Eh, „Hurino vaikai“… Įdomus atvejis su šia knyga. Visiškai jokios išankstinės reklamos, tik kažkoks atidus interneto naršytojas-fantastas užtiko, kad „Mažvydo“ biblioteka planuoja įsigyti šią knygą, išleistą lietuvių kalba (!!!). Po to sekė ilga tyla. Ir štai, šį pirmadienį toje pačioje gijoje tas pats naršytojas praneša: knyga pasirodys dar gegužę! Žinoma, negaliu nepasidžiaugti tokia naujiena darbe, o čia kolegė, kuruojanti kultūros sritį, užmeta akį į savo monitorių ir sako: „Ne pasirodys, o jau pasirodė…“

Plaunuosi anksčiau iš darbo, lekiu į knygyną. Tiksliai! „Hurino vaikais“ užkrautas visas stalas. Ta proga ir kilo idėja užduoti keletą klausimų „Almai Litterai„, susijusių su Tolkieno leidyba Lietuvoje, ateities planais ir pan. Ir šįryt gavau atsakymus.

Už pagalbą ir operatyvumą dėkoju „Alma Litteros“ atstovei spaudai, p. Rasai Petruškevičiūtei. Į klausimus atsakinėjo „Alma Littera“ vyriausioji redaktorė Danguolė Viliūnienė.

Riedančios uolos: Kas nulėmė apsisprendimą išleisti „Hurino vaikus“ ? Kaip galėtumėte pakomentuoti trijų „Žiedų Valdovo“ knygų pardavimus? Ar lietuviai pamėgo Tolkieną? Ar visgi Tolkieno fanų – vienetai?

Danguolė Viliūnienė: Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, J.R.R.Tolkieno knygos turi ištikimų gerbėjų būrį. Nuo pirmosios knygos pasirodymo iki šiol skaitytojai įsigijo daugiau beveik 40 tūkstančių šio autoriaus knygų. J.R.R. Tolkieno populiarumas ir paskatino išleisti „Hurino vaikus“, kurią iš tėvo rankraščių jau po rašytojo mirties praėjus daugiau negu 30 metų sudarė jo sūnus.

R’n’U: Trys „Žiedų valdovo“ tomai Lietuvoje buvo leidžiami su itin dideliais tarpais – „Žiedo brolija“ pasirodė 1994-aisiais, „Dvi Tvirtovės“ – 1998, „Karaliaus sugrįžimas“ – 2001-aisiais. Tuo tarpu „Hurino vaikai“ Lietuvoje pasirodė vos po metų nuo knygos išleidimo pasaulyje. Kas lėmė tokį operatyvumą?

D.V.: Natūralu, kad šiandien esame pajėgūs knygas išleisti greičiau nei tai galėjome padaryti prieš dešimtmetį. Kadangi žinojome, kad šios knygos po jos pasaulinio pristatymo laukia gausus skaitytojų būrys ir Lietuvoje, stengėmės, kad ji knygynų lentynose atsidurtų kuo greičiau.

R’n’U: Turbūt visi lietuviai, pamėgę Tolkieną ir Viduržemio pasaulį, labiausiai norėtų į rankas paimti „Viduržemio bibliją“ – „Silmarilioną“. Kodėl ši knyga iki šiol nėra išleista lietuviškai? Ar neturite planų jos leidybai?

D.V.: „Simarilioną“ planuojame išleisti ateinančių metų pradžioje.

R’n’U: Iki šiol Tolkieną į Lietuvių kalbą vertė žurnalistas Andrius Tapinas. Kaip pakomentuotumėte jo vertimus? Kokios priežastys lėmė, kad „Hurino vaikus“ išvertė Leonas Judelevičius?

D.V.: Neabejoju, kad skaitytojai dėkingi Andriui Tapinui už garsiosios trilogijos vertinimą. Ką gali žinoti, jei ne jis, gal iki šiol neturėtume „Žiedų valdovo“ lietuviškai. Dėl užimtumo Andrius negalėjo versti „Hurino vaikų“ ir šį kartą J.R.R.Tolkiną lietuviškai prakalbino vertėjas Leonas Jurelevičius, kuris dabar verčia ir „Silmarilioną“.

R’n’U: Ar Tolkienų fanai iš Lietuvos gali turėti vilties, kad kada artimu metu (per metus-trejus-penkerius) lietuvių kalba pasirodys ir kiti Džono Ronaldo Ruelo ir sūnaus darbai, tokie, kaip „Nebaigtosios sakmės“, „Viduržemio istorija“ ar kas nors iš ne-žiedų-valdovo ciklo, pavyzdžiui, „Fermeris Džailsas iš Hemo“ ? Kokie veiksniai lemtų šių knygų leidimą?

D.V.: Jei bus pakankamai skaitančiųjų, bus ir knygų.

Daugiau info (ar bent pasiskaitymo) apie Tolkieną, o taip pat ir „Vėją nuo jūros“ – po poros savaičių, „Veide“.