Žinote ką? Pasakysiu ereziją, už kurią mane ekskomunikuoti nuo ko nors reikėtų: aš beveik nebeskaitau lietuviškų blogų. Nes nebėra kada.

Bet juk visi žino, kad „nėra kada“ iš tiesų yra ženklas to, kad iš tiesų nepakankamai įdomu.

Ko gero, pasikeitė prioritetai — kažkaip visiškai nebeįdomu, kas ką mato per langą, kaip šiandien jaučiasi, ką ir kaip gamina pietums ar apie ką galvoja prie arbatos puodelio.

Man reikia informacijos. Man reikia, kad perskaitęs gaučiau kažkokią naudą — pasipildytų tarpai tarp žinių, išgirsčiau kokią man aktualią naujieną, įsitraukčiau į ginčą, dėl kurio vėl galėčiau papildyti savo informacijos seifuką ar bent per-įvertinti savo poziciją. Na, ar bent jau kažko, dėl ko galėčiau pakelti nustebusį antakį.

Aš jau turbūt 200 metų dienų nesu įsijungęs Feedly. Pagrindiniu informacijos srautu man yra tapęs „Facebook“, kuris parodo man viską, kas man įdomu — tiek asmeniškai man įdomių žmonių naujienas, tiek mano interesų (mokslas, technologijos) naujienas, tiek aktualijas.

Bet čia blogerių savaitė, todėl kaip ir derėtų teikti kažkokias rekomendacijas. Be to, vienas toks mažas ir ryžas užsiminė, kad jei neparašysiu, tai manimi susidomės FNTT, ir tada grynų tikrai ilgai nebus. Tai ir teikiu tas rekomendacijas, nors kai kurios kartojasi turbūt po kokį antrą ar trečią kartą. Anyway, čia tos, ką iki šiol skaitau — beveik visada, kai tik ką parašo.

Istorijos įdomybės — visokie įdomūs ir dažniausiai nežinomi istorijos gabaliukai. Ne kažkokios aktualijos, bet ta vadinama „trivia“ — bet kartais velnias slypi smulkmenose.

Istorijos baikos — panašiai, kaip viršuje, tik su stipresniu flavoru ;) Ne toks rimtas, bet užtat razinų parankiota atsakingai.

Konstanta 24 — mes gyvename Žemėje, bet kokio velnio pariboti savo interesų sritis vien ja? Blogą apie astronomines naujienas rašo astrofizikas (ir dar tolkienistas) — ir atkreipkite dėmesį: ne verčia, bet pats rašo. Tiesa, kalba kartais pasitaiko pernelyg jau moksliška, bet šiaip didžioji dalis turėtų būti suprantama ir negeekams.

Trismegistos — tiesą sakant, tai nėra mano itin mėgiamas blogas, bet kas kvailiausia, aš iki galo taip ir nesugebu suformuluoti, kas ten man nepatinka.
Bet gal čia tik mano durnumai, ir gal jums niekas neklius. Nes tai yra itin geros temos — mokslo, mokslo populiarinimo —  blogas, ir temų rakursai yra tikrai geri.

Liberoblius — šiaip tai aš visokioms politikoms gana abejingas, ir man įdomiausia ne kas kokią partiją atstovauja, o kas per asmenybė yra. Bet šitas blogas man smagus tiek savo stiliuku, tiek temomis — politinių aktualijų analizė per gerai sukalibruotą humoro linzę.

Darau, Blė — tikrai plataus interesų spektro kolega, kažkada rašęs itin plačiu temų ratu, dabar rašo daugiausia vien apie visokią elektroninę smulkmę — bet neabejoju, kad yra tokių, kuriems ir tai įdomu.

Aš daktaras, aš žinau — šeimos medicinos rezidentės blogas apie mediciną as the whole. Su jos lokaliomis problemomis, įžvelgiamos tendencijomis, kartais ir visokiomis filosofijomis, ir t.t. Tiesa, kartais pernelyg jau sofistikuotas būtent konkrečiai medicinos sričiai, bet apie 80% vis dėlto įdomu.

Enorca — jei anksčiau minėtas blogas yra pakankamai nuoseklus, tai šitas daktarės, kuri žino kolegės blogas yra absoliučiai chaotiškas tiek bendro temų spektro, tiek neretai ir vieno blogo įrašo masteliais.
Kas neretai yra ir neblogai, nes didelė temų dispersija (atsitiktinai) gali pasiūlyti daugiau įdomių dalykų.

Riedančios uolos — aš nežinau, kas per bičas rašo šitą dalyką, bet jis man patinka. Daug nuotraukų (aš irgi mėgėjas paspragsėti visokiais fotografuojančiais dalykais), kažkiek pateikia knygų rekomendacijų (ir kas keisčiausia, mūsų skoniai bei mintys čia sutampa), ir dar nėra pernelyg kuklus. Be to, panašu, dar ir geekas.
Žodžiu, rekomenduoju.

Daugiau šią akimirką nebesugalvoju, jei prisiminsiu ar ką FB sraute užmatysiu — papildysiu.

O dabar prašymas tiems, kas mane čia skaito — užrekomenduokite man gerų lietuviškų blogų. Ne visokių lyrizmų apie tai, kas lietingą dieną vyksta už lango, ne visokių motyvacinių kliedesių, ne moralizavimų, ne to, kaip reikia virti ir kepti — bet logiškų, argumentuotų blogų su kritiniu mąstymu, pageidautina, rašomų gyvu stiliumi ir apie tokius dalykus, kurie nėra žinomi kiekvienam, bet pats blogo autorius pats bent vidutiniškai supranta.