Šį šeštadienį visoje Lietuvoje vyko jau ketvirtoji Gatvės Muzikos dienos šventė. Renginio sumanytojo, muzikanto Andriaus Mamontovo teigimu, tai diena, vienijanti visus, kalbančius universaliausia kalba pasaulyje – muzikos kalba. Visą šeštadienį daugumoje Lietuvos miestų į gatves plūdo žmonės su gitaromis, smuikais, fleitomis ir akordeonais, o dar didesnės minios traukė pasiklausyti ar tiesiog palaikyti grojančius draugus. Nelaimei, muzikantų planus smarkiai pakoregavo netikėtas lietus.

N O T !!!

Atsiprašau už delfišką/alfišką/litrišką pradžią, bet šlapi grįžinėdami iš GMD su Naz, juokavome, kaip turėtų atrodyti šabloninis straipsnis apie Gatvės Muzikos Dieną, jei jį rašytų minėtieji žiniasklaidos atstovai…

Metant tradicinės žiniasklaidos stilių ir pereinant prie asmeniškumų – bent jau man susidarė toks įspūdis, kad šiemetinė GMD buvo gerokai vangesnė, grojikų atžvilgiu. Publikos skaičius didėja, muzikantų – mažėja. Ir dar, tendencija publikai burtis apie tuos, kurie garsiau groja :)

Iš tiesų, kiek pamenu ankstesnes GMD (lankomės jose nuo pačių pirmųjų), tai anksčiau per kokias Sereikiškes ramiai praeiti nebūdavo įmanoma, o dabar teko tiesiog įtempus ausis klausytis, kurioj pusėj muzikantai gali būti. Ir man dar ganėtinai keistas pasirodė pasirodymų laikas – žygiuojant per senamiestį apie 14. val, bent trečdalis muzikantų dar tik statėsi aparatūrą, soundčekinosi ir kitaip drąsinosi groti. Ar čia aš tokiu vyturiu patapau, ar tokiu laiku turėtų vykti pats renginio įkarštis?..

Bendras muzikantų lygis… Daugmaž toks pats, kaip ir anksčiau, gal net vos vos geresnis. Užtat šiemet žymiai daugiau muzikuojančių jaunylių, kas negali nedžiuginti. Ypač maloniai nustebino du 10-12-mečiai, Sereikiškėse dviem gitaromis ne tik džyrinę kažkurį ten šiuolaikinį hitą, bet ir bendravę su publika (ir ne esmė, kad tos publikos buvo tik 4 asmenys :)

Deja, kai kas visgi daugiau dėmesio skyrė kablams ir trumpiems sijonams, nei muzikai. Na, bet bent jau nuotaika nesiskundė…

Minėtieji jaunieji rokačiai. Šviesesnis, matyt, būsimas bosistas – ganėtinai flegmatiškas ir kuklesnis publikos atžvilgiu buvo :)

Nėr kablų, nėra miniakų, o muzikos – yra! Ir dar ganėtinai tylios – kitoje gatvės pusėje jau beveik nesigirdėjo…

Įdomu, dvejos kanklės – čia kaip dvigrifė gitara gal? ;)

Kukli ir tyli :)

Senjorų „bendas“ įterpė ir politinių motyvų…

„Blue jean baby, L.A. lady, seamstress for the band
Pretty eyed, pirate smile, you’ll marry a music man“
Na, kaip ten su džinsais – nematyti, pati irgi vargiai iš L.A., bet plazdėjo tikrai gražiai ;)

Tokia žmonių minia buvo tik Pilies gatvėje. Kitur – gerokai skysčiau.

Amžinasis lietuviškas „bliuzas“ ;)

Viename kiemelyje buvo paslaptingai tamsu…

Grojo kažką iš Apocalyptica. Palyginus su elektrogitarizuotais kaimynais – ganėtinai tyliai ir delikačiai ;)

Toks rūstus rūstus nedidelis violončelininkas :) Skambesiu vietomis gal miglotai ir priminė tą siaubą prie saulės laikrodžio Nidoje, bet pakankamai retai :)

Prie ŠMC, kaip ir pernai, džeržgė gitariniai nirvaniški paaugliai. Didžiausia minia spietėsi apie kažką ten tokius, žiauriomis perkrovomis kankinančius aparatūrą ir klausytojus. Šalia kur kas kukliau grojo būgnačiaus ir gitaristo duetas. Matyt, sunkiai pakęsdami nepelnytą kaimynų populiarumą, abu atrodė itin šalti ir abejingi. Ypač gitaristas :)

Mūsų akivaizdoje prie trijų grojančių jaunylių (dar kaip tyčia dainuojančių tu man parodyk, ką turi, aš tau parodysiu […]) prišoko toks klasikinis p***meškinas :D Na rimtai – su lipšnia, įsiteikiančia šypsena, nepriekaištingai apsirengęs, švelniu balseliu. Pasišypsojo, pažibino mergytėms į akis ir įmetė į skryblių savo vizitinę kortelę… VIDURY BALTOS DIENOS!

Fleitininkų/fleitininkų šiemet buvo daugiau, nei ankstesniais metais.

Šiaip jau tenka pripažinti, kad būgnai tokiuose renginiuose skamba geriausiai. Ar bent jau įdomiausiai. O jei dar ir boso kiek būtų…

Ilgesys…

… Palangai.

Tiek ilgesingoji nuotaka, tiek Būrėja – iš kažkokio perfomanso. Tiesa, nelabai aišku, kieno ir apie ką, bet gal tiesiog reikėjo ilgiau pažiūrėti.

Kažkoks bendas prie salomėjkos durų varė tikrai neblogai. Daug draivo, pakankamai įdomūs rifai, be to ir saksas pridėjo savo žavesio. Deja, grupė turėjo nesupratingą palaikymo kompaniją, kuri pastoviai malėsi už muzikantų nugarų ir pastoviai gadino vaizdą.

Ties čia (Vilniaus gatve) ir baigėme fotomaršrutą. Nulindę papietauti į „Transilvaniją“ tikėjomės žygį pratęsti ir sužiūrėti Quorum pasirodymą, bet vėl išėję į lauką, patyrėme, kad oras gerokai pernelyg dihidrogenomonoksiduotas, ypač fototechnikai.

Tad apibendrinant įspūdžius – kitais metais norėtųsi tik dviejų dalykų – geresnio oro (AaaAAandriau MaaAaamontovai… – tau patikim) ir didesnio dalyvių skaičiaus. Na gal ir dar kiek ankstėliau įsivažiuoti, kaip kad būdavo pirmaisiais metais. O šiaip – puiki idėja, galima prisirankioti įdomių vaizdų, proga pasirodyti jaunimui… Jėga!