RSS

Monthly Archives: birželio 2010

Pasivaikščiojimas aplink Saidę


Saidės žiotys
Canon Powershot S5 IS

Pradėsiu kaip tikras lietuvis, negatyviai. Iš visų lankytų takų šis pasirodė nuobodžiausias. Matyt, jau esu išpaikintas visokių įdomesnių objektų o ypač – jų tankio viename maršrute, tad Saidės pažintinis takas su savo varganom 3-4 įžymybėm pasirodė ganėtinai skurdus… Ir trumpas. Pačiam maršruto apėjimui (ir dar geroookai nuklystant nuo žemėlapyje nurodytos trasos, kas sudarė bent pusę laiko) užtrukome praktiškai tiek pat, kiek ir kelionei iki paties objekto. Nesąžininga :/

Gerosios pusės?

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2010 birželio 28 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Svampfest


Svampfest
Canon Powershot S5 IS

Penktadienį buvome nulėkę į RPGamtą, prie mažųjų Veprių. Kol Naz geimino, truputį prasinešiau per mišką su fotoaparatu…

Read the rest of this entry »

 
2 Comments

Posted by on 2010 birželio 26 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

Šlapioji Tebuvusioji Naktis 2010

Šiemetinė „Tebūnie Naktis“ bent jau mums turbūt buvo pati trumpiausia, pati šlapiausia, bet ir… nežinau, kaip Naz, bet bent jau man – antra pagal įdomumą (ne, pirmosios „Tebūnie Nakties“ dar niekas neperspjovė). Ir realiai viskas – dėl vienui vienintelio aplankyto „taško“…

Read the rest of this entry »

 
4 Comments

Posted by on 2010 birželio 20 in Taaaip...

 

Tags:

Juostinė magija II


And… One More Sunset… Again.
Minolta X700, Fujifilm Superia ISO 200

Nuo paskutinio įrašo apie fotografiją, skaitmeniniu fotoaparatu ne darbo tikslais fotografavau… vieną kartą. Ir tai – tik dėl to, kad reikia grąžinti kol kas mano mėgstamiausiąjį Minolta X700, tad naujos juostos dėti tiesiog neapsimoka.

Na bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – bus proga rimčiau pačiupinėti iš uošvių nusavintą Zenit E.

Na o čia – kol kas paskutinieji kadrai su Minolta X700. Na ir dar Смена 2 bei ФЕД 5в, žinoma. Taip, kai kurie vaizdai jau kartosis, bet visgi čia pirmas kartas, kai jie įsitvirtina foto juostelėje:)

Read the rest of this entry »

 
7 Comments

Posted by on 2010 birželio 17 in Fotografuoti

 

Tags: ,

Artėjanti Valhalla

Nu buvo ten toks bičas, jis ten kalėsi, kalėsi, paskui pabėgo, paskui su chebra kažkur plaukė, daug parinosi visi, paskui ten kažkas visus užlenkinėjo po biškį. Ai, dar bachūriukas kažkoks buvo. Nu žodžiu, kažkoks bezpridelas, ne filmas, geriau nė nebandykit žiūrėt.“ – įsivaizduoju, doras gezas būtent taip apibūdintų „Valhalla Rising„.

Ir tam tikru požiūriu jis būtų teisus.

Read the rest of this entry »

 
1 Comment

Posted by on 2010 birželio 15 in Matyti

 

Tags:

Banen til berserk

Išmok paimti jėgą iš priešų.[…] Pavok jų pyktį ir įniršį. Tapk įnirtęs labiau už juos. Kaukis taip, lyg būtum likęs vienas tarp tūkstančio priešų ir žinotum, kad niekas tavęs neišgelbės. Tokia berserko paslaptis […]

© 1998 Lina Darbutaitė, „Sakmė apie Tjordilį“

 
Leave a comment

Posted by on 2010 birželio 4 in Taaaip...

 

Tags: ,

Patyrimai #9: Bedvasės mašinos

Lūkuriuoju banko klientų aptarnavimo filiale. Pietų metas, žmonių – gana nemažai.

Beveik su trenksmu atsidaro lauko durys ir pro jas įrieda žmogysta. Nedidelė tokia, kresna, plati. Su karingai viršugalvyje surišta skarele, galingu priekiniu bamperiu biustu, pasiruošusiu drąsiai pasitikti ir išstumdyti kliūtis gyvenimo kelyje. Pustamsiai akiniai a la raginiais rėmeliais.

Bajava babulia, taip sakant.

Sustoja. Apsidairo, papūkščia ir patraukia prie automato, išduodančio kliento eilės numerį. Maigo, maigo touchscreeną, prisirenka gal penkis numerėlius. Pro akinių viršų piktai nužvelgia laukiamąją salę ir, prižygiavusi prie artimiausios atsilaisvinusios kėdės, į ją nuvirsta.

Pats lūkuriuoju jau dešimt gerų minučių, bet bobutė neištveria nė pusės tiek. Jau po penkių minučių pradeda kažką burbuliuoti, o dar po antra tiek garsas sustiprėja iki tokio lygio, kad puikiausiai viskas girdisi ir už poros metrų…

Lenkų gramatikos nemoku, tad teks pasitenkinti laisvu vertimu…

– Va, buvo laikai… ateidavai, žmonių eilė… jaunesni pamato, kad vyresnis atėjo, užleidžia… supranta, kad kojas skauda… (primenu – lyrinė herojė patogiai kūpso kėdėje) … o dabar… ateini… kažkoks kampjuteris… nieko nemato, nieko nesupranta… ir va, prieš mane čia tiek jaunuolių… o aš čia uodegoj palikta… ir aplamai, kam reikia tų kampjuterių… va, kai kažkaip ten už butą per kampjuterį moki, tai nieko primokėt nereikia, pasakojo… o iš manęs litus nulupa… o kodėl iš tų kampjuterininkų nelupa, a?..

Ir taip – visą laiką, kol laukiu savo eilės. Dudenantis monologas, visi pasitikrinant, ar aplinkiniai tikrai girdi (kad kažkas ir nesuprasti gali, matyt, nekyla nė minčių…) Kiekvienas, sulaukęs savo eilės ir einantis pas banko tarnautoją, palydimas griežtu žvilgsniu pro akinių viršų. Kas kokius tris klientus burbėjimas vis šiek tiek pagarsėja.

– O dar telefonai… visi visur kalba… gatvėj… troleibuse… net vaikai, ir tie telefonus turi… kai aš jauna buvau, pas mus miestelyje keturi telefonai buvo… ir visiems užteko… visi susitikdavo, pasikalbėdavo… užtekdavo to… aišku, dukra nupirko… nes kitaip jai prisiskambint neina… bet ir taip neina… nesuprantu aš to telefono… kam man tokio reikia… o dar turbūt ir kainuoja jie… ir kalbėt jais brangu… tai kam žmonės kalba?.. kodėl anksčiau nereikėjo tiek kalbėt?..

Ir taip toliau, ir taip toliau. Kai atsiėmęs savąją žudančio žvilgsnio dozę ėjau prie banko tarnautojos, monologas jau vyko pilnu balsu, per visą salę. Kilo net mintis po visko kiek palaukti – įdomu, ar litanija būtų perėjusi į rėkimą?..

 
8 Comments

Posted by on 2010 birželio 2 in Taaaip...

 

Tags: ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos