Įtarimas dėl artėjančios vasaros
Kažkada jau rašiau apie pojūčius, persijungiant iš kaimiškojo režimo į miestietiškąjį. Ir žinot, šįkart pirmas ir ryškiausias įspūdis – KVAPAS.
Taip, kvapas. Kai vos porą parų praleidus kaime ir automobiliu grįžinėjant namo, dar prieš 20 kilometrų iki Vilniaus norisi įjungti tą ventiliacijos režimą, pagal kurį oras volvoerino salone cirkuliuoja beveik uždarai…
Niekada nemaniau, kad tiek daug dėmesio kreipiu į kvapus. Iš tiesų, mieste gyvendamas, kažkaip ir pradedi ignoruoti. Bet atsimenu dar iš vaikystės, kai su tėvais grįžinėjant po kelių savaičių, praleistų pajūryje, miesto oras irgi palikdavo sunkų įspūdį.
Gaila, laiko sodybai visada mažiau, nei norėtųsi. Tai čia ką pavyko pamatyti per vieną savaitgalį.
(Faktinė) Didžioji meška
Didieji Grįžulo ratai, nutraukti muiline, naktį gurkšnojant alutį sodybos kieme :) Uodai lindo, alus baiginėjosi, muilinės akumuliatoriai sėdo, bet ko gi nepadarysi dėl vieno iš […] toteminių žvaigždynų ;)
Dandelion… stoned
Pataikėme atvažiuoti kaip tik į pienių žydėjimo sezono įkarštį. Kaimas, pienės, laukai… Nori nenori prisimeni Ray Bradbury ir jo „Pienių vyną„.
Beje, ar kas yra ragavęs pienių vyno? Kaip skonis? O gal kas turi ir būtų galimybė paragauti?
Thin Lines
Plaukiojo toks. Bangas keldamas. Naglas. Būtų išdrįsęs, tai turbūt būtų ir kelnes nuo kranto nugvelbęs…
Žinom mes tokius…
Čia buvo…
Na, kad buvo, tai faktas. Tiltas, turiu galvoje. Ir toks neblogas – saulės iki šviesaus pilkumo išblukintas, aidus, su patogia aikštele gale. Seklumoje mėgdavo lydekos priplaukti ir pažiopsoti. Vėžiai irgi aplinkui maldavosi.
Deja, viskas, kas gerai, baigiasi…
Ta, kvapnioji…
Dedikuojama tiems, kurie nors kartą yra atsikandę kokios miško ar sodo uogos ir… pajutę tokį savotišką aromatą ;)
Prophet of the Wind
Atsimenu, kartą Remzis, tuometinės Black Crane sudėties dvasia ir siela, užėjęs pas mus į namus ir galva kliudęs plunksnų šluoteles, kabančias nuo sietyno, paklausė: „Tos plunksnos – čia jos juk kažką reiškia, ar ne?“
Sutrikau. Na, taip, tikrai kažką reiškia, bet niekad nesusimąsčiau, ką būtent. Vėliau dar ilgai ir daug kartų mintyse vartaliojau tą klausimą, kol galų gale priėjau prie asociacijų grandinės plunksna-paukštis-skrydis-vėjas-laisvė. Žinoma, yra ir kažkiek indėniškosios įtakos ;)
Pro langą
Volvoerino, ne namų. Tiesiog vos vos niūresnis dangus, gaivus (Eyjafjallajökullio pelenais prisodrintas?) lietus, šviežia pieva. Ir žinoma, kvapai, patenkantys net ir pro uždarytą langą.
iBlossom 2.0
Nelaikau savęs sentimentaliu, visiems tiems žiedams esu gana abejingas, bet visgi tai – tiesiog gražu, be jokių ten poteksčių. Gamta pavaro, kaip sakydavo vienas paauglystės draugas :)
Gertuvė
Ar net ištisas baras vabzdžiams ;) Tiesa, vabzdžių gausumos dar nepastebėjom. Kaip ir kitos gyvūnijos. Ir šikšnosparnių nesigirdėjo/nesimatė, nors Vilniuje pastarieji jau tūsinasi kaip reikiant.
Aukšti dangūs, negilūs vandenys
Beje, vanduo jau šiltas, ir ne tik prūde, bet ir rimtame ežere. Maudytis galima drąsiai – bent jau paplaukiojus geras 15 minučių, kalenti dantimis neteko. Tiesa, čia galioja ne tiems, kurie reikalauja drungnos arbatos temperatūros ;)
EarthFox 1.0
Aha, apylinkėse senokai gyvena lapė. Ne kartą matyta, pėdsakų (tiesa, gana senų) aplink urvą irgi yra. Pamėgusi konkrečiai šią įgriuvą – po rudeninių lauko darbų dažnai netyčia užvertus urvą, jis vėl atstatomas, ir taip jau kelerius metus. Jei neklystu, būta ir lapiukų.
Mėlynoji koda
Taigi, kiek pamėlynavusi pabaiga :) Šituo ar panašiu rakursu esu pridaręs turbūt dešimtis kadrų (vienas pirmųjų – čia). Kažkaip vis savaime išeina pykštelt, vos ne kiekvienąkart besilankant sodyboje :) Kažkaip vis įdomūs debesys tame kampe susispiečia…
Štai toks pavasaris ne mieste. Ne pats mėgiamiausias metų laikas (teikiu prioritetą žiemai ir rudeniui ;), bet juk visada įmanoma rasti ką nors neblogo, bet kuriuo metų laiku. Ypač gamtoje.
Dabar laukia vasara. Su savo karščiais, bet ir su žiogais, svirpliais bei cikadomis, su baidarių žygiais, open air renginiais, šviežiais žalumynais ir greitai šylančiu alumi. Atmetus pirmąjį ir paskutinį aspektus – BUS GERRRAI!
Evoliucija
2010 gegužės 18 at 13:46
Meškai uodegos trūksta :)
O blakės kalendromis kvepia. Kadangi kalendrų nemėgstu, tai nieko gero… :)
Ir dar vienas O.
O Pavasaris III tai toks būdingas mielas, paprastas peizažas, kad į jį gera gera žiūrėti :)
Cathy
2010 gegužės 18 at 14:56
Gražios pievų perspektyvos.
grumlinas
2010 gegužės 18 at 15:37
Fotkės puikios :)
Ryy
2010 gegužės 18 at 17:55
Gaila, pavasarį neteks savomis akimis išvysti Kaimo. Todėl ir džiaugiuosi šiuo įrašu bei nuotraukomis :)
Blondinė
2010 gegužės 18 at 18:58
Teko ragauti pienių vyno. Gal vynas prastas buvo, gal aš ko nors nesupratau, bet man jis įspūdžio nepadarė.
adis
2010 gegužės 18 at 21:52
Evoliucija> na kad lyg ir yra ta uodega… Ir dar tokia nemeškiškai ilga, sakyčiau ;) Ar čia aš ne taip į žvaigždyną žiūriu? ;)
Cathy, Grumlinai> Ačiū! (Grumlinai – bet yra kažkoks „bet“? ;)
Ryy> Na galų gale reiktų kada susitikti ir pačiame Kaime, a? ;)
Blondie> Na aš tikiu, kad ten ne kažkokia ekskliuzyvinė ambrozija, bet tai nuo kitų nevygnuoginių vynų kažkuo charakteringiau išsiskiria?
Ryy
2010 gegužės 18 at 23:17
Vasara ne tokia ir ilga, tad nenustebčiau, jei kada ir susitiktume ten :)
Blondinė
2010 gegužės 19 at 6:53
Truputi kartokas, turi rūgštelės ir jaučiasi pačių pienių žiedų skonis skonis. :) Na, tas kur ragavau, tai tikrai kažkaip prastokai pagamintas buvo. Manau gerai pagamintas žymiai skanesnis. :)
Rūtaisa
2010 gegužės 19 at 9:43
Na tas pienių vynas toks ir yra – kartus, rūgštus ir žiedadulkės apie liežuvį veliasi, jei prastas. Kaime darydavo viena bobutė, tai ji daugiau nei metus cirkindavosi; jos rezultatas būdavo dažniausiai skaidrus, saldus su tokia kartumo užuomina. Bet man neskanu vistiek :/ Kažkaip man regis, čia tik romantika iš senų dainų ir Bredberio atėjusi. Visi kažko labai tikisi, nes deficitas, bet dažnas nusivilia paragavęs :)
eugenijus.eu
2010 gegužės 19 at 10:56
He… O pas mus pienes spec nuodais ispurskia, kad neaugtu ir nesidaugintu :D Bet negaliu skustis, trumpai nukirpta zalia veja man labiau prie sirdies :)
grumlinas
2010 gegužės 20 at 1:15
Nea, jokio „bet“ nėra – tikrai fainos paprastos nuotraukos. Iš savo nefotografavimno savo laiku patirties galiu patarti – pleškink aplink sodybą negailėdamas – po 20-30 metų suprasi, apie ką aš čia ;)
Valentina
2010 gegužės 24 at 12:46
Nuotraukos tiesiog pasakiskos. Norisi i kaima :)