RSS

Pasivaikščiojimas Karmazinų pažintiniu taku

07 Jul

Tad taip ir neužmetus nė vienos akies į žemėlapius, susitarus susitikti su antru ekipažu nu kažkur ten prie ten, sustojame prie Dūkštų Šv. Onos bažnyčios.


Dūkštų bažnyčia I
Canon Powershot S5 IS

Dūkštų bažnyčia II
Canon Powershot S5 IS


Dūkštų bažnyčia III
Canon Powershot S5 IS

Aha. Bažnyčia į vilnietiškąją panaši ne vien dedikacija, bet ir architektūra. Toji, kurią ten svajojo nugvelbti Napoleonas, priklauso vėlyvajai gotikai, dūkštiškoji – neogotikai. Dūkštiškosios vidun patekt taip ir nepavyko, maža to, sako, pamaldos ten vyksta vien lenkų kalba. Bet vaizdas iš išorės – tikrai gražus. Siaura ir aukšta. Cool :)


Faith No More I
Canon Powershot S5 IS


Faith No More II
Canon Powershot S5 IS

Gal visgi čia nepradėsiu aiškint savo antireliginių (o ypač – antikrikščioniškų) ideologijų, tai šioje vietoje turbūt ir būtų protingiausia užbaigti temą, pernelyg neįsivažiavus :)

Vietoj to – apie patį maršrutą. Nuo Dūkštų bažnyčios pajudėjus atgal Vilniaus kryptimi, už kelių šimtų metrų pasukame dešinėn, kur rodyklė rodo kažką apie Karmazinus. Pernelyg neįsigilinęs į užrašą, tikiuosi, kad čia takas į Karmazinų piliakalnį – tą patį, kurį matėme pavasarį.

NOT!Tiesą sakant, pataikome į iki šiol dar negirdėto ir neįtarto Karmazinų pažintinio tako pradžią.

Ir, reikia pripažinti, pradžia neįkvepia :) Vos įsukus į stovėjimo aikštelę, mus pasitinka link čia priparkuotų automobilių bėgantys jau akivaizdžiai maršrutą pabaigę vaikštovai, įnirtingai mojuojantys rankomis apie galvas.
– Jei norit gyventi – čia neikit! – atidūsuoja vienas iš finišuotojų.
– ?
– Uodai…

Ką gi, bus proga išbandyti turimų repelentų patikimumą…


Karmazinų šilas
Canon Powershot S5 IS


Karmazinų pilkapiai
Canon Powershot S5 IS

Karmazinų šilas ir pilkapiai, kurių iškasenų kolekcija kažkada matyta Lietuvos Nacionaliniame Muziejuje. Matomų pilkapių – negausu, ir nėra jie labai jau tokie įspūdingi, bet visgi kažką tokio turi. Nedidelė šilo proskyna, reti ir dar gana jauni medžiai aplinkui sukuria taikią, ramią nuotaiką.


Miškas I
Canon Powershot S5 IS

Besileidžiant prie Neries, miškas pradeda panėšėti į parką. Kažkokie lyg tvarkingai surikiuoti medžiai, išmintas takelis, laikas nuo laiko išdygstantys informaciniai stendai. Nors šiaip jau šis regionas kaip tik laikomas laukinės gamtos pavyzdžiu, kaip supratau.


Neris
Canon Powershot S5 IS

Neris šioje vietoje pakankamai vaizdinga. Aišku, nereikėtų nustebti, bet kažkaip anksčiau niekada nebuvau rimtai suvokęs, kad Nerimi buvo plukdomi sieliai. Buvo, ir paskutinieji – dar ne taip jau ir seniai, 1957-aisiais. Netoli šios vietos įrengtame stende gana detaliai ir vaizdingai aprašoma sielininkų kasdienybė, nepamirštant ir terminijos. Šis regionas sielininkams nebuvo iš lengvųjų – daug rėvų, akmenų.


Relaksas
Canon Powershot S5 IS

Sielius Neryje pakeitė turistai. Moteriškės poza ganėtinai taikliai perteikia ilgojo savaitgalio nuotaiką, sakyčiau :)


Dziuravas akmuo
Canon Powershot S5 IS

Kas mane labiausiai erzina visuose tuose pažintiniuose takuose – terminas „mitologinis“. Jausmas toks, kad turizmo centro darbuotojai tik ir ieško, kur čia kokią mitologiją atrasti, kad kiekviename maršrute nors po vieną būtų… Tuoj, žiūrėk, turėsime ir mitologinę „Stebuklo“ plytelę prie Katedros, dar įgysime ir mitologinį namą Antakalnio g. 25…

Šitas Dziuravas akmuo (orig. Dziuravyj kamen) – irgi mitologiniu padarytas. Ir dar koks aprašymas – „[…]Jo paviršius nusėtas nedidelėmis duobutėmis, o akmens šone matosi didesnė, 4 cm skersmens, be jokios abejones, žmogaus rankomis padaryta duobė. Keblu ir problemiška paaiškinti šių duobučių kilmę bei jų atsiradimo laiką. Galima tik spėti, kad duobutę akmens šone išgręžė upės vagos “tvarkytojai”, XIX amžiuje norėdami susprogdinti trukdančius laivybai akmenis, tačiau dėl kažkokių priežasčių šio darbo nebaigė. Kita vertus, akmuo, gulėdamas beveik krante ir nebūdamas labai didelis, laivininkystei netrukdė. Ir kam gi tada ta duobutė? […]

Na taip ir norisi leptelėti ką nors necenzūrinio ir pošlo apie tą duobutę bei jos atsiradimą, bet tiek jau to… :)


Wings & Ashes
Canon Powershot S5 IS

Pažintinis takas turi ir įrengtą laužavietę. Joje dar neseniai buvo kažkas švęsta, tad drugiai dabar atsiiminėjo savo duoklę – saldėsius nuo ledų popierėlių, torto pakuočių ir pan.


Aukštyn
Canon Powershot S5 IS

Kaip ir pridera kiekvienam rimtam pažintiniam takui, karmaziniškasis irgi turi stačius laiptus :) Tiesą sakant, šioje vietoje maršrutas palieka Nerį ir pasuka link kertinės miško buveinės.

Šioje vietoje didelė maršruto dalis kažkaip liko nenufotografuota. Gal užsikalbėjome, gal repelento poveikis baiginėjosi, bet daugelį tikrai pamatyti vertų vaizdų, jei kas susidomėjo, teks pamatyti savo akimis. O pamatyti tikrai yra ką – ir velniškai gražūs Neries kilpos peizažai (na ne veltui Velniakampiu vadinama ;), ir oldschooliška kertinė miško buveinė, ir moterų sveikatingumo takas, ir… na, daug visko ;) Beje, vienoje atkarpoje yra laukinių braškių, jei ką ;)


Mėlynės
Canon Powershot S5 IS


Varinė angis
Canon Powershot S5 IS

Baigiant maršrutą ir vėl einant per pilkapius, užtikome net du gėrius: mėlynes ir gluodeną. Antrasis kurį laiką gana kantriai pozavo, bet suvokęs, kad jokio honoraro už tai negaus, greitai pasiplovė ir dingo samanose.


Euroscepticus Idioticus
Canon Powershot S5 IS

Na ir pabaigai – Neries regioniniame parke gyvena reta rūšis – Euroscepticus Idioticus, neseniai apie šį atradimą pranešė ir Lietuvos naujienų portalai. Kol kas pačių gyvūnų neaptikta, bet jų pėdsakų – apstu. Kiek galima spręsti pagal pagal Euroscepticus Idioticus veiklą – individai lyg ir norėtų būti priskiriami Homo sapiens sapiens porūšiui, bet deja, jų protavimo lygio tam tikrai nepakanka.

O jei rimtai – na, neįsivaizduoju, kokiu reikia būti idiotu, kad trukdymą reprezentuoti savo šalį visiems jos svečiams laikytum kažkokia vos ne tadablindiška kova. Tikiuosi, čia veikia koks nors psichinis ligonis, kitaip būtų tikrai baisu, kiek bukagalviai gali būti žmonės. Nors iš kitos pusės – gal čia visai ne radikalus „patriotizmas“? Gal kas nors kaip tik nori, jog atrodytų, kad tokių euroidiotų Lietuvoje yra daug?..

Tad šia konspiracijos gaida ir baigsiu :) O maršrutu labai rekomenduoju praeiti. Vienas įdomiausių ir gražiausių lankytų.

 
3 Comments

Posted by on 2010 liepos 7 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

3 responses to “Pasivaikščiojimas Karmazinų pažintiniu taku

  1. Blondine

    2010 liepos 7 at 12:42

    Nemanau, kad po mūsų apsilankymo braškių liko. ;) O maršrutas tai tikrai įdomus buvo ir pažiūrėti yra ką, ir nepavargsti. :)

     
  2. Valentina

    2010 liepos 7 at 16:28

    Smagiai keliavote :) Mes tik iki Nemencines issikrapstem si savaitgali, neva kazkas bais uzsimane ir zadejo zvejoti Nery… Kazkiek zvejojo, bet daugiau tinginiavo :)

     
  3. adis

    2010 liepos 7 at 16:35

    Na tai žvejyba, jei tik ne psichopatinė ar sportinė, gi ir yra tikra tinginystė :)

    O dėl Nemenčinės – artimiausiu metu, nujaučiu, lankysimės tose apylinkėse :) Gal gali iškart kokių maršrutų rekomenduoti?

     

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos