Taip taip taip… Man pačiam buvo įdomu, kada jau ir čia pradėsiu rašyti apie kompiuterinius žaidimus :D
Yeap, esu condemned geimeris.
Author Archives: Adis
Kostiumizacija
8.
Tiek kol kas kartų manęs paklausė, kodėl aš šiandien darbe su kostiumu (iš tiesų tai ne visai kostiumas, bet whatever). Tikiuosi dar kokių 4-5 kartų.
Ale pasirodo, kaip paprasta atkreipti dėmesį į save – tereikia kartą į metus užsidėti kažką tau neįprasto. Gal tikrai reikia kostiumuotis, kai eini pas šefą dėl atlyginimo peržiūrėjimo? :D Ne dėl „solidumo“, o kad pastebėtų, kad va, tokį darbuotoją turi.
O kostiumų visgi nemėgstu. Jeans&leather, forever, forever!
P.S. Na, kas pirmas komentaruose paklaus, tai kodėl aš „su kostiumu“ ? ;)
Elektronika, grybukai ir fūzuotos gitaros!
Pabandžiau pažvelgti į savo muzikinius blogo įrašus iš šono. Nė vieno posto apie muziką, kurią klausau kasdien, vien kokie iškrypimai, nukrypimai ir eksperimentai. Jei nepažinotumėte (nepažįstate), ar patikėtumėte (tikite), kad šio blogo autorius yra dešimtmetį sunkujį roką klausantis ir tiek pat laiko plaukų nekerpantis, barzdotas bičas, dar ir keletą metų stūgaujantis metalizuotoje roko grupėje į mikrofoną?
Aš tai ne{…}patikėčiau.
Net ir šis postas bus ne išimtis.
Ramybė sintezuotame šaltyje
Būna, kad dėl vieno žmogaus kaprizo dvidešimt žmonių turi sėdėti ir dirbti porą valandų, net ir po oficialios darbo pabaigos. Na, bet kas valdo pinigus, tas diktuoja taisykles, ar ne? ;)
Po tokios darbo dienelės nesinori net kažkokio agresyvaus muzono. Kažkaip nelieka net pykčio. Norisi kažko šaltai ramaus, kaip koks šaltinis vasaros naktį, į kurį netyčia įrėploji :)
Tokie yra Ulver. Vilkai.
Tarnybos
Jei tu išsigandai – tau visada padės policija! ©Sportas
Na, gabalas tai ironiškas, bet postas bus priešingas.
Pradėsiu nuo to, kad kol kas (tfu tfu tfu ;) neturiu jokių nusiskundimų policija. Kiek teko susidurti, kažkaip dar vis neturiu pasakyti ką nors blogo apie juos. Štai ir šiandieninis įvykis.
Senutis džiazas
Kas mane pažįsta, tas žino, kad esu addicted to guitars. Tiesą sakant, jau nebe itin svarbu, koks stilius groja, svarbu, kad girdėtųsi šešios stygos (ar daugiau) :D
Juokauju. Dar sugebu klausyti muziką ir išvis be gitarų. (Bet su gitarom – geriau! m/)
Apie šitą gypsy jazz veikėją (o vėliau – ir jo kūrybą) girdėjau jau pakankamai seniai, bet prisiruošti ir rimčiau pasinagrinėti jo darbų niekaip neprisiruošdavau. Paskutiniu lašu į susidomėjimo bokalą tapo mano darytas intervas su Mattias IA Eklundh, kurio metu Mattias keliskart primygtinai pabrėžė Django Reinhardt vardą.
Spalvų k0d41
Ar kada susimąstėte, kaip padavėjai atskiria patiekalus ir žino, kur yra kuris, jei jie iš išorės atrodo visiškai identiškai?
Bent jau „Senoji Kibininė“ Trakuose tam naudoja spalvų kodą. Bet mes jį nulauž3m!1!!11!!!
Kibinas ant raudonos servėtėlės – kibinas su aviena.
Kibinas ant mėlynos ir geltonos servetėlių – kibinas su grybais ir vištiena.
Kibinas ant mėlynos ir baltos servetėlių – kibinas su grybais.
Kibinas ant žalios servetėlės – kibinas su špinatais.
Kitąkart kai ten būsim, reikės užsisakyti kitus variantus – su jautiena, su daržovėm, su varške, kad galutinai nulaužti visą algoritmą…
Baisus vanduo
Vėl atsitiktinai nusipirkau, regis, visai neblogą knygą. Koji Suzuki – Tamsus vanduo. Tenka pripažinti, kaip už tokią kainą (4 LTL) )tikėjausi kažko žymiai baisesnio (na, ne siaubo prasme čia ;), ir likau maloniai nustebintas.
Reklama sucks
[video:youtube:acjMt_m5l-I]
Man nuoširdžiai įdomu, jei transliacijų rėmėjas būtų Always ar Persil, ar irgi būtų pavykę prasukti tokią reklaminę kampaniją?
Viaukt.
Galbūt pats pernelyg nusižengiu savo paties principams ir pernelyg kišuosi į tai, ką be neišvengiamo žiaukčiojimo vadinu „politika„, bet negaliu nesutikti su vienu pareiškimu…
Samael ir kita industrija
Atsimenu, kai pradėjau sąmoningai klausytis muzikos (o pradėjau nuo roko – The Beatles, The Queen kokioje ketvirtoje klasėje), niekaip nesuprasdavau, kaip galima klausytis elektronikos. Galima sakyti, buvau tikras rokeris iki kaulų smegenų – man visa muzika turėjo būti atliekama „gyvais“ instrumentais, groti turėjo žmonės, o ne kompai. Ir kas keisčiausia, iš tokio požiūrio neišaugau pakankamai ilgai. „Nebebijoti“ elektronikos pradėjau vos prieš porą metų.
