RSS

Aargh! #2 – kinas

09 Feb

Pagal pirminį tekstą, šis įrašas turėjo prasidėti fraze „OK, su muzika jau daugmaž aišku, pereikim prie antrosios pirataujamos dalies – kinematografijos„. Na, jis beveik taip ir prasideda, bet faktas tas, kad iš tiesų nieko aiškaus čia nėra , ypač man pačiam, nors atrodo, vienu metu jau buvau gerokai pasvarstęs visus , kodėl ir prieš ;) Turbūt taip ir turi būti. Ačiū komentatoriams, kure sukėlė abejonių ir papildomų minčių;)

Bet visgi išsiplėtimus paliksiu (tikiuosi, artimiausiai) ateičiai ir pereisiu prie pirminio plano, t.y. – kino. Kino iš grynai asmeninės pusės.

Pradėsiu nuo to, kad kinui esu gerokai abejingesnis, nei muzikai. Ir taip, dažniausiai juos žiūriu tikrai ne kino teatre. Kodėl?

1) Labai nedaug man patinkančių filmų rodo Lietuvos kino teatruose. Arba laukti jų tenka po pusmetį ir daugiau, kol būna ten visokios Scanoramos, Kino Pavasariai ar kiti teminiai renginiai. Paprastai nesulaukiu.

2) Mane pakankamai retai sudomina nauji filmai. Per 2009-uosius sužiūrėjau turbūt ne daugiau 10-ies tais metais pastatytų filmų, rodytų mūsų kino teatruose. Pusę iš jų – sąžiningai didžiajame ekrane. Nors iš tiesų čia labiau tiktų ne „sąžinė„, o „sveikas protas“ – efektų filmus juk akivaizdžiai geriausia žiūrėti kino teatre.

3) Tikrai esu nemažas tinginys, ir papildomai trenktis per pusę miesto į kino teatrą, jei nesitikiu, kad filmas man bent 66,6% patiks — ne, šito tai jau tikrai nebus. Be to, ne itin mėgstu ir popkorninę minią. Tad paprastai į kiną traukiame tada, kai kas iš draugų suorganizuoja masiškesnį ėjimą.

4) Asmeniškumai: jei Lietuvoje rodytų bet kuriuos Tarkovskio, Jarmuscho, Weiro filmus, eičiau į juos nedvejodamas, po kelis kartus (Tarkovskio atveju taip ir buvo). Maža to, be peržiūros, dar ir susipirkčiau DVD (Tarkovskio atveju taip ir atsitiko, Jarmuschas ir Weiras – eilėje ;). Taip, su mėgstamiausių filmų DVD mūsų namuose vyksta panašiai, kaip ir su muzikos albumais – įsitikinus, kad filmą norėsis peržiūrėti dar ir dar ką, jis arba įsigyjamas, arba mintyse pastatomas į wishlisto lentynėlę, iš kurios anksčiau ar vėliau persikrausto į realią. Tiesa, turiu pripažinti, kad filmų atveju tai vyksta lėčiau, nei su muzikos albumais – pagrindinių šios srities finansų prioritetas man visgi yra muzika…

5) Jei jau pradėjom apie DVD, tai ne kartą teko susidurti su tokiu pokštu, kad į Lietuvą kartais jų… tiesiog nesiunčia. Kiek atsimenu, su tuo teko susidurti bandant įsigyti „Firefly“ ir netgi beveik kaimynišką, britiškąjį „Robin of Sherwood„. Nebeatsimenu kokiais konkrečiais atvejais, bet buvo ir tokių atvejų, jog nesiunčia išvis į Europą, nors kiek užteko kantrybės skaitytis disclaimerius, su regionais viskas buvo tvarkoje.
Žinoma, tai nesunku apeiti – gi pilna draugų ir pažįstamų, gyvenančių šiapus ir anapus balos, galų gale ir pats ne visada namuose sėdi, bet: a) ar tai legalu? b) kodėl aš turiu varginti kitus žmones ar trankytis pats, dėl tokių smulkmenų? c) jei kažkas nori, kad aš jiems mokėčiau pinigus, kodėl AŠ turiu ieškoti, kaip ir kur tai galėčiau padaryti?

6) Visais kitais atvejais — jei bilietas šiomis dienomis kainuotų tarkim 10 LTL, ir į jo kainą būtų įskaičiuota bokalas alaus ar nealkoholinio gėrimo, neabejoju, kad mūsų šeimos kino lankomumas tikrai padidėtų bent 50%. Ir manau, ne vien mūsų.

Taip, norėčiau atkreipti dėmesį į paskutinįjį punktą. Man visgi sunkiai suprantama, kodėl visi tie pramogų magnatai dejuoja ir drasko visiems ausis savo rėkalojimais apie piratų atnešamus milijardinius nuostolius, bet nieko patys nedaro, kad tai kaip nors pakeistų? Nors ne, negali sakyti, kad nieko nedaro – vis atsiranda baisių žinių apie kokią auką, kuriai teismas paskiria sumokėti kokią nors baudą – nuo smulkios iki visiškai absurdiškos. Ar tai ką nors pakeis? Esu įsitikinęs, kad ne. Ir esu įsitikinęs, kad tie verslininkai irgi nėra tokie kvaili, kad to nesuprastų (kvailų verslininkų beveik nebūna, t.y. kvaili neilgai išbūna verslininkais ;). Bet tai kodėl taip daroma? Kurių galų net ne tai, kad sukelti visuomenės priešiškumą (tai jau padaryta), bet dar jį ir kurstyti? Negi Dievo sindromas?

O kokia, mano nuomone, būtų teisinga sėkmingo verslo kryptis?

Taip, kainų sumažinimas. Kaip naudingiau parduoti – vienąkart produktą/paslaugą už 50 LTL ar 10 kartų po 10 LTL?..

Ir pati rinkodara. Paminėjau bokalą alaus/taurę gėrimo, įskaičiuotą į bilieto kainą. Skamba absurdiškai? O jūs pagalvokite, kiek žmonių, gavusių vieną bokalą/taurę, ja ir apsiribos?.. Manding, tai galėtų net išsivystyti į tradiciją – savaitgalį su savo ir draugų šeimomis nueiti pasižiūrėti filmo, po to jį aptarti ir papietauti/pavakarieniauti kino teatre ar kur šalia įsikūrusiame bare/restorane (aišku, baro/restorano atveju turėtų egzistuoti išankstiniai santykiai). Tas pats, kas pasėdėjimas kabake, tik dar su filmu.

Kas liko nepaminėta? Be abejo, filmų nuoma. Ką turime? Kad aš, norėdamas pasižiūrėti kokį nors filmą, turiu trenktis į vieną konkrečią vietą minimum du kartus – vieną kartą paimti filmo, kitąkart, kad jį gražinti. WTF? Tiesa, vienu metu kažkuri ten knygų ir DVD e-parduotuvė siūlė išsinuomoti DVD su filmu – išsirenki, susimoki ir gauni filmą… per tris darbo dienas, paštu ar tai kurjeriu. Paskui lygiai tokiu pačiu būdu grąžini. Dar kartą – WTF? Per tris darbo dienas? AŠ FILMO NORIU DABAR! Šiam vakarui! Nes tikrai nežinau, ar per tas tris dienas mano planai, galimybės ir noras peržiūrėti tą filmą nepasikeis.

Kokia būtų išeitis? Visiškai skaitmenizuota nuoma. Ateinu į tinklalapį, išsirenku filmą, susimoku per e-bankininkystę ir per kokią valandą parsisiunčiu filmą – paprastą *.avi ar pan. failą, kad galėčiau jį pasižiūrėti bet kuriame filmą galinčiame rodyti prietaise – kompiuteryje, telefone, DVD grotuve ir t.t. Žinoma, visa tai už patrauklią kainą, kad būtų motyvas nuomotis, o ne tiesiog piratauti.

Kiek žinau, kažką panašaus siūlo GALA. Turbūt gera pradžia, bet reikėtų, kad paslauga taptų reiškiniu, o ne būtų prieinama vienos kompanijos klientų ratui.

Žinoma, pinigų skaičiuotojai autorinių teisių gynėjai turėtų šioje vietoje pradėti rautis plaukus – kaip taip galima? Gi jei platinsi paprastus *.avi failus, kaip sukontroliuosi, kad filmai nebūtų kaupiami ar būtų peržiūrimi daugiau nei vieną kartą?

Iš tiesų, niekaip*. Bet, kaip labai gerai priminė Grumlinas, „kad eliminuoti vieną ar kitą reiškinį, užtenka jį padaryti ekonomiškai beprasmišką„. Jei jūs galėtumėte virtualiai išsinuomoti filmą už tiek, kiek kainuoja gerenio alaus butelis, ar Jūs vargintumėtės juos kaupti? HDD taigi ne guminis, o kepti į DVD… na, esu įsitikinęs, tai labai greitai atsibostų, arba net jei ir ne – netrukus taptų greičiau vėl iš naujo e-išsinuomoti, nei susirasti krūvose diskų. Žinoma, čia turbūt reiktų ir šiokios tokios socialinės reklamos, primenančios, kad vogti visgi negražu, kad jau tokios kainos ir galimybės…

O kaip tada su DVD pardavimu? Negi juos kas pirktų?
Manau, taip. Dėl tų priežasčių, dėl kurių perka ir dabar – kolekcionavimo manijos, šiokio tokio snobiškumo ar „ekskliuzyvinių extra„, įdomių prisiekusiems fanams. Nes rinkti *.avi failus solidžiam dėdulei… na, nerimta :D O be solidžių dėdulių tuos DVD ir dabar retai kas perka… Na, nebent mano minėtieji prisiekę fanai ar dar IT srityje neapsišvietę tėveliai, savo atžaloms perkantys teletabių sezonus, nežinodami/tingėdami domėtis apie tokį dalyką, kaip nelegalų parsisiuntimą ;)

Kol kas tiek minčių. Neabejoju, kad po komentarų, jei tik tokių bus, atsiras ir naujų, bet tame ir visas įdomumas. Jas galvoju apibendrinti kol kas dar neparašytoje ir visai neplanuotoje ketvirtojoje dalyje. Bet prieš tai – dar pasvarstymai apie programinę įrangą.

… to be continued

_____________
* Nebent DRM. Beat aš iš principo prieš DRM. Taip, iš tiesų. Čia ne reakcija į vietokio pakomentavimą jo paties tinklaraštyje. Tiesiog prašau nepamiršti, kad šis tekstas yra tik 1/3 viso teksto. Apie DRM bus truputį trečiojoje dalyje.

 
20 Comments

Posted by on 2010 vasario 9 in Taaaip...

 

Tags: ,

20 responses to “Aargh! #2 – kinas

  1. grumlinas

    2010 vasario 9 at 12:58

    Bilietas su iš anksto apmokėtu alumi?! Nu piesiec… Why not? ;)
    O aš į kiną visai neinu. Gal ir baisu tai kam išgirsti, bet tuos kelis man įdomius filmus turiu nusipirkęs DVD. O kaslink naujienų – specefektai nužudė vaizduotę ir mes dabar turime MATYTI. Nekalbu apie intelektualųjį kiną, nes man asmeniškai intelektųjį kiną yra pakeitusi dokumentika.

     
  2. A.Z.

    2010 vasario 9 at 13:02

    Esu eilinis runkelys, nemoku nė parsisiųst internetu, nė apmokėt, bo tai man tamsus miškas. Žiūriu paprasčiau – „Maximos“ DVD skyrely Bergmano ir Fassbinderio filmų nėr, Ferrerio ir Antonionio taip pat, nuomoj irgi nėr, o Linkomanijos elito kino skyrely jie gražiai surikiuoti. Parsisiunčiu ir žiūriu vakarais, nes kol sąžiningu būdu aš juos gausiu, tai ir numirsiu nepažiūrėjęs.
    O va, vieną seniau nežinotą žydų dainorėlį pirmąkart išgirdau nelegaliai parsisiuntęs. Dabar žmona irgi išgirdus privertė supirkt vos ne visą diskografiją.

     
  3. Chemiker

    2010 vasario 9 at 13:29

    Pasakysiu kaip tėvelis – nelabai tu parsisiųsi Teletabius lietuviškai įgarsintus, o gimtąją kalbą namie pakeisti į anglų nesinori :-) O bet tačiau labai sucks ir must die kai originalus filmo DVD po kurio laiko pradeda nenusiskaityti – tada linkomanija yra tavo draugas.

     
  4. vienastoks

    2010 vasario 9 at 13:32

    Su kinu mano situacija panaši ir į Adžio aprašytą ir į A.Z. Per pastarąjį pusmetį kine buvau tik du kartus ir abu kartus nemokamai – su kvietimu. Nerodo kinai tai, kas man patinka. „Pasakoje“ būna įdomių, bet nesuderinu laiko. Taigi kinas man arba skaitmeninis internete, arba joks.

    O piratinis tinklas yra labai jautrus poreikiui. Nors ten pilna popso, yra ir labai vertingų atskirų režisierių bei žanrų retrospektyvų, sudarytų su meile (rimtai). Norėčiau už tai sumokėti, bet nėra kam – juk nepaimtų studijos iš principo…

     
  5. bigj

    2010 vasario 9 at 16:57

    o apie serialus kada bus? :) atskirai ar čia prie kino „tarp eilučių“?

     
  6. adis

    2010 vasario 9 at 17:10

    vienastoks> Taip, „Pasaka“ yra maloni išimtis, tik kaip ir tavo atveju, man suderinamumas kartais irgi yra problema.

    Džoni> Kadangi „Firefly“ ir „Robin of Sherwood“ čia jau paminėti, tai atskirai nerašysiu. Man atrodo, bendrame kontekste (kainų/įsigijimo/operatyvios peržiūros ir kt. galimybėmis bei problematika) jie ekvivalentūs filmams.

     
  7. bigj

    2010 vasario 9 at 19:07

    Na Firefly, Robin ar Highlander. seni serialai, kurių nerodo. Įtraių, kad net norėdamas ir turėdamas pinigo nelabai pajėgtum legaliai juos įsigyti ir pažiūrėti.

    Kita situacija su naujais serialais. TV rodo prastai įgarsintą (mielai žiūrėčiau originalo kalba su LT titrais); nepatogiu metu; šokdina per tinklelį ir t.t. pan.

    Įsigyti serialo DVD negali, nes „LT jo dar neparodė tas kam priklauso“. o žiūrėti sezonu ar dviem mažiau, skamba neįtikinamai.

     
  8. adis

    2010 vasario 9 at 19:27

    Grumlinai> „Bilietas su iš anksto apmokėtu alumi?! Nu piesiec… Why not? ;)“

    Nesu klubų lankytojas, tiksliau, lankausi ten tik tada, kai darbas priverčia, bet ten tokia schema veikia. Kodėl tai turėtų skirtis nuo kinoteatro lankymo? ;)

    „O kaslink naujienų – specefektai nužudė vaizduotę“

    Nepyk, bet čia man primena jau kiek seniokiškas kalbas :) Čia kaip ir knygų vs kino filmų atveju :)

    Kiek tenka bendrauti su jaunesne karta, jiems irgi visai pakanka „triggerių“, pilni FX visai nebūtini. Gal iš anime čia atėję.

    Ką pats galiu pasakyti pvz. apie „Avatarą“ – visos tos FX-mandrybės man tiesiog praslydo pro akis, nes dėmesys nukrypo į tai, kas man tikrai buvo įdomu ar artima. Žinau bent kelis tokius atvejus ir iš jaunesnės kartos perspektyvos. Tiesa, pas juos prioritetai buvo kiek kitokie.

    Džoni> „Na Firefly, Robin ar Highlander. seni serialai, kurių nerodo. Įtariu, kad net norėdamas ir turėdamas pinigo nelabai pajėgtum legaliai juos įsigyti ir pažiūrėti.“

    „Highlander“ dar neseniai rodė, berods, per TV6 ar kažkaip panašiai ten kanalas numeruojamas. „Robin of…“ jau yra DVD setas „Complete“, t.y. visi 3 sezonai už ~200 LTL, tik nesu tikras dėl jo šipinimo į Lietuvą. Bet pernai to dar tikrai nebuvo.

    Dėl serionaujienų – taip, tai tikrai problema. Bet teisiškai mąstant – kaip tu gali žinoti apie, ko dar nesi matęs? Ar ne? ;)

     
  9. grumlinas

    2010 vasario 9 at 20:00

    Rašydamas apie specefektus turėjau omenyje, kad kai kurie filmai tik ant jų ir tesilaiko, nes realios minties nerasta. Pvz, „Terminatorius 2“ – pabandžiau įsivaizduoti be specefektų – nu gal 15 minučių gautųsi ;)

     
  10. Bedzia

    2010 vasario 9 at 20:26

    Va todel labai megstu Netflix, nes gali filmus on-line is karto ziureti uz maza menesini mokesti. ou vei, betgi veiksmas ne Lietuvoj vyksta…

     
  11. Ievute

    2010 vasario 10 at 15:24

    Visiškai sutinku su Adžio pozicija. Man, kaip kultūrinių studijų studentei,studijų reikmėms reikia peržiūrėti ~ 10 -12 filmų per pusmetį,tam,kad galėčiau padaryti jų analizes ir panašiai. Va ir iškyla dilema, kur juos gauti? Dėstytojai puse lūpų užsimena, kad tie filmai yra linkomanijoje, arba duoda mums juos persirašyti, kas yra toks pats piratavimas. Apie tai, kad tuos filmus galima būtų įsigyti bibliotekoje, kaip yra daugelyje Vakarų universitetų lieka tik pasvajoti. Taigi,liekame vagys. O ką daryti?

     
  12. Rūtaisa

    2010 vasario 10 at 15:53

    Ievute, mano studijų laikais nerealią videoteką turėjo Atviros Lietuvos fondo biblioteka. Ten tokių raritetų ir perliukų buvo! Tiesa, vėliau ją žadėjo panaikinti, o fondus kažkam perleisti, gal net tam pačiam VU. Nežinau, kuo baigėsi ta istorija, bet susižinojusi turbūt pasilengvintum sau gyvenimą :)

     
  13. Rūtaisa

    2010 vasario 10 at 15:55

    Štai, radau:

    Iki 2006 m. fonde veikusi socialinių-humanitarinių mokslų biblioteka ALF Valdybos 2005 m. gruodžio 15 d. posėdžio nutarimu perduota Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui (www.tspmi.vu.lt).

    Iki 2006 m. fonde veikusios audioteka ir videoteka ALF Valdybos 2005 m. gruodžio 15 d. posėdžio nutarimu perduotos Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus viešajai bibliotekai (www.amb.lt).

     
  14. A.Z.

    2010 vasario 10 at 16:35

    Na, jei jau dėstytojai Linkomaniją rekomenduoja, belieka Ermaną nominuot šių metų Nacionalinei premijai – už donkichotiškas pastangas kultūros srity. :)

     
  15. herves

    2010 vasario 11 at 10:31

    A.Z. Ermanas prie to „kultūrinimo“ mažiausiai prisidėjo…

     
  16. Ievute

    2010 vasario 11 at 15:19

    Rūta, ačiū, bandysiu paieškoti. A.Z., nereikia perdėti. Pirmiausiai, niekas to garsiai nesako, be to, tai tėra sukimąsis iš situacijos, į kurią įstūmiančius faktorius, Adis išsamiai išdėstė savo įraše.

     
  17. Rūtaisa

    2010 vasario 12 at 11:12

    Non sequitur, ut est argumentum ad hominem, Revenant, jei jau čia taškomės užsienio kalbom. Ir, žinoma, wishful thinking :D

     
  18. adis

    2010 vasario 12 at 11:31

    Na, kadangi gerb. Revenant nepaskelbė, nei kur mokėsi, nei ką baigė, tai bijau, kad tolesnė diskusija – bevaisė ;)

    O nuo įžeidinėjimų prašyčiau susilaikyti. Paskutinysis Revenant komentaras pašalintas.

     
  19. revenant

    2010 vasario 12 at 11:44

    It’s just sad actually, kad mano kuklios lotynų kalbos žinios pasirodė besą įžeidimas. Bet jei jau galima komentarą ištrinti, why not

    Ką baigiau aš, nėra svarbu, nes nesiūlau visam pasauliui padariti geriau. O štai ponas Adis mano, jog jis gali pasiūlyti daugiamilijoninę apyvartą turinčioms ekonominėms struktūroms sprendimus, dvigubai padidinsiančius jų pelną :D Ir, svarbiausia, tų sprendimų pagrindas yra tai, ką darytų JIS ir kas būtų naudingiau JAM, manant, kad kiti tūkstančiai intelektinės produkcijos vartotojų turi lygiai tokius pačius poreikius.

     
  20. adis

    2010 vasario 12 at 11:46

    Na jei nori diskutuoti apie mane, o ne apie reiškinį, tai visgi gal geriau grįžk į Ferrmą.

    Geros dienos!

     

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos