Tiesą sakant, idėją pakišo vienas blogas. Naz norėjo gilių kavos, aš – užsiauginti medį nuo pat jo sėklos, tai vieną spalio pradžios savaitgalį patraukėm į jau ne kartą lankytą Dūkštų ąžuolyną.
Reikia pastebėti, atvykome jau vėlai – gilės buvo jau gerokai papuvusios ir apniokotos visokių voverių ir panašių paukščių. Pavyko prisirinkt kokias dvi saujas. Kavos projektas žlugo nė neprasidėjęs, bet va bandymui sudaiginti – pakako.
Taip pat, tomis dienomis beveik kas rytą pašto dėžutėje rasdavau… po gilę :) Kaip vėliau išaiškėjo, jas ten pristatydavo Naz, rytais eidama į darbą ir įžūliai gvelbdama tiesiai iš kėkšto panosės ;)
Tad šito ąžuoliuko tėvystė nėra tiksliai žinoma. Arba dūkštiškis, arba vietinis žirmūniškis. Giles į vazoną kišau kažkur spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tad apytikslis ūglio amžius – ~3 mėnesiai, ūgis iki wannabe kamieno viršūnės – 11 cm. Kurioziška, kad pats šio išdygusio padaro nepastebėjau tol, kol man jo neparodė prieš porą savaičių ar panašiai, o jau tada jis buvo gerų 6-7 cm aukščio.
Identiteto klausimų yra ir daugiau – tame pačiame vazone dar pakaišiojau keletą klevo „nosių“, o kadangi ilgą laiką ten niekas nedygo, tai ant viršaus kažkaip nusėdo ir šermukšnių šakelės su uogomis, skirtos lesyklos racionui paįvairinti. Buvo išdygęs ir dar kažkoks daigas, jau apsidžiaugiau – va, jau ąžuolai lenda! – bet panašu, kad ten buvo saulėgrąža, nudrėbta ar paslėpta lesyklos svečių (lovys su žemėmis kurį laiką stovėjo balkone).
Dar prieš savaitę ar daugiau visi, kas netingėjo, tvirtinto, kad čia šermukšnis. Na bet šiomis dienomis lapų forma, ko gero, įgavo charakteringą formą.
Žiūrėsim, kaip čia bus toliau. O tuo tarpu dar kartą norėčiau padėkoti Ąžuoliuko gyvenimui – atrakcija tikrai smagi m/
Prašymas gerai nusimanantiems – įrodykit arba paneikit, kad čia – ąžuolas.
Atidaryta
2011 sausio 21 at 11:44
Čia Ąžuolas! man tik neramu dėl to, kad jis nesusivoks metų laikuose. Jam gali pasirodyti, kad dabar pavasaris, o kai ateis laikas keliauti kur nors į mišką, jis pašiurps nuo klimato atšalimo. bet gal viskas bus gerai. Šiaip, ąžuolas, sako, yra lepus medis. Globok!
Ir aš rudenį prisirinkau gilių, nes mano vaikystėj sodintą ąžuoliuką pernai pikti žmonės nupjovė „dėl tų visur krentančių lapų“. Bandysiu pavasarį įbesti į žemę. Gal pavyks.
Evaldas
2011 sausio 21 at 13:06
Šauni idėja pačiam iš gilės užauginti.
Aihara
2011 sausio 21 at 13:41
Manau, kad ąžuoliukas – bent jau į manąjį labai panašus :) kai dar šiek tiek paaugs, labai pasidarys standūs ir su apvalesniais kraštais.
adis
2011 sausio 21 at 20:44
Atidaryta> blin, kiek užparinai dėl tos metų laikų orientacijos… :/ Na, tikėsimės, gamta gudresnė už žmogų ir jo simuliuojamas įtakas :)
Evaldai> Tikrai šauni ir tikrai ne mano ;)
Aihara> Beje, kaip nors papildomai tręšei ar dar ką nors darei iš tos srities (nepaisant vazoninių parazitų naikinimo)?
O šiaip, kalbant apie statistiką – į žemę sukaišiojau ~30 gilių, kol kas sudygo šita viena. Blondie lyg minėjo kažkur skaitęs apie 20% miško medžių dygimo statistiką, bet ir tokia, ko gero, pernelyg optimistiška. Arba jau skaičius maišau.
voraratis
2011 sausio 21 at 20:48
Pakapsčius turėtų matytis gilė :P
adis
2011 sausio 21 at 20:51
Baisu kapstyt :)
Aihara
2011 sausio 21 at 21:08
Adi, kažkada tręšiau, bet jokios įtakos nepastebėjau. Gali patręšt jei nori – nepakenks :)
Apie dygumo statistikas ir aš kažkur skaičiau, kad labai mažai išdygsta. Bet mano vienintelė gilė sudygo. Gal tiesiog pasisekė :)
Tyrimas apie ąžuolų auginimą iš gilių: http://www.mi.lt/COST/dokumentai/COST_E42.pdf
Beje, gali ir pakrapštyti žemę, nieko neatsitiks.
O dėl sezoniškumo, tai persodintas į lauką jis per kurį laiką susigaudytų, kada žiema ir kada vasara. Viduj auginami jie tiesiog būna visžaliai medžiai, lyg augtų kur nors arčiau pusiaujo. Ir siūlyčiau su sodinimu lauke neskubėt, nes jį kaipmat nugrauš visokie gyvūnai. Tegu paauga dar, bet ąžuolai auga lėtai, labai lėtai :D
Beje, tiek peržiūrų mano blog’as dar niekad neturėjo :D
voraratis
2011 sausio 21 at 21:27
Hm, visžaliai? Kur būtų galima apie tai paskaityti? Aš jau antrus metus žiemai persodinu iš vazono į dirvą.
Aihara
2011 sausio 21 at 21:59
Vorarati – aš tiesiog padariau tokią išvadą, skaitydama apie ąžuolus kaip bonsai. Deja konkretaus šaltinio negaliu nurodyt. Bet mano ąžuoliukas, būdamas vasarą lauke ir žiemą viduj, visą laiką išliko su lapais (tik keitėsi jų kiekis :))
Blondinė
2011 sausio 22 at 9:56
Ne 20%, o ~5%. :) Kiek pamenu taip man sakė žmogus LŽŪU studijavęs miškininkystę.