Va kuo man patinka skandinaviškoji kinematografija – ten dauguma atvejų viskas būna kažkaip… ramu. Patys baisiausi ir blogiausi dalykai, kuriuos amerikiečiai ar net ir europiečiai vaizduotų su isteriškais klyksmais, plaukų rovimusi ir stambiu planu rodomu nubėgusiu akių tušu, šiauriečiai parodo ramiai ir paprastai. Ir lėtai – žiūrovas gauna daugiau laiko įsijausti į vaizdą, pagauti mintį, savaip ją interpretuoti.
Pats baisiausias dalykas režisieriaus Tomaso Alfredsono filme „Let the Right One In“ yra… promo vaizdeliai, kurių vieną matote šio įrašo pradžioje. Atrodytų – siaubiakas apie amžinoje vaikystėje įstrigusią vampyrę (hm? kur jau tai matyta? ;). Nė velnio. Iš tiesų – stipriai psichologizuota drama apie vienišumą. Vaikų vienišumą. Ir žiaurumą. Žmonių, ne vampyrų.