RSS

Patyrimai #9: Bedvasės mašinos

02 Jun

Lūkuriuoju banko klientų aptarnavimo filiale. Pietų metas, žmonių – gana nemažai.

Beveik su trenksmu atsidaro lauko durys ir pro jas įrieda žmogysta. Nedidelė tokia, kresna, plati. Su karingai viršugalvyje surišta skarele, galingu priekiniu bamperiu biustu, pasiruošusiu drąsiai pasitikti ir išstumdyti kliūtis gyvenimo kelyje. Pustamsiai akiniai a la raginiais rėmeliais.

Bajava babulia, taip sakant.

Sustoja. Apsidairo, papūkščia ir patraukia prie automato, išduodančio kliento eilės numerį. Maigo, maigo touchscreeną, prisirenka gal penkis numerėlius. Pro akinių viršų piktai nužvelgia laukiamąją salę ir, prižygiavusi prie artimiausios atsilaisvinusios kėdės, į ją nuvirsta.

Pats lūkuriuoju jau dešimt gerų minučių, bet bobutė neištveria nė pusės tiek. Jau po penkių minučių pradeda kažką burbuliuoti, o dar po antra tiek garsas sustiprėja iki tokio lygio, kad puikiausiai viskas girdisi ir už poros metrų…

Lenkų gramatikos nemoku, tad teks pasitenkinti laisvu vertimu…

– Va, buvo laikai… ateidavai, žmonių eilė… jaunesni pamato, kad vyresnis atėjo, užleidžia… supranta, kad kojas skauda… (primenu – lyrinė herojė patogiai kūpso kėdėje) … o dabar… ateini… kažkoks kampjuteris… nieko nemato, nieko nesupranta… ir va, prieš mane čia tiek jaunuolių… o aš čia uodegoj palikta… ir aplamai, kam reikia tų kampjuterių… va, kai kažkaip ten už butą per kampjuterį moki, tai nieko primokėt nereikia, pasakojo… o iš manęs litus nulupa… o kodėl iš tų kampjuterininkų nelupa, a?..

Ir taip – visą laiką, kol laukiu savo eilės. Dudenantis monologas, visi pasitikrinant, ar aplinkiniai tikrai girdi (kad kažkas ir nesuprasti gali, matyt, nekyla nė minčių…) Kiekvienas, sulaukęs savo eilės ir einantis pas banko tarnautoją, palydimas griežtu žvilgsniu pro akinių viršų. Kas kokius tris klientus burbėjimas vis šiek tiek pagarsėja.

– O dar telefonai… visi visur kalba… gatvėj… troleibuse… net vaikai, ir tie telefonus turi… kai aš jauna buvau, pas mus miestelyje keturi telefonai buvo… ir visiems užteko… visi susitikdavo, pasikalbėdavo… užtekdavo to… aišku, dukra nupirko… nes kitaip jai prisiskambint neina… bet ir taip neina… nesuprantu aš to telefono… kam man tokio reikia… o dar turbūt ir kainuoja jie… ir kalbėt jais brangu… tai kam žmonės kalba?.. kodėl anksčiau nereikėjo tiek kalbėt?..

Ir taip toliau, ir taip toliau. Kai atsiėmęs savąją žudančio žvilgsnio dozę ėjau prie banko tarnautojos, monologas jau vyko pilnu balsu, per visą salę. Kilo net mintis po visko kiek palaukti – įdomu, ar litanija būtų perėjusi į rėkimą?..

 
8 Comments

Posted by on 2010 birželio 2 in Taaaip...

 

Tags: ,

8 responses to “Patyrimai #9: Bedvasės mašinos

  1. Blondine

    2010 birželio 2 at 20:24

    Tu dar poliklinikoje apsilankyk, ne tokių dalyku prisiklausysi. :D

     
  2. adis

    2010 birželio 2 at 20:53

    Hm… poliklinikoj paskutinįkart lankausi, berods, 2008-aisiais. Ir tai dar – sutendiškoje.

    O tai ten irgi besipiktinančių IT progresu būna? :)

     
  3. Blondine

    2010 birželio 2 at 22:31

    Oi! Ko tik ten nebūna. :D

     
  4. grumlinas

    2010 birželio 3 at 0:18

    Na aš į tokį spektaklį nesu patekęs, bet kažkas panašaus matyta+girdėta

     
  5. Crazyte

    2010 birželio 3 at 13:21

    Aš su tais aparatais pirmą kart senais laikais Švedijoj susidūriau – vyno parduotuvėje…
    Aišku iki šiol visi tie pasirinkimai labai dažnai smegenus trumpina – dažnai stoviu ir balsuoju, kuris gi mano :D
    Bet KOKS tai patogumas, kai visokie vat aprašyti pavyzdžiai nevaizduoja tankų link reikiamos vietos :)

     
  6. Skotas

    2010 birželio 6 at 22:24

    Itariu jaunysteje, jei butu rasius bloga, ta babulia butu sukurpusi panasu irasa apie „krautuveje“ sutikta pikta/rekianti pensininka :D

    Senstam, kestam visi ir fiziskai ir psichiskai tad nezinia kaip elgsimes kai sulauksim tiek pat metu… Gal geriau, o gal kaiptik blogiau :)

     
  7. Valentina

    2010 birželio 11 at 12:48

    Įjungiau vaizduotę skaitydama – nerealiai parašei :) Bais patiko :) Da reikėjo moteriškę „nupaveiksluoti“ fotoaparatu (ir iliustracija būtų) – likusia eilės laiką rėktų apie tai kaip visi db fotografuoja…ir kam čia taip fotografuotis…mūsų laikais…
    :)

     
  8. adis

    2010 birželio 11 at 12:57

    Ačiū :)
    Deja, bankuose be iš anksto suderinto leidimo fotografuoti draudžiama. O telefone kamera pas mane silpna :/

     

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos