RSS

Monthly Archives: liepos 2010

Socialinė reklama


© Riedančios uolos

^— Update —^

Reaguodamas į gaunamų komentarų pobūdį, turiu įspėti – NE, TAI NĖRA REALI (ANTI)REKLAMA ar kokia pankiška akcija. Tai – tiesiog prieš kelias savaites gimusi idėja, kokia iš tiesų turėtų būti socialinė reklama, kad į ją kas nors atkreiptų dėmesį, vietoj tų visų įkyrėjusių ir abejoju ar nors kiek efektyvių „Vartodami alkoholį…„, „Rūkymas žudo“ ir t.t.

Šis kadras – montažas. Objektai – Santuokų rūmai ir stendas, reklamuojantis alų – autentiški, tiesiog šiek tiek pakoregavau tekstą ;)

 
11 Comments

Posted by on 2010 liepos 31 in Taaaip...

 

Tags: ,

Ето не баг, это фича

Darydami žaidimus eksportui rusai QA (Quality Assurance) problemą sprendžia paprastai. Daro pusiau keptą, pusiau luptą relyzą Rusijai, tada skaito forumus, atfiltruoja visus pasiūlymus užsikrušt ir iš likusio bug‘ų sąrašo, per metus surenčia pataisą. Būtent todėl, rusiški patch’ai paprastai būna tokie pat dideli kaip ir visa jų Rusija. Neretu atveju pataisos, kurios paverčia žaidimą „žaidžiamu“ pagal vakarietišką standartą visiškai sujaukia metus prakaitavusių žaidėjų gyvenimus. Kažkam sunaikina save‘us, kažkieno kompas nustoja vilkt žaidimą, kažkam dar kažkas…

© 2010 Artojas, Dievo režimas

 
Leave a comment

Posted by on 2010 liepos 30 in Taaaip...

 

Tags: ,

Išsirinkti, už ką verta sumokėti

Žiūrint plačiau, manau, kad bendra informacinė interneto erdvė jau yra sukūrusi „totalinio“ naudojimo principą. Jei anksčiau jaunuolis mėgstamą muziką išsirinkdavo paklausęs trupinių per radiją, kaimyno turimų įrašų ar dainų vietos diskotekose, tai dabar jis ją išsirenka iš visos žanro sklaidos internete. Taip, pakeliui jis neatlygintinai perklauso tūkstančius dainų, bet galiausiai išsirenka tai, už ką verta sumokėti. Ir sumoka – anksčiau ar vėliau. Autoriams belieka sudaryti sąlygas, kad jis tai galėtų padaryti ir nesijaustų ką nors skriaudžiąs…

© 2010 Džiugas Paršonis, nežinau.lt

Nebūtų toks ilgas tekstas – pasidaryčiau marškinėlius su tokiu užrašu.

 
2 Comments

Posted by on 2010 liepos 29 in Taaaip...

 

Tags:

Sodybos pasaka


Sodybos pasaka ©Algirdas Šalomskas
Canon Powershot S5 IS

Ant obels šakos kabėjo trise: du žali obuoliūkščiai ir mėnulis. Dviejų iš šitos trijulės keliai vedė tik žemyn, o trečiojo… Trečiasis, obels požiūriu, išgyveno kažkokią rekursiją, vėl ir vėl. Ne prieš gera, galvotų obelis, jei ji būtų mąstantis padaras.

Apačioje, dėl mėnulio atspindžio, raibuliuojančio prūdo paviršiuje, mušėsi varlės.

Read the rest of this entry »

 
6 Comments

Posted by on 2010 liepos 26 in Fotografuoti

 

Tags: , , , , , , ,

600

Gal nuskambės šventvagiškai ar bent jau antipatriotiškai, bet aš nesuprantu Lietuvos valstybinių švenčių pasirinkimo logikos. Ne, aš ne prieš laisvadienius, bet… d v i Nepriklausomybės dienos… Valstybingumo diena, nuspręsta p r i m e t u s, kada g a l ė j o būti karūnuotas Mindaugas…

Žiūrint plačiau, neaiškios lieka ir Velykos, Kalėdos, Rasos/Joninės, Žolinės ir Visi Šventieji (kadangi Lietuva šiaip neturi valstybinės religijos, kaip nurodyta ir Konstitucijoje, o čia kažkodėl religija pririšama prie valstybės). Logikos nematau ir tarp valstybės ir sausio 1-osios. Nesakau, kad žmonėms nereikia atsigauti po naujamečio sutikimo, bet ką tai turi bendro su valstybe? Na ir taip toliau.

O štai tokia tvirtai uždokumentuota, visai Europos istorijai aktuali data, vienas iš nedaugelio atvejų, kai Lietuva pagrįstai gali didžiuotis, kad kažkam atspardė sėdimąją – paprastai pasitenkina šiokiu tokiu paminėjimu, politikų tauškalais ir nesugebant net ryškiau blykstelėti apie tai pasauliui kokiu nors tegul ir kostiuminiu filmu, tuo tarpu, kai kaimynai baltarusiai visokiems bajavykams samdosi Van Damus.

OK, užsivedžiau. O iš tiesų tai norėjau tik priminti šią dieną, triumfą prieš 600 metų (bo vėliau nieko tokio stiprumo lyg ir nenuveikėm?) ir ta proga pasiūlyti pakelti bokalą/ragą alaus/midaus. Nes bent viena diena, kuria tikrai galime didžiuotis, lietuviais būdami :)

A, ir dar siūlyčiau aplankyti parodą „Žalgirio pergalės atmintis“ Arsenale. Kaip teisingai pastebėjo parodą įrenginėjęs Blondie – „Popsova paroda, bet nebloga„. Pilnai pritariu. Pirmąkart su malonumu įsigilinau į mūšio eigos schemas (anksčiau, studijuojant univeroje, visa tai kažkodėl reikėjo grūstis per jėgą). Be to, ekspozicijų salėse veikia kondicionierius ;) O už tuos 6 LTL, kiek kainuoja bilietas, galite pamatyti net penkias parodas – minėtąjį „Žalgirio mūšį„, archeologo dr. V. Urbanavičiaus radinių ir rekonstrukcijų „Sugrąžintą praeitį“ (beje, rekomenduočiau nepasidrovėti ir paprašyti salės darbuotojų paleisti videofilmą), A. Vasiljevo „Karalienės Viktorijos laikų madą 1830-1900 m.“ (ekspozicija kiek papildyta, palyginus su anksčiau rodyta Radvilų rūmuose), „LDK Valdovų rūmų radinius“ ir „Gotiką. Renesansą. Baroką – Valdovų Rūmų interjero vertybes„. Pastarosios trys – kiek nykokos, bent jau vyriškos lyties lankytojams, kiek įsivaizduoju, bet Žalgiris ir archeologija – tikrai verta pamatyti.

 
2 Comments

Posted by on 2010 liepos 15 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Patyrimai #10: Force Majeure

Troleibuso stotelė, šaligatvio posūkis į gyvenamųjų namų kiemus. Šiltas pasiutusiai karštos dienos vakaras, viskas nušviesta apelsinine saulėlydžio spalva.

Ji – jaunutė, liekna, tamsaus aukso spalvos plaukais, siekiančiais kiek žemiau jau moteriškėjančio juosmens. Akys žaižaruoja, lūpos, išryškintos kiek įtempto šypsnio, dega raudoniu. Jos delnai – ant jo alkūnių. Jis ją apkabinęs.

Jis – lieknas, pusilgiais šviesiais plaukais. Ta įkyri pradedamų auginti plaukų šukuosenėlė… Truputį įsitempęs, truputį pozuojantis, truputį nežinantis, ką daryti, bet užtikrintai laikantis delnus ant jos klubų. Povyza taip ir sako – „ji – mano! I rock!

Abiems po kažkur keturiolika – penkiolika. Panašu, kad čia – akimirka prieš atsisveikinimą. Akivaizdu, kad nebe pirmas bučinys, bet dar ir ne vienas iš tų įprastų. Abiejų akys dega, veidai kaista, abu to laukia, lūpos pradeda artėti vienos prie kitų…

A, ar minėjau jauną vilkšunį (dydis – kaip veršio, intelektas – kaip dvejų metų vaiko), kurio pavadėlio kilpa užmiršta kybo ant Jos alkūnės linkio? Tai va, šunėkui visa šita scena nė kiek neįdomi, jis kažką įtariai uodžia… ir… štai iš krūmų išlenda… ta pūkuota dūra! Kur kniaukia!!!

Kas toliau vyksta, daug fantazijos turbūt nereikia. Šiek tiek išplėstų akių, kai mylimoji atbula oru staiga išskrieja iš glėbio, šiek tiek nubrozdinimų, šuniokas, gaunantis kelis šniaukštelėjimus per uodegą tuo pačiu pavadžiu, šiek tiek ašarų (tikrai ne dėl skausmo), bet viskas baigiasi laimingai. (šunėkas irgi atrodė visai savimi patenkintas :)

Istorijos moralas: dauguma turbūt yra teisūs. Santykiai trise yra tikrai komplikuotas dalykas.

 
3 Comments

Posted by on 2010 liepos 12 in Taaaip...

 

Tags: ,

Sulla Fede e Musica

Netiesa, kad netikintis netiki niekuo. Jis tiki, bet ne viskuo iš karto. Vienu metu jis tiki tik vienu dalyku, o antruoju – tik tuomet, jei šis kokiu nors būdu susijęs su pirmuoju. Jis veikia trumparegiškai, metodiškai, nesiverždamas į platumas. Tikėjimas – kai tikima dviem nesusijusiais dalykais, manant, kad kažkur yra dar ir trečias, slaptasis, jungiantis anuodu.

Netikėjimas neneigia smalsumo, o jį palaiko. Netikėdamas idėjų grandinėmis, mėginau jų polifoniją. Pakanka netikėti, ir dvi idėjos – abi klaidingos – susiduria, sukurdamos puikią pauzę arba diabolus in musica. Negerbiau tokių idėjų, dėl kurių kiti buvo pasiryžę padėti galvas, tačiau dvi ar trys idėjos iš tų, kurių negerbiau, galėjo sukurti melodiją. Arba ritmą, geriausia – džiazo.

© 1988 Umberto Eco, „Il Pendolo Di Foucault“

Beje, kaip tik šiomis dienomis U. Eco leidyklai pridavė savo naujo romano rankraštį, kuris bent jau italų kalba pasirodys spalį. Romanas vadinasi „Prahos kapinės„, ir, kaip sako ELTA…

Anot „Prahos kapinių“ sinopsio, pasakojimo centre – šnipas, melagis ir cinikas, rezgantis intrigas ir sąmokslus, pamažu nulemiančius viso žemyno likimus.

 
Leave a comment

Posted by on 2010 liepos 8 in Skaityti

 

Tags: , ,

Pasivaikščiojimas Karmazinų pažintiniu taku


Hidden View
Canon Powershot S5 IS

Esame nevisuomeniški ir turbūt asocialūs. Kai visa Lietuva kažką švenčia, buriasi į minias, būrius ar bent jau ratelius, mūsų šeima kažkaip traukia į priešingą pusę, kuo toliau nuo to viso zvimbimo. Toliau nuo alkoholingųjų bliuznakčių, nuo nutūptų paežerių. Ištuštėjęs miestas – visai gražus, malonus ir vežantis, bet kiek per karšta ant betono.

Tai kažkurią čia prailgintojo savaitgalio dieną sumanėme nusitrenkti į Karmazinų apylinkes. Piliakalnis matytas iš toli, bet taip nė karto ir nenužvelgtas nuo viršaus. O kad yra kažkoks pažintinis takas, tiesą sakant, išvis nežinojome.

Read the rest of this entry »

 
3 Comments

Posted by on 2010 liepos 7 in Fotografuoti

 

Tags: , ,

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos