Šeštadienis, 9 valanda ryto. Adis ropščiasi iš lovos ir traukia į parduotuvę – laikraščio ir šiaip, ko nors savęs pradžiuginimui – ledų, dar kokios smulkmės.
Praeina pro besibučiuojančius bomžus (ne, viskas OK, jie – skirtingų lyčių, bet vaizdas vis tiek įdomus), kažkokį giroskopiškai linguojantį ~20metį, sustojusį viduryje šaligatvio.
Prieš porą savaičių apturėjau ekstrymą – susiklosčiusių aplinkybių dėka, teko rašyti straipsnį apie Backstreet Boys. Atvartinį – tai reiškia, „per du puslapius“, 8 000 spaudos ženklų. Ir dar greitai, per vieną vakarą.
Eh, „Hurino vaikai„… Įdomus atvejis su šia knyga. Visiškai jokios išankstinės reklamos, tik kažkoks atidus interneto naršytojas-fantastas užtiko, kad „Mažvydo“ biblioteka planuoja įsigyti šią knygą, išleistą lietuvių kalba (!!!). Po to sekė ilga tyla. Ir štai, šį pirmadienį toje pačioje gijoje tas pats naršytojas praneša: knyga pasirodys dar gegužę! Žinoma, negaliu nepasidžiaugti tokia naujiena darbe, o čia kolegė, kuruojanti kultūros sritį, užmeta akį į savo monitorių ir sako: „Ne pasirodys, o jau pasirodė…“
Plaunuosi anksčiau iš darbo, lekiu į knygyną. Tiksliai! „Hurino vaikais“ užkrautas visas stalas. „Ta proga ir kilo idėja užduoti keletą klausimų „Almai Litterai„, susijusių su Tolkieno leidyba Lietuvoje, ateities planais ir pan. Ir šįryt gavau atsakymus…
Visai netikėtai gavau „Vėją nuo jūros„. Kažkur planų kamputyje tikrai kirbėjo mintis šią knygą įsigyti, bet kadangi gana skeptiškai (nors ir patriotiškai) žiūriu į lietuvišką fantastiką, skubėti tikrai neketinau. O čia – bac, viršelio autorė, pasirodo, Cathy, ir dar kaip tyčia tiesiai iš knygos pristatytmo atvažiuoja pas mus į sodybą savaitgaliui… Na, negi į klausimą „tau paimti?“ atsakysi neigiamai?
Dar pasiaiškinsiu dėl skepticizmo lietuviškosios fantastikos atžvilgiu. Ne, man ji ne itin patinka ne dėl to, kad ji lietuviška, o lietuviai nieko negali padaryti gerai. Nepatikliai į ją žiūriu, nes neskaičiau nė vieno lietuvių rašyto man 100% patikusio romano. Pažiūrim, ką turim.
Na, draugužiai tolkienistai – marš į knygynus! Juk rezervinius 35 LTL visada turime užsislėpę, jei kada netikėtai kokią Tolkieno knygą išleistų, negi ne?..
Nesu televizijos žiūrėtojas. Ypatingai nemėgstu, kai telikas kur nors pašonėje burzgia, niekas į jį nežiūri, bet neleidžia išjungt, tipo, aš žiūriu!. Tai jei žiūri – žiūrėk, o ne užsiimk kuo kitu.
Anyway, įrašas ane apie tai. Apie kitas TV blogybes – apie TV serialus. Tiksliau – apie mano vertinimu, geriausius iš viso to blogio.
Šis įrašas bus niekas daugiau, tik vienas didelis spoileris, išvardijantis labiausiai įstrigusias kvailystes iš naujojo Holivudo šedevro – 10,000 BC. Tad visi, norintys pamatyti jas savo akimis – neskaitykite toliau. Bet gerai pagalvokite prieš neskaitydami – galbūt perskaitę, tiesiog sutaupysite laiko?
OK, jau recenzavau šią knygą „Veide„, tad atsiprašau, jei kai kur kartosiuosi, bet visgi tai knyga, ko gero verta dviejų recenzijų…
Stipru. Ne knygos gilumo, kažkokių teiginių, bet greičiau laipsnių prasme. Na, kaip kad tikėdamasis gurkštelėti vandens, paėmęs gurkšnį į burną, suvoki, kad tai – ne vanduo, o 70% naminukė. Taip, tiksliau net būtų sakyti – žagtelėti priverčianti knyga.
Nežinau, kaip kituose žurnaluose, bet tame, kuriame dirbu, kiekvieną savaitę vyksta aktyvios diskusijos apie tai, koks turėtų būti kito numerio viršelis. Kartais tai virsta vos ne dramomis, kartais – komedijomis. Į kurias, dėl savo užimamų pareigų esu tiesiogiai įtraukiamas ir aš. O aš jau seniai (mažiausiai pusmetį) svarstau – kiek žurnalo viršelis įtakoja vartotojo apsisprendimą jį pirkti?
Pabandau apibendrinti pagal save patį, su konkrečiais pavyzdžiais.
Grotuve – prieš kelias dienas pasirodęs kauniečių power metalistų, besitituluojančių heavy metalistais, naujausiasis albumas „Milžinai„.
Well, tenka pripažinti, mane gerokai nustebinęs darbas.
