Tiesą sakant, idėją pakišo vienas blogas. Naz norėjo gilių kavos, aš – užsiauginti medį nuo pat jo sėklos, tai vieną spalio pradžios savaitgalį patraukėm į jau ne kartą lankytą Dūkštų ąžuolyną.
Reikia pastebėti, atvykome jau vėlai – gilės buvo jau gerokai papuvusios ir apniokotos visokių voverių ir panašių paukščių. Pavyko prisirinkt kokias dvi saujas. Kavos projektas žlugo nė neprasidėjęs, bet va bandymui sudaiginti – pakako.
Taip pat, tomis dienomis beveik kas rytą pašto dėžutėje rasdavau… po gilę :) Kaip vėliau išaiškėjo, jas ten pristatydavo Naz, rytais eidama į darbą ir įžūliai gvelbdama tiesiai iš kėkšto panosės ;)
Tad šito ąžuoliuko tėvystė nėra tiksliai žinoma. Arba dūkštiškis, arba vietinis žirmūniškis. Giles į vazoną kišau kažkur spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, tad apytikslis ūglio amžius – ~3 mėnesiai, ūgis iki wannabe kamieno viršūnės – 11 cm. Kurioziška, kad pats šio išdygusio padaro nepastebėjau tol, kol man jo neparodė prieš porą savaičių ar panašiai, o jau tada jis buvo gerų 6-7 cm aukščio.
Identiteto klausimų yra ir daugiau – tame pačiame vazone dar pakaišiojau keletą klevo „nosių“, o kadangi ilgą laiką ten niekas nedygo, tai ant viršaus kažkaip nusėdo ir šermukšnių šakelės su uogomis, skirtos lesyklos racionui paįvairinti. Buvo išdygęs ir dar kažkoks daigas, jau apsidžiaugiau – va, jau ąžuolai lenda! – bet panašu, kad ten buvo saulėgrąža, nudrėbta ar paslėpta lesyklos svečių (lovys su žemėmis kurį laiką stovėjo balkone).
Dar prieš savaitę ar daugiau visi, kas netingėjo, tvirtinto, kad čia šermukšnis. Na bet šiomis dienomis lapų forma, ko gero, įgavo charakteringą formą.
Žiūrėsim, kaip čia bus toliau. O tuo tarpu dar kartą norėčiau padėkoti Ąžuoliuko gyvenimui – atrakcija tikrai smagi m/
Prašymas gerai nusimanantiems – įrodykit arba paneikit, kad čia – ąžuolas.
