gabalų, kultiniais tapusių prieš kelis dešimtmečius, o dabar tavo balsas dėl senatvės visiškai nebetinkamas jiems dainuoti? Teisingai, reikia padaryti savo paties koverį! Bobas Dylanas taip ir pavarė. Ir neprašovė pro šalį, reikia pasakyti.
Grotuve – prieš kelias dienas pasirodęs kauniečių power metalistų, besitituluojančių heavy metalistais, naujausiasis albumas „Milžinai„.
Well, tenka pripažinti, mane gerokai nustebinęs darbas.
Iš tiesų kalbos, kad japonai negali ištarti L raidės, tėra mitas. Tuo savo ausimis įsitikinau užvakar, „New York“ klube, šiemetinėje festivalio Kunigunda Lunaria versijoje. toks japonų duetas Gothika, ir aiškiai buvo girdėti, kaip frontmetas suriko „Good evening Lithuania!“. Tiesa, jis taip pat po kas antro gabalo šūkaliojo ir „спасибо!“ ir niekaip nesuprato, kodėl publikai tai nepatiko. Na ir šiaip, tie japoniukai pasitaikė kažkokie rusofilai… Bet pasiklausyti anime intro muzikos, atliekamos gyvai, nors kartą gyvenime reikia :D
Vakar – kažkokia keista diena. Iš pradžių – naujausias Opeth albumas, po to – Al di Meola’o koncertas. Į kurį patekau, beje, visai neplanuotai.
Tiesą sakant, gaila, kad kai išgirdau albumą pirmąkart, sėdėjau. Nes dabar labai norėčiau parašyti: „kai išgirdau šį albumą pirmąkart – atsisėdau„. Rimtai.
Opeth – Watershed. Kažkas nerealaus.
Manoakys siūlo paleisti naują bangą per blogus – videoklipų TOP 10… na, nesinori sakyti – rinkimus, tad tegul bus „deklaravimus“ :) Nelabai aišku, kokiais kriterijais reiktų rinktis – ar kiek objektyviau, ar tiesiog pyškinti asmeninius favoritus, tad pasielgsiu kompromisiškai – šiame sąraše nėra nė vieno klipo vien dėl to, kad „jis man tiesiog patinka“ – pasistengiau parinkti tokius, kurie turi ir dar kažkokią mano įsivaizduojamą vertę – ar savalaikį originalumą, ar gerą dermę tarp paties gabalo ir vizualinės interpretacijos (ar kaip tik – jos nebuvimą).
Žiūrim, kas išėjo.
Read the rest of this entry »
