Sekmadienio vakaras. Po savaitės atostogų kaime pargrįžta į miestą, išsikrauta manta, ir žvilgsnis pradeda kryptingai linkti į šaldytuvą. O šis, kaip ir pridera tokiems atvejams, tuščias.
Ką gi, kuprinė ant pečių ir – į parduotuvę.
Ir žinote, kokia pirma mintis, išėjus į gatvę? „Ne, aš čia nepriklausau…„. Smarvė. Triukšmas. Maža erdvė, apribota aštriais kampais. Kažkoks nesveikas ir nepavykęs bandymas simetrizuoti ar bent jau į sąlyginai taisyklingas geometrines formas sukišti visą aplinką. Na ir pabaigai – dar ir žmonės kas pusšimtį metrų… Brrrr.
O ką veikėme kaime? Daug ką. Pavyzdžiui…
… eidavome maudytis anksti rytais…
… stebėjome griaunamąją laiko jėgą…
… noromis nenoromis braidžiojome po šlapią žolę…
… aptikdavome kirminų meilės išraiškas…
… vaidinome detektyvus…
… ganėme vakarinius debesis…
… klausėmės saulėlydžio bliuzo…
… rūkėme dešras…
… aptikome veikiančių artefaktų iš vaikystės…
… o šunys elgėsi kaip žmonės…
…ir vėžiai turėjo patiunintas žnyples…
… o Naz ieškojo interneto laukuose…
… matėme javapjūtę iš arti…
… ir šachmatų tvarką ganykloje…
… vėliau Naz balansavo ant lentos virš vandens…
… kėlėmės pusę šešių, kad pamatyti kaimišką rytą…
… ReJ bandė pagerinti Aleknos rekordą…
… o Bilbas nardė po dangų…
… ir žaidė „Frisbee„.
Buvo gerai, tikrai gerai. Ypač dešrų gaminimas ir rūkymas. Turint galvoje tai, kad visa receptūra ir technologija buvo daugmaž „iš lemputės„, ir visa tai buvo daroma pirmąkart gyvenime, rezultatas lūkesčius tikrai patenkino :)
O sodyba-vienkiemis visgi yra nuostabus dalykas. Tiesa, šįkart nė karto taip ir nepavyko pabusti nuo tylos, bet ir rytinis triukšmas buvo niekis, palyginus su po langais kaukiančiom „britvom„, šūkalojančiais bomžais ir troleibusais, anonsuojančiais kitą stotelę…
Visiškai nuo kasdienio gyvenimo atitrūkę nebuvome – keliskart užsiėmėme neapsaugotų ar silpnai apsaugotų bevielių interneto prieigos taškų paieška Dusetose :) Plačiau apie tai galėtų papasakoti Naz, bet jei trumpai – tokių aptikome ar ne apie dešimt, ir populiariausias prisijungimo slaptažodis – žinoma, „1234“… Ech…
Ir va, jau pusė savaitės, kaip mieste. Tik vis dar kažkas ne taip. Triukšmo per daug. Kvapai atstumiantys. Vaizdas kažkoks ne toks… Vieninteliai privalumai – normalaus greičio interneto ryšys ir komfortabilus atstumas iki sanitarinio mazgo :) O viso kitko kažkaip ir nepasigedome…
kaimynas
2009 rugpjūčio 26 at 17:05
Labai smagus mini straipsnis ir dar smagesnės foto. Pasijutau tarsi ten kažkuria dalimi buvau, o taip manau ir turėjo būti. :)
ZD
2009 rugpjūčio 27 at 13:20
O jau desros!!! Klaviatura apseiliosiu :))
grumlinas
2009 rugpjūčio 27 at 16:24
Rytiniai kadrai puikūs! Turėjau svajonę panašių papyškinti, ale kad prameigojau visus rytus :(
adis
2009 rugpjūčio 27 at 17:48
ZD, šiaip jei atvirai, skonis jų nebuvo toks jau tobulas – per sausos kiek gavosi, ir per trupios. Bet prie alaus – pats tas! Ir sotumas atsakantis…
Grumlinai, rytiniams kadrams nusiteikinėjau visą savaitę :D
Kolega labiau linko į panoramas, tai dar geresnių padarė, http://picasaweb.google.com/saveid/RytasPrieDusetu# (ypač pavydu paskutiniojo)
ner
2009 rugsėjo 16 at 14:37
o as gyvenu kaime,kaip dziaugiuosi,nors ten ir nera visu miesto patogumu,bet nors neuzdaryta tarp keturiu sienu,visada gali grozetis gamta,kvepuoti sveiku oru,grybauti ir t.t.
Ryy
2009 spalio 27 at 23:39
Iš Kaimo (kažkaip nepritinka vadinti to vienkiemio Dusetomis ar kaimu iš mažosios raidės) neparsivežiau tokių nuotraukų, sugebėjau stebėti tik vieną rytą (užtat efektingai iš vidurio ežero, kuomet suplukę vyrai irklavo ir bandė žvejoti), telefonus išjungiau ir paslėpiau giliai kuprinėje, o ką jau kalbėti apie interneto ieškojimą… DVD grotuvas neveikė, o galiausiai, daugumos nusivylimui ir keleto džiaugsmui, žaibai pasirūpino, kad ir televizorius nebeveiktų (buvo įmanoma sutaisyt tą anteną, bet tyliai su J. susitarėm, kad neįmanoma…). Visko buvo, daug kas liko neįgyvendinta, bet ką aš noriu pasakyt, tiek kalbėdama? Šis Kaimas nuostabus. Sodyba – ideali. Kam? Atitrūkimui. Ir miestas po savaitės Kaime tikrai atrodo toks užkištas, purvinas ir…svetimas. Jau išvažiuodama iš Kaimo mąsčiau, ar kada ten grįšiu ir k a i p grįšiu. O rudenį jis toks pat gražus. Tikiu, žiemą bus nemažiau nuostabus :) laukiu nesulaukiu.
Ram
2010 sausio 6 at 14:16
iš kur gavot tokią vietą… dieve kaip norėčiau praleist vasarą tokioj..
adis
2010 sausio 6 at 15:41
Ryy> Yeap, telikas/DVD, ypač sodyboje, yra blogis. Dieną tikrai ne iki teliko, tik kai jis veikia, daugelis to nepastebi. O naktimis reikia arba į žvaigždes žiūrėt, arba miegot, kad su saule išeitų keltis – fotkint ar žvejoti :)
Žinoma, jei nuolat gyveni, ir dar neto nėra – turbūt neišvengiamas dalykas.
Ram> Močiutės vaikystės sodyba:)