Gal nuskambės šventvagiškai ar bent jau antipatriotiškai, bet aš nesuprantu Lietuvos valstybinių švenčių pasirinkimo logikos. Ne, aš ne prieš laisvadienius, bet… d v i Nepriklausomybės dienos… Valstybingumo diena, nuspręsta p r i m e t u s, kada g a l ė j o būti karūnuotas Mindaugas…
Žiūrint plačiau, neaiškios lieka ir Velykos, Kalėdos, Rasos/Joninės, Žolinės ir Visi Šventieji (kadangi Lietuva šiaip neturi valstybinės religijos, kaip nurodyta ir Konstitucijoje, o čia kažkodėl religija pririšama prie valstybės). Logikos nematau ir tarp valstybės ir sausio 1-osios. Nesakau, kad žmonėms nereikia atsigauti po naujamečio sutikimo, bet ką tai turi bendro su valstybe? Na ir taip toliau.
O štai tokia tvirtai uždokumentuota, visai Europos istorijai aktuali data, vienas iš nedaugelio atvejų, kai Lietuva pagrįstai gali didžiuotis, kad kažkam atspardė sėdimąją – paprastai pasitenkina šiokiu tokiu paminėjimu, politikų tauškalais ir nesugebant net ryškiau blykstelėti apie tai pasauliui kokiu nors tegul ir kostiuminiu filmu, tuo tarpu, kai kaimynai baltarusiai visokiems bajavykams samdosi Van Damus.
OK, užsivedžiau. O iš tiesų tai norėjau tik priminti šią dieną, triumfą prieš 600 metų (bo vėliau nieko tokio stiprumo lyg ir nenuveikėm?) ir ta proga pasiūlyti pakelti bokalą/ragą alaus/midaus. Nes bent viena diena, kuria tikrai galime didžiuotis, lietuviais būdami :)
A, ir dar siūlyčiau aplankyti parodą „Žalgirio pergalės atmintis“ Arsenale. Kaip teisingai pastebėjo parodą įrenginėjęs Blondie – „Popsova paroda, bet nebloga„. Pilnai pritariu. Pirmąkart su malonumu įsigilinau į mūšio eigos schemas (anksčiau, studijuojant univeroje, visa tai kažkodėl reikėjo grūstis per jėgą). Be to, ekspozicijų salėse veikia kondicionierius ;) O už tuos 6 LTL, kiek kainuoja bilietas, galite pamatyti net penkias parodas – minėtąjį „Žalgirio mūšį„, archeologo dr. V. Urbanavičiaus radinių ir rekonstrukcijų „Sugrąžintą praeitį“ (beje, rekomenduočiau nepasidrovėti ir paprašyti salės darbuotojų paleisti videofilmą), A. Vasiljevo „Karalienės Viktorijos laikų madą 1830-1900 m.“ (ekspozicija kiek papildyta, palyginus su anksčiau rodyta Radvilų rūmuose), „LDK Valdovų rūmų radinius“ ir „Gotiką. Renesansą. Baroką – Valdovų Rūmų interjero vertybes„. Pastarosios trys – kiek nykokos, bent jau vyriškos lyties lankytojams, kiek įsivaizduoju, bet Žalgiris ir archeologija – tikrai verta pamatyti.
