RSS

Category Archives: Taaaip…

Namudinė peilių gamyba

04 Nov

STente dabar siaučia nauja hobby banga. Šįkart tai – peilių gaminimas. Jau trys „peiliadirbiai“ chebroje ir keturi pagaminti peiliai :)

Ne, nesu rankdarbių mėgėjas. Ar bent jau iki šiol nebuvau. Turbūt ir netapsiu, bet peiliai… nuo jaunų dienų jaučiu kažkokį potraukį visokiems daiktams, kuriais galima susižeisti – peiliams, ginklams ir kitokiems panašiems džiaugsmams. Patikti patiko, bet pačiam darytis kažką tokio nė karto nebuvo šovę į galvą. Pačiame STente irgi pasiklausydavau, kaip kai kas šneka, kaip darys peilį, va, jau tuoj tuoj, jau tikrai tuoj, bet kol tai buvo tik šnekos – paklausydavau, pakarpydavau ausimis, ir tiek.

Kiek žinau, paštu iš Suomijos užsisakytos dalys dar pragulėjo pas Jago gerą pusmetį, kol galų gale Blondinė pasiėmė vieną bazinį rinkinį ir… padarė peilį.

Peilis gavosi neblogas. Savotiškas pavydas ir azartas sukilo :) Kadangi, kaip jau minėjau, meistravimo patirtis pas mane praktiškai nulinė, tai mokytoju prisikalbinau Blondinę ir… :)

Read the rest of this entry »

 
16 Comments

Posted by on 2010 lapkričio 4 in Taaaip...

 

Tags: ,

Užkeikimo įveikimas

31 Oct


Egzorcizmas. XVI a. medžio raižinys

Pietavome trise: A-vardė (vardas „Uoloms“ žinomas), J-varda (vardas „Uoloms“ irgi žinomas) ir ašai. Pietavome viduryje darbo dienos, kažkur per numerio dedlaino vidurį. Neatsimenu, kada tiksliai tai buvo, kaip ir neatsimenu temos, nuo ko visa tai prasidėjo, bet labai nesiplėtojant, A-vardė pareiškė:
– Nu nesuprantu tų, kurie visą dieną rašę, dar rašo kažkokį blogą.
Ašai, kaip ir J-varda, beveik rimtai pasipiktinome (vardan tiesos, reikia paminėti, kad J-varda pati ne tik netinklaraštinėja, bet kaip deklaravo kitame pokalbyje, išvis ne darbo metu kompo stengiasi nejungti) ir puolėme ginti gerą tokių blogintųjų vardą.
– Bet vis tiek nesuprantu. Visą dieną prie kompo, visą dieną rašai, ir dar po darbo rašyt? Manęs niekas varu nenuvarytų…
Diskusija truko neilgai, o ir išvadų nebuvo prieita jokių – kiekivena pusė liko prie savo nuomonės ir patyrimo, bet… žodis buvo ištartas, ir…
… nuo to pokalbio „Riedančiose Uolose“ nepasirodė nė vienas įrašas ;) Ir taip – pustrečio mėnesio.

Tad gal jau pats laikas pertraukti užkeikimo pančius, ar kaip ten skambiai rašo fantasy knygose ;)

Read the rest of this entry »

 
9 Comments

Posted by on 2010 spalio 31 in Taaaip...

 

Tags:

BOOM!

04 Aug

Kad jau Rokiškis užvedė temą apie vaikystės pirotechnikas, tai ir aš prisiminiau, vieną komiškesnių atsitikimų ;)

Kokia 4 ar 5 klasė, kažkur apie 93-iuosius metus. Klasėje turėjome tokį išadėją… Na, jei lyginti su populiariosios kultūros personažais, tai artimiausias turbūt būtų Dr. Emmett Brown iš „Back to the Future„. Žodžiu, toks „Daktaras“ vaikystėje :D

Ir vienąkart atėjęs, jis visiems klasės bachūriokams papasakojo: va, yra toks labai geras sprogmuo, nitroglicerinas vadinasi. Su keliais gramais galima visą klasę išnešt, su puskilogramiu – visą mokyklą.

Pažvengėm, pasvajojom, kaip gerai būtų, o vienas klaisokas sako: a, tai aš galiu nesunkiai gauti. Mes, vaikigaliai, aišku, nelabai suprantam, kas tas nitrokažkas ir kiek jis dažnas ar retas, bet nelabai ir tikim – čia tie laikai, kai kiekvienas, daugiau fantazijos turintis, skiedžia nesigėdydamas.

Praeina pora dienų. Vieną dieną pasižadėjėlis prieš pamokas prieina prie išradėjo suolo, paduoda kažkokį sulankstytą popiergalį ir sako: va, atnešiau. Tas, aišku, nudžiunga, l a b a i   a t s a r g i a i paima paketėlį ir… susikiša į priekinę džinsų kišenę (čia veiksmas neseniai po uniformų panaikinimo). Ir prasitūsina su tuo nitroglicerinu kišenėje visą dieną mokykloje, su visais apsispardymais, trankymaisis į suolų kampus ir taip toliau.

Kitą dieną ateina į mokyklą toks niūrus, pasigauna dylerį:
– Neveikia tas tavo nitroglicerinas. Vakar su broliu visą vakarą bandėm – akmenim daužėm, sudeginom net – nieko. Gal pasenęs?
– Nu gal. Ką aš žinau…
– O iš kur tu jį gavai?
– Ai, mano senelis jį kaip vaistus geria…

Antroji bajerio dalis – dabar spėkit, kas buvo tas dyleris… ;)

 
6 Comments

Posted by on 2010 rugpjūčio 4 in Taaaip...

 

Tags:

Takuni Slolye Sni Igluwasicu

01 Aug

Baltasis JAV valdžios atstovas kreipėsi į indėnų vadą Du Ereliai.
– Jūs stebėjote baltuosius žmones daugiau nei 90 metų. Jūs matėte baltųjų karus ir technolginį pranašumą. Jūs matėte baltojo žmogaus progresą ir žalą, kurią jis daro.
Indėnų vadas pritariamai linktelėjo galvą.
– Turint galvoje visus šiuos įvykius – tęsė valdininkas – kurioje vietoje baltasis žmogus labiausiai suklydo, jūsų nuomone?
Indėnų vadas nužvelgė valdžios atstovą ir atsakė:
– Kai baltasis žmogus rado kraštą, valdomą indėnų, čia nebuvo mokesčių, nebuvo skolų, visiems pakako buivolų, bebrų, švaraus vandens. Moterys dirbdavo visą darbą, šamanai gydydavo už dyką. Indėnų vyrai leisdavo dienas žvejodami ir medžiodami, o naktis – užsiiminėdami seksu.
Čia vadas atsitiesė ir nusišypsojo.
– Tik baltas žmogus galėjo būti toks kvailas, kad bandytų pagerinti tokią sistemą.

neidentifikuoto laikraščio faksimilė

 
7 Comments

Posted by on 2010 rugpjūčio 1 in Taaaip...

 

Tags: ,

Socialinė reklama

31 Jul


© Riedančios uolos

^— Update —^

Reaguodamas į gaunamų komentarų pobūdį, turiu įspėti – NE, TAI NĖRA REALI (ANTI)REKLAMA ar kokia pankiška akcija. Tai – tiesiog prieš kelias savaites gimusi idėja, kokia iš tiesų turėtų būti socialinė reklama, kad į ją kas nors atkreiptų dėmesį, vietoj tų visų įkyrėjusių ir abejoju ar nors kiek efektyvių „Vartodami alkoholį…„, „Rūkymas žudo“ ir t.t.

Šis kadras – montažas. Objektai – Santuokų rūmai ir stendas, reklamuojantis alų – autentiški, tiesiog šiek tiek pakoregavau tekstą ;)

 
11 Comments

Posted by on 2010 liepos 31 in Taaaip...

 

Tags: ,

Ето не баг, это фича

30 Jul

Darydami žaidimus eksportui rusai QA (Quality Assurance) problemą sprendžia paprastai. Daro pusiau keptą, pusiau luptą relyzą Rusijai, tada skaito forumus, atfiltruoja visus pasiūlymus užsikrušt ir iš likusio bug‘ų sąrašo, per metus surenčia pataisą. Būtent todėl, rusiški patch’ai paprastai būna tokie pat dideli kaip ir visa jų Rusija. Neretu atveju pataisos, kurios paverčia žaidimą „žaidžiamu“ pagal vakarietišką standartą visiškai sujaukia metus prakaitavusių žaidėjų gyvenimus. Kažkam sunaikina save‘us, kažkieno kompas nustoja vilkt žaidimą, kažkam dar kažkas…

© 2010 Artojas, Dievo režimas

 
Komentarai įrašui Ето не баг, это фича yra išjungti

Posted by on 2010 liepos 30 in Taaaip...

 

Tags: ,

Išsirinkti, už ką verta sumokėti

29 Jul

Žiūrint plačiau, manau, kad bendra informacinė interneto erdvė jau yra sukūrusi „totalinio“ naudojimo principą. Jei anksčiau jaunuolis mėgstamą muziką išsirinkdavo paklausęs trupinių per radiją, kaimyno turimų įrašų ar dainų vietos diskotekose, tai dabar jis ją išsirenka iš visos žanro sklaidos internete. Taip, pakeliui jis neatlygintinai perklauso tūkstančius dainų, bet galiausiai išsirenka tai, už ką verta sumokėti. Ir sumoka – anksčiau ar vėliau. Autoriams belieka sudaryti sąlygas, kad jis tai galėtų padaryti ir nesijaustų ką nors skriaudžiąs…“

© 2010 Džiugas Paršonis, nežinau.lt

Nebūtų toks ilgas tekstas – pasidaryčiau marškinėlius su tokiu užrašu.

 
2 Comments

Posted by on 2010 liepos 29 in Taaaip...

 

Tags:

600

15 Jul

Gal nuskambės šventvagiškai ar bent jau antipatriotiškai, bet aš nesuprantu Lietuvos valstybinių švenčių pasirinkimo logikos. Ne, aš ne prieš laisvadienius, bet… d v i Nepriklausomybės dienos… Valstybingumo diena, nuspręsta p r i m e t u s, kada g a l ė j o būti karūnuotas Mindaugas…

Žiūrint plačiau, neaiškios lieka ir Velykos, Kalėdos, Rasos/Joninės, Žolinės ir Visi Šventieji (kadangi Lietuva šiaip neturi valstybinės religijos, kaip nurodyta ir Konstitucijoje, o čia kažkodėl religija pririšama prie valstybės). Logikos nematau ir tarp valstybės ir sausio 1-osios. Nesakau, kad žmonėms nereikia atsigauti po naujamečio sutikimo, bet ką tai turi bendro su valstybe? Na ir taip toliau.

O štai tokia tvirtai uždokumentuota, visai Europos istorijai aktuali data, vienas iš nedaugelio atvejų, kai Lietuva pagrįstai gali didžiuotis, kad kažkam atspardė sėdimąją – paprastai pasitenkina šiokiu tokiu paminėjimu, politikų tauškalais ir nesugebant net ryškiau blykstelėti apie tai pasauliui kokiu nors tegul ir kostiuminiu filmu, tuo tarpu, kai kaimynai baltarusiai visokiems bajavykams samdosi Van Damus.

OK, užsivedžiau. O iš tiesų tai norėjau tik priminti šią dieną, triumfą prieš 600 metų (bo vėliau nieko tokio stiprumo lyg ir nenuveikėm?) ir ta proga pasiūlyti pakelti bokalą/ragą alaus/midaus. Nes bent viena diena, kuria tikrai galime didžiuotis, lietuviais būdami :)

A, ir dar siūlyčiau aplankyti parodą „Žalgirio pergalės atmintis“ Arsenale. Kaip teisingai pastebėjo parodą įrenginėjęs Blondie – „Popsova paroda, bet nebloga„. Pilnai pritariu. Pirmąkart su malonumu įsigilinau į mūšio eigos schemas (anksčiau, studijuojant univeroje, visa tai kažkodėl reikėjo grūstis per jėgą). Be to, ekspozicijų salėse veikia kondicionierius ;) O už tuos 6 LTL, kiek kainuoja bilietas, galite pamatyti net penkias parodas – minėtąjį „Žalgirio mūšį„, archeologo dr. V. Urbanavičiaus radinių ir rekonstrukcijų „Sugrąžintą praeitį“ (beje, rekomenduočiau nepasidrovėti ir paprašyti salės darbuotojų paleisti videofilmą), A. Vasiljevo „Karalienės Viktorijos laikų madą 1830-1900 m.“ (ekspozicija kiek papildyta, palyginus su anksčiau rodyta Radvilų rūmuose), „LDK Valdovų rūmų radinius“ ir „Gotiką. Renesansą. Baroką – Valdovų Rūmų interjero vertybes„. Pastarosios trys – kiek nykokos, bent jau vyriškos lyties lankytojams, kiek įsivaizduoju, bet Žalgiris ir archeologija – tikrai verta pamatyti.

 
2 Comments

Posted by on 2010 liepos 15 in Taaaip...

 

Tags: , ,

Patyrimai #10: Force Majeure

12 Jul

Troleibuso stotelė, šaligatvio posūkis į gyvenamųjų namų kiemus. Šiltas pasiutusiai karštos dienos vakaras, viskas nušviesta apelsinine saulėlydžio spalva.

Ji – jaunutė, liekna, tamsaus aukso spalvos plaukais, siekiančiais kiek žemiau jau moteriškėjančio juosmens. Akys žaižaruoja, lūpos, išryškintos kiek įtempto šypsnio, dega raudoniu. Jos delnai – ant jo alkūnių. Jis ją apkabinęs.

Jis – lieknas, pusilgiais šviesiais plaukais. Ta įkyri pradedamų auginti plaukų šukuosenėlė… Truputį įsitempęs, truputį pozuojantis, truputį nežinantis, ką daryti, bet užtikrintai laikantis delnus ant jos klubų. Povyza taip ir sako – „ji – mano! I rock!“

Abiems po kažkur keturiolika – penkiolika. Panašu, kad čia – akimirka prieš atsisveikinimą. Akivaizdu, kad nebe pirmas bučinys, bet dar ir ne vienas iš tų įprastų. Abiejų akys dega, veidai kaista, abu to laukia, lūpos pradeda artėti vienos prie kitų…

A, ar minėjau jauną vilkšunį (dydis – kaip veršio, intelektas – kaip dvejų metų vaiko), kurio pavadėlio kilpa užmiršta kybo ant Jos alkūnės linkio? Tai va, šunėkui visa šita scena nė kiek neįdomi, jis kažką įtariai uodžia… ir… štai iš krūmų išlenda… ta pūkuota dūra! Kur kniaukia!!!

Kas toliau vyksta, daug fantazijos turbūt nereikia. Šiek tiek išplėstų akių, kai mylimoji atbula oru staiga išskrieja iš glėbio, šiek tiek nubrozdinimų, šuniokas, gaunantis kelis šniaukštelėjimus per uodegą tuo pačiu pavadžiu, šiek tiek ašarų (tikrai ne dėl skausmo), bet viskas baigiasi laimingai. (šunėkas irgi atrodė visai savimi patenkintas :)

Istorijos moralas: dauguma turbūt yra teisūs. Santykiai trise yra tikrai komplikuotas dalykas.

 
3 Comments

Posted by on 2010 liepos 12 in Taaaip...

 

Tags: ,

Šlapioji Tebuvusioji Naktis 2010

20 Jun

Šiemetinė „Tebūnie Naktis“ bent jau mums turbūt buvo pati trumpiausia, pati šlapiausia, bet ir… nežinau, kaip Naz, bet bent jau man – antra pagal įdomumą (ne, pirmosios „Tebūnie Nakties“ dar niekas neperspjovė). Ir realiai viskas – dėl vienui vienintelio aplankyto „taško“…

Read the rest of this entry »

 
4 Comments

Posted by on 2010 birželio 20 in Taaaip...

 

Tags:

← Older posts
Newer posts →
 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos