Jei nepatinka, susikurkit savo :P
Prezidentai, WoW ir sabotažas
©Martynas Ambrazas
Tai dienelė: vidurdienį – vizitas prezidentūroje, vakare – metalo festivalis :D Tikėsimės, užteks laiko pakeisti kostiumą į šį tą padoresnio, bo jei nueisiu su šlipsiena, bijau, kad taip ir liksiu nesuprastu geležgalvės publikos :D
Dvasios ubagai
Priešingai pavadinimui, šis įrašas bus ne kažką kritikuojantis, o būtent – pilnas kuo geriausių emocijų :) Yeap, pagaliau rašysiu apie savo ausų duoną kasdieninę, t.y. grupę, kuri skamba mano visuose įmanomuose grotuvuose nors kartą per dieną (na, ne kiekvieną dieną iš tiesų. Savaitgaliais paprastai ne, bo savaitgaliais aš išvis muziką kažkaip keistai klausau)
Toteminis portretas
Jei tai būtų mano fotografija, sakyčiau, kad čia yra toteminis autoportretas. Deja, nuotrauka ne mano… Net nežinau kieno. Whatever.
The Dork is Rising
Žmonės, nežiūrėkit šito filmo. Sutaupysite 94 minutes savo laiko. Pats iki galo žiūrėjau, nes… na, kaip tam anekdote – „moterys p0rongrafinius filmus žiūri dėl to, kad nori sužinoti, ar viskas baigsis vestuvėmis“… Taip sakant, žiūrėjau, nes negalėjau patikėti, kad VISAS filmas gali būti toks tragiškas.
Ne savo laiko švaistymas
Nemėgstu apsipirkinėti. Na, nebent muzikos prekių (instrumentų etc) ar įrašų parduotuvėse. Ten savo noru galiu užgaišti ir 20 minučių, ir ilgiau. Visa kita – kuo greičiau išsirinkti, kuo greičiau atsiskaityti ir mauti lauk. Vakar patyriau „traumą“ apsipirkinėdamas „Iki„.
Dream on: Baltarusija
Šiąnakt susapnavau nerealų košmarą :D Kad Lietuvą okupuoja Baltarusija.
Neatsimenu paties siužeto pradžios, bet aplinkos, kurioje esu, žmonės ima piktintis, kad Lietuva nesipriešina, o pirma, ką padaro, tai kažkodėl evakuoja kelias ministerijas. Po to pasklinda gandas „jau ateina, jau ateina!“
Aš esu legenda
Na, iš tiesų tai ne aš. Legenda yra Richard’as Matheson’as, o ypač – jo knyga „Aš esu Legenda“. Ne, ne biografinė, o ta, kurios ekranizacija neseniai čia perropojo didžiaisiais ekranais, su Will’u Smith’u, šunimi ir krūva renderintų zombių.
Ballet 'em all!
…arba kaip oldschool metalheadas į baletą ėjo.
Tenka pripažinti, buvo visai įdomu. Bet ir keista.
1. Įsivaizduojate, prie įėjimo tave ne krato, ar ko nors neprasinešinėji, o maloniai pasveikina! Jau iš įpročiau beveik kėliau rankas už galvos, kad įsitikintų, kad jokio alaus ar ko kito neturiu užsislėpęs…
