RSS

HES yra blogis

01 Jul

Pabradės HES ©Ieva

Taip, hidroelektrinės – labai ekologiška, turbūt pigi energija ir bla bla bla, bla bla bla. O plaukiant baidarėmis jos užknisa. Nes čia kaip loterija – ar HES užtvanka bus pakelta? Ar užteks ir taip jau vasariškai nusekusio vandens lygio, kad baidarėmis įmanoma būtų plaukti, o ne susilenkus keturlinkam tempti jas per visokius dumblus ir kitas žaviai kvepiančias sąnašas? Ir visi mes žinome šansus laimėti loteriją, ar ne? ;)

Kaip jau rašė Jago, savaitgalį kapstėmės Dubingos upe. Ar upeliu. Trasa – tikrai labai gera, graži ir paprasta. Išskyrus paskutinius kelis kilometrus žemiau HES. Kurių šiaip jau įmanoma ir neplaukti.

OK, apie viską iš pradžių. Kadangi kompanija susirenka nemaža, virš dvidešimties žmonių, tai esame gabenami dviem nerealiais mikriukais. Vienas – kariškas, su brezentu dengtu kėbulu ir įtaisytais suolais, kitas – naujas, švarus, su minkštomis sėdynėmis ir net saugos diržais. Žinoma, neišlaikau ir pirmyn važiuojame kariškuoju. Suolai kieti. Tamsu. Keleivių prisigrūdę. Vėjas sėdinčiuosius galuose košia kiaurai. JĖGA!!!

Startuojame Asvejos ežere. Visa flotile plaukiam skersai, ieškodami vienam Jago težinomos įlankos. Jago baidarė lėtėja, lėteja ir… neria tiesiai į meldus. Pasižvengdami, kad čia šiaip, susilieti su gamta sustota buvo, sekame paskui. Taip, pasirodo, Lietuvoje irgi yra vietų, kuriose nepakenktų mačetės. Gal pusvalandį su visomis baidarėmis braunamės per nendres ir kitas už mus aukštesnes chlorofilines formas. Ta prasme, braunamės neišlipdami iš baidarių, nors kaip pademonstruoja vieno ekipažo sprendimas, gal tai ir nėra pati protingiausia mintis – jie, pėsčiomis vilkdami baidarę ir braudamiesi šalia mūsų išartos vagos, visus aplenkia ir dingsta kažkur už (netolimo)horizotno. Užtat visi kiti išlieka ištikimi principams ir nesirenka lengviausiojo kelio…

Čia pat sutinkame ir plūduriuojantį padarą, kurį vieni identifikuoja kaip paskendusį šerniuką, kiti – paskendusį briedžiuką. Nežinau, objekto galva po vandeniu, tai nepalaikau nė vienos nuomonės, bet akivaizdžiai kažkieno jauniklis. Dalis plaukovų kažkodėl išblykšta, bet nelabai suprantu, kodėl – jokių žarnų dar nesimato, paskendęs neseniai, kiek kyšo iš vandens – net nepradėjęs irti, kvapo dar irgi jokio… Gamta gi čia, natūralu. Kažkaip kai pravažiuoja pro kokį gatvėje sutraiškytą katiną, daugelis taip nereaguoja…

Prasibrovę pro meldyną, patenkame į labai gražią upę. Nesu taip jau daug plaukiojęs, bet ko gero, čia būtų trasa, besidalijanti antrąją vietą pagal gražumą, kartu su Lakaja (pirmoji vieta, be abejo, atitenka Ūlai) – ypač trasos pabaigoje, kai upė išplatėja iki kelių šimtų metrų (Ir prieš srovę plaukti nereikia!!!). Baigiasi viskas, deja, neypatingai: užtvanka ir visiškai civilizuotu paplūdimiu, spiegiančiais vaikais ir keletu bumpsinčių bemsų su gezais, kurie mus pamatę, kažkodėl labai jau greitai nusiplauna…

Apibendrinant, trasa tikrai nesunki: su vidurvasario vandens lygiu persikėlinėti baidares tenka vos dviejose vietose, jokių klastingų vietų nėra. Landžiojimai po rąstais – paprasti ir smagūs, vaizdai tikrai gražūs, be mūsų kompanijos, plaukiančių daugiau nėra. IKI HES UŽTVANKOS.

Ne, po jos daugiau baidaristų neatsiranda, bet tenka kelis kilometrus dirbti tokia tvarka: dešimt minučių brendam bei velkam baidares per visokius savotiško kvapo, gražumo ir švarumo maurus, penkias – plaukiam, pratimų seką kartoti gerą pusvalandį. Šiaip jau nieko labai tragiško (kanalizacijos intakų nėra), bet kai toks antras savaitgalis per mėnesį, tai šiek tiek užknisa :) Žodžiu, nejaučiantiems potraukio ekstremumas, rekomenduočiau maršrutą pabaigti tieks Pabradės HES, ten yra ir kuo puikiausias privažiavimas baidarėms surinkti.

Laimei, tęsiant kelionę kvapniąja bei švariąja trasa, viskas irgi gana greitai baigiasi. Ir dar gerai, priedo. Man asmeniškai – pirmas plaukimas, po kurio kitą dieną skauda visus reikiamus raumenis, o juk vienadienis žygis buvo. Sveikas pajudėjimas, tikrai gražūs vaizdai, ne per daug darbo ir intensyvumo (išskyrus post-HES) – ko daugiau norėt? Ačiū Jago už organizaciją ir bendražygiams – už gerą kompaniją. STent rocks!

O kad sugrįžti prie antraštės temos – dar vienas įrodymas, kad kiekvienas medalis turi dvi puses. HES akivaizdžiai ardo apylinkės hidrosferą, vargu ar džiugina netoliese esančius gyventojus. Mano senelis – medikas – pabrėždavo: kiekvienas vaistas gydo, bet ir kažką „nugydo„, ir kažkaip šį savaitgalį pirmąkart realiai suvokiau, ką tai reiškia.

Tai dabar pasidarė įdomu: o kokį neigiamą įtaką gali daryti vėjo jėgainės?

P.S. Vaizdų iš trasos galima pasižiūrėti čia. Nuotraukų autorės – Ieva ir Naz.

 
3 Comments

Posted by on 2008 liepos 1 in Taaaip...

 

Tags:

3 responses to “HES yra blogis

  1. jago

    2008 liepos 2 at 9:08

    Taigi, visi kas pasakoja apie ekologišką energiją turėtų pamatyti kaip išdarkoma upė ir jos apylinkės kai ant jos pastatoma užtvanka. Plaukdami kalbėjome su vienu vietiniu gyventoju, gyvenančiu žemiau HES’o – pasakojo kad kadangi kartą per savaitę upė išdžiūsta joje nebeliko žuvų, vasarą viskas dvokia, šuliniuose dumblas renkasi, o sekmadieniais vandens trūksta.

     
  2. bigj

    2008 liepos 4 at 13:20

    yra straipsniai, kuriuose pateikiamas modeliavimas – vidutinio vejo greicio pasikeitimas del jegainiu parko.

    kol kas AE FTW! visa kita sucks :)

     
  3. nemezide

    2008 liepos 4 at 14:52

     

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos