Sodybos pasaka ©Algirdas Šalomskas
Canon Powershot S5 IS
Ant obels šakos kabėjo trise: du žali obuoliūkščiai ir mėnulis. Dviejų iš šitos trijulės keliai vedė tik žemyn, o trečiojo… trečiasis, obels požiūriu, išgyveno kažkokią rekursiją, vėl ir vėl. Ne prieš gera, galvotų obelis, jei ji būtų mąstantis padaras.
Apačioje, dėl mėnulio atspindžio, raibuliuojančio prūdo paviršiuje, mušėsi varlės. Kovėsi triukšmingai ir atkakliai, iš pradžių kvarkdamos – ne, RIAUMODAMOS! – kovos šūkius, o paskui, atstačiusios krūtines, drąsiai puldavo į sūkuriuojančią (literally!) bataliją. Nedidelis kuklus vėžiukas droviai kibino nudvėsusią raudę, timpčiodamas šią už aukštyn užverstų pelekų.
Kažkur name naktiniam krebždėjimui ruošėsi pelės. Abi šeimos, gyvenančios čia nuo neatmenamų laikų (gal nuo praeitos vasaros, o gal ir dar iš anksčiau) ir ta trečia naujoji, į kurią visi dar žiūrėjo įtariai, su nepasitikėjimu, o atsargusis kirstukas, iš namo rūsio persikraustęs į svetainę (nes ten buvo televizorius), išvis vertino neigiamai.
Atvėsus orui, iš po laiptų į pievą išsiruošė rupūžiokas, prieš miegą nutaręs sukrimsti kokį uodą ar du. Iš pradžių dar galvojo apie kokį riebesnį slieką, bet prisiminęs, kokius sapnus sapnavo po paskutinio persivalgymo (kažkas apie klaikų ežį, egzaminuojantį iš pelkių ekologijos), nusprendė apsiriboti mažiau kaloringu maistu.
O ežys, klaikiojo sapno prototipas, kaip tik rabždinosi iš savo guolio šabakštyne ir pradėjo planuoti drąsų įšpuolį šuns būdos link, kur dažniausiai galima buvo rasti dubenėlį su pienu. Tik šįkart pats sau prisiekinėjo taip beatodairiškai neberizikuoti – praeitą kartą jo vos nenufotografavo tie dičkiai žargos, nė neatsiklausę, ar jis sutinka. Kitąvertus, pripažino pats ežys, tai buvo viešoji vieta.
Senose tuopose naktinėms atrakcijoms ruošėsi šikšnosparniai – lyginosi sparnus, tvarkėsi ausis, skalavosi gerkles, kad šiąnakt galėtų kalbėtis normaliu ultragarsu, o ne tuo klaikiu bosu, kaip tąkart, kai vienoje apleistoje drevėje aptiko kiek parūgusio bičių medaus ir prasitūsino kiaurą dieną, iki kito saulėlydžio.
Trys šimtai mažų, bet labai savarankiškų driežų šmirinėjo po pievą ir… tiesą pasakius, tik jie patys ir težinojo, ką veikė. Na, gal dar žinojo ir pelėda, anksčiau gyvenusi ištrūnijusiame gluosnyje prie prūdo, o dabar – gretimame drebulyne. Pilkoji kaip tik svarstė, kuo čia paįvairinti kasdienį racioną, tad driežų užimtumo problema ją smarkiai domino.
Visose apylinkinėse pievose įsiręžę čirpė žiogiai bei svirpliai, patys neapsispręsdami, kurie iš jų yra kurie, ir katrie čia čirpia gražiau. Tad taip ir bandė išspręsti problemą – įsiręžę, iš įtampos sukandę dantis ir net užsimerkę, prakaitu išrasojusiomis kaktomis, nuo siaubingo triukšmo apkurtusiomis ausimis – čirpė.
Šeši juodi drugeliai bujojo tamsios priemenės palubėje. Prie jų bandė prisiplakti ir septintasis, bet rimtoji chebra septintojo visiškai nepaisė ir sukišę straubliukus, svaiginosi kažkokiais pelėsiais. Jų veiklą sekė kelios dešimtys pavydžių akių – tai yra, vienas pavydus voras, irgi nepriimtas į klubą. Na nieko, tie suskiai dar atsiims savo… ryte!
Mėnuliui pasiekus savo galimybių ribą ir įsitvirtinus pačiame aukščiausiame taške (tokiame, iš kurio pažiūrėjus žemyn, dar nesvaigo galva ir nedrebėjo kojos), iš sandėliuko išlindo katė ir elegantiškai nusėlino prie daržinės kampo – pažiūrėti, ką čia tokio šiandien ištraukė žvejai. Pamačiusi kelis kuklius karosiukus ir vieną raudę (tos nelaimėlės, su kuria užsiiminėjo vėžys, seserį), ironiškai purkštelėjo, ir patraukė ieškoti skylės namo pamatuose, pro kurią galima būtų aplankyti bei pasveikinti naujokių pelių šeimyną.
Didieji dvikojai triukšmadariai nurimo, sulindo į savo uždaruosius kambarius. O pats tikrasis naktinis sodybos tūsas tik prasidėjo!
Ir tęsėsi iki pat ryto, kuris sodybos apylinkėse atrodė taip:
Rytas kaime I
Canon Powershot S5 IS
Rytas kaime II
Canon Powershot S5 IS
Kur noksta Saulė I
Canon Powershot S5 IS
Kur noksta Saulė II
Canon Powershot S5 IS
Pabudimas
Canon Powershot S5 IS
Rudenėja
Canon Powershot S5 IS
Rytas kaime III
Canon Powershot S5 IS
Rytas kaime IV
Canon Powershot S5 IS
Rytas prie Sartų
Canon Powershot S5 IS
Rytas kaime V
Canon Powershot S5 IS
Serialas: 1 serija / 2 serija / 3 serija.
Valentina
2010 liepos 26 at 10:40
Super nuotraukos!
jago
2010 liepos 26 at 11:02
Mėnulis išgyvena ciklą o ne rekursiją. Pakibau bandydamas suprastai apie ką čia tu :P
grumlinas
2010 liepos 26 at 13:27
GRAŽU!
MariukasM
2010 liepos 26 at 21:13
Ryto nuotraukos tikrai geros !
Ryy
2010 liepos 27 at 14:00
Google reader’y pamačius, kad parašytas dar vienas įrašas apie Kaimą, nudžiungi, o kai pamatai tokias nuotraukas, tegali pasakyti – VAU. Pasakiška.
Ir įrašas toks netradicinis.
Užburia.
Edita
2010 liepos 28 at 19:43
Elegantiška, tyra, šmaikšti pasaka… Negalėjau sulaikyti šypsenos, per visą laiką skaitydama… Labai gražu, Adi :)LABAI.