Antras įrašas, kuriame dominuoja šaknis „~lietuvišk~„. Prakeikimas, mane turbūt jau paveikė „Veidas“ :D
Kažkaip spontaniškai sumaniau mini eksperimentą – pažvelgtį į savo direktoriją LT Music. Yeap, čia susitinka mano paskutiniu metu klausoma lietuviška muzika – tiek įsigyta, tiek pamiršta, tiek planuojama įsigyti. Eskperimento esmė – bent jau pačiam sau pasakyti, kodėl būtent šis diskas pateko ir išliko* šioje kietojo disko particijoje. Sutrumpintai – kas’n’kodėl?
Gerai. Važiuojam.
\m/
Grįžinėjant iš Metalmanijos 2008, kažkaip susimąsčiau – kiek dar liko grupių/muzikantų/atlikėjų, kuriuos pamačius jau galima ir numirt? – čia šitas sakinys iki brūkšnio buvo parašytas originaliame įraše 2008-aisiais, bet dabar suprantu, kad toks sąrašas niekada nebus baigtinis, nes vis atrandu kažką naujo ir suintriguojančio pamatyti.
Čia sąrašiukas, ką jau sužiūrėjau per savo melomaniškąją karjerą, iš žymesnių atlikėjų/komandų.
Gal pasirodys kaip gyrimasis (o juk iš dalies taip ir yra ;), bet yra ir kitas tikslas – gal kas primins ar užrekomenduos, ką dar tikrai verta gyvai atžiūrėti?
Read the rest of this entry »
©Martynas Ambrazas
Siūlau pradėti labiausiai kreizovų gitarų konkursą…
Šitos rastos Muzikos faktoriuje.
Dar vienas, trečiasis, šeštadienis, praleistas Spodeko rūmuose, Katowicų mieste, Lenkijoje. Dar vienas šeštadienio rytas, kai žadi sau „kad aš dar kada alkobusu važiuočiau į kokį koncertą?..“ ir dar viena sekmadienio popietė, kai sau sakai – „OK, OK, važiuosiu dar, važiuosiu“ :)
Na taip, skirtumų yra, bet…
Įrašas ne apie tuos smagius mažus organizmus, bet apie smagią, ir turbūt mažai kam žinomą grupę, pasivadinusią banginių maisto garbei. Plankton.
Heh, antraštė gal kiek primena prostatos vaistų reklamą, bet tai dzin…
Užvakar vakarą apturėjom visai gražią žiemą ir visai pusėtiną koncertą. Galbūt net ir gerą, gal čia tik aš jau išpižonėjęs. Arba keliu neteisėtai aukštus reikalavimus renginiui, kad jis galėtų vadintis geru.
Na bet… na, nebuvo ten nieko stebuklingo, nebuvo. Ir išvis, jau senokai jokio „stebuklingo“ koncerto neatsimenu. Paskutiniu matytu „stebuklu“ laikyčiau galbūt Steve Vai show prieš porą metų.
Priešingai pavadinimui, šis įrašas bus ne kažką kritikuojantis, o būtent – pilnas kuo geriausių emocijų :) Yeap, pagaliau rašysiu apie savo ausų duoną kasdieninę, t.y. grupę, kuri skamba mano visuose įmanomuose grotuvuose nors kartą per dieną (na, ne kiekvieną dieną iš tiesų. Savaitgaliais paprastai ne, bo savaitgaliais aš išvis muziką kažkaip keistai klausau)
Pabandžiau pažvelgti į savo muzikinius blogo įrašus iš šono. Nė vieno posto apie muziką, kurią klausau kasdien, vien kokie iškrypimai, nukrypimai ir eksperimentai. Jei nepažinotumėte (nepažįstate), ar patikėtumėte (tikite), kad šio blogo autorius yra dešimtmetį sunkujį roką klausantis ir tiek pat laiko plaukų nekerpantis, barzdotas bičas, dar ir keletą metų stūgaujantis metalizuotoje roko grupėje į mikrofoną?
Aš tai ne{…}patikėčiau.
Net ir šis postas bus ne išimtis.
Būna, kad dėl vieno žmogaus kaprizo dvidešimt žmonių turi sėdėti ir dirbti porą valandų, net ir po oficialios darbo pabaigos. Na, bet kas valdo pinigus, tas diktuoja taisykles, ar ne? ;)
Po tokios darbo dienelės nesinori net kažkokio agresyvaus muzono. Kažkaip nelieka net pykčio. Norisi kažko šaltai ramaus, kaip koks šaltinis vasaros naktį, į kurį netyčia įrėploji :)
Tokie yra Ulver. Vilkai.
