Shepherd of Clouds
Yra tokia trenkta fotografijos rūšis — film swap. Tiksliau, čia gaunasi double exposure (dvigubos ekspozicijos) rūšies porūšis, bet tie visi rūšiavimai tik teoretikams rūpi, o film swap yra grynai praktikų sritis — nes kad ir kiek planuotum, skaitinėtum, taikytum, vis tiek viskas gausis taip, kaip gausis, ir nežinia kaip.
Film swap principas yra labai paprastas: išfotografuoji juostelę, tik vietoj to, kad ryškintum ją (ar atiduotum ryškinti į laboratoriją), susuki ją atgal į kasetę ir duodi kokiam nors kitam fotografui. O jis tau už tai duoda irgi tokią pačią išfotografuotą juostelę. Tada abu užsitaisote fotoaparatus tomis išfotografuotomis juostelėmis, ir fotografuojate dar kartą.
Rezultatai gaunasi nenuspėjami. Gerų, t.y. pavykusių — ne itin daug (pagal mano patirtį – kas 6-7 kadras). Galima ten visaip taikyti, žymėti juostą, kad užsitaisyti sinchroniškai, kad bent kadrai sutaptų… bet vis tiek film swap yra atsitiktinumai.
Iki šiol esu taip iššaudęs nedaug — 5 juosteles. Rezultatus turiu iš 3. Dar trys juostelės laukia, ir dar pora pas vieną fotografą kažkur yra.
Ir kol kas turiu du tokių kadrų ciklus: Vilnius Meets Bergen su Laimonu Puišiu ir kol kas neužbaigtą, tad dar ne itin konceptualizuotą su Gintare Vilcinyte.
