RSS

Tebuvo Naktis 2008

22 Jun

Tebūnie naktis ©Adis

Jau antrą kartą Vilniumi numirguliavo festivalis „Tebūnie naktis„. Tenka pripažinti, pernykštė versija man patiko labiau – kaip teisingai pastebėjo Jago, pernai viskas buvo labiau koncentruota, buvo vienas didelis tūsas, šiemet gi viskas buvo pakanakami fragmentuota, ko pasekoje buvo daug mažomis grupelėmis besiblaškančių žmonių ir daugiau vaikščiojimo, nei kažkokio dalyvavimo jausmo.

Bet visgi… buvo gerai.

Latako gatvė Latako gatvė buvo labai gerai, geriau nei pernai.Tokia jauki ir kažkuo magiška atmosfera, gražios, derančios spalvos ir mandagūs šešėliai. Žmonių visokių buvo. Nuklausiau ir dviejų intelektualų pokalbį („nu blin, ko čia visi taip fotografuoja? Nu tai blin, čia gi meeenas…), prisižiūrėjau ir sustingusių iš nustebimo ~5mečių vaikų (tokius vestis į tokį vėlyvą renginį? Pagarba tėvams!). Šiaip, dauguma buvo laimingi ar bent jau atrodo nuoširdžiai išsišiepę, šioje atkarpoje. Stebuklingas dalykas ta šviesa…

[video:youtube:nIGsvhWOzpo]
Psilikono teatras prie Barbakano buvo irgi gerai. Šyzova gyvai atliekama „animacija“, groovinantis džiaziukas – iš pradžių net nesupratau ir leptelėjau Naz – „ jei dar šita muzika būtų gyvai atliekama…„. Palipom keletą žingsnių į kalvą, kad ne vien projektoriaus vaizdas matytųsi, ir… TIKSLIAI! Palapinėj sėdi bosačius su gitariūga ir atsipūtę sau jammina! Geras!!! Atmosfera – itin žaisminga, nors dalis žiūrovų ir susikaupę stebi vaizdą, projektuojamą ant scenos. Vaizdas, tiesą sakant, neypatingas – nuo vaikystės nemėgstu multikų, kurių pagrindas – ne pieštinė animacija, o lėlės. Šou vinis buvo, kad visa tai buvo atliekama gyvai, dinamiškai ir kreivai – tai skaidrės aptepliojamos teptuku, tai į vaizdą priberiama makaronų (suprasti pažodžiui), tai – salotų, tai dar kas netikėto įvyksta. Ir viskas – greitai, be lietuviškojo mąslaus sustingimo… O kas labiausiai veža – mergina, atliekanti visą tą veiksmą prie projektoriaus, akivaizdžiai KAIFUOJA. Tiesiog gera žiūrėti…

Bernardinai Bernardinų kiemelyje vyksta krikščioniškojo roko koncertas. Į kiemelį užsukame matyt kaip tik per pertrauką, nes kažkokia mergytė scenoje aiškina, kad „stalai su prekėmis labai jau apkrauti, prašome eiti ir sumažinti ant jų esantį svorį„. Na, nežinau, nelabai man siejasi tokia reklama su pačia krikščionybės ideologija, o krikščioniškasis rokas išvis priverčia jaustis nejaukiai (kaip teisingai pastebėjo kolegė – jausmas, lyg būtum pataikęs į kokios sektos tūsą), bet kaip tik ant scenos išlenda vienuolis, su visu abitu, ir dar su gitara. Vaizdas gana neįprastas, tad suintriguoja likti.
Pasirodo, vienuolis – kažkokia žvaigždė, ir sugros su grupe vieną gabalą. Kelias minutes kažką jammina, atsukęs publikai nugarą, o po to įvyksta „pasirodymas“. Gerai, kad dėl kažkokių priežasčių išsijungia visi mikrofonai, nes jo balsas… na… kitąvertus, juk būna ir daug blogiau, pvz, visi tie žvaigždžių šou per TV. O vienuolio šokčiojimas su gitara ir visa sutana – tiesiog komiškas, tikrai pataisantis nuotaiką :D Anyway, neišlaikau propagandinių tekstų ir greitai vyniojamės iš kiemelio.

Skylė Sereikiškių parke pataikome į „Miraklio“ spektaklio pabaigą ir akustinio Skylės koncerto pradžią. Kas labai gerai, nes kažkodėl visos tos (iki trijų metrų!) lėlės atrodo kažkaip primityviai (Aha… nesuprantu aš teatro… :/), o Skylė yra tikrai gerai. Taaaip… Aistei balso ir ekspresijos nepagailėta… O štai garsistai, matyt, snūduriuoja, nes kai Smilgevičiūtė užplėšia galugerkliu, tai aukšti dažniai ir perkrovos ausis drasko. Bet nesvarbu, vis tiek gerai. Viena iš nedaugelio grupių, kurias gali ne tik klausyti, bet kurių gali ir klausytis. Vėl ir vėl. Net ir gyvai.
Deja, reikalą labai gadina kažkoks bytas, sklindatis iš Dailės Akademijos kitoj Vilnelės pusėj, už šimto metrų. Ten irgi kažkoks tūsas, ir fonogramos garsas – na, kaip kad gezai rungtyniauja, kieno tačkės stipriakas geriau tempia… Renginių planavimo/derinimo problema, sakyčiau.

Stalas Dar tebesant Sereikiškėse, ausis užkliudo kažkoks teisingas ir (ne?)sveikas industrial noise, sklindantis iš senojo Dailės Akademijos kiemelio už sienos. Ritmingas triukšmas, agresyvus bytas… Gera. Užsukame vidun. Vienoje kiemo dalyje – minėtasis konceptualus triukšmas, kitoje – kažkokia paroda/instaliacija. Iliustracijoje esantis stalas, nuserviruotas lėkštėmis su blizgančiais galūzruotais a la žmogeliukais, užlietais šalta šviesa, atrodo spooky. Dviejų žmogystų – tūrinės ir wireframe’inėskompozicija atrodo… net nežinau, kaip apibūdinti. Matrica? 13th floor?
Įtariu, didžiausias efektas būtų užklysti į šį kiemelį tada, kai jau dėl miego stokos prasideda visokios haliucinacijos. Įspūdis turėtų būti nepamirštamas.

Kazimiero bažnyčia Kazimiero bažnyčia. Iš pradžių net nelabai aišku, kas čia vyksta – skamba šiek tiek šiurpoka, lyg ir moderni, lyg ir eskperimetinė, lyg ir atmosferinė muzika su sunkiai nusakomos kalbos žodžiais. Apšviestas vienas bažnyčios bokštų, danguje plevena kažkoks sunkiai nusakomas objektas… Pasirodo, reikia atsistoti atitinkamu kampu, kad suprastum, jog bokšte kažkas dainuoja. O vėliau – net ir truputį pašoka.
Tenka pripažinti, atmosfera įspūdinga. Tegul ir nedidelė, bet visgi minia žmonių, kai kurie tikrai nesuvokia, kas čia vyksta, bet vis dėlto stovi, balsas gražus ir kažkiek keliantis šiurpulį… Gaila, tik kad aš pats jau kiek pavargęs…

Dar, kadangi pakeliui į namus, užsukame pasižiūrėti antrojo psilikono teatro seanso, bet jau nebe tas – ir muzikos gyvos nebėra, ir kažkaip nebeįdomu, gal dėl vis stiprėjančio nuovargio. Taip pat pakeliui dar kartą praėjome per Latako gatvę… O čia vis dar taip pat gerai. Atsiminimui nuspaudžiau fotoaparato [rec] mygtuką…

[video:youtube:mW809FbbS3s]

Išvados: pati festivalio „Tebūnie naktis“ idėja yra labai gera ir manau, sėkminga. Šiemetinė versija pasižymėjo renginių gausa, bet pakankamai dideliu jų išsimėtymu erdvėje, kas kėlė pakankamai nepatogumų. Taip, norėjau patekti ir į naktinę Zoologijos muziejaus ekskursiją, ir į pasivaikščiojimą Botanikos sode su fakelais, ir į keletą koncertų… Bet tiesiog neįmanoma buvo visur suspėti.
O juk galima būtų bent pabandyti tai išspręsti – tarkim, keliose vietose budėtų po kokį mikriuką su aiškiu užrašu „Ekskursija po {…} – kas pusvalandį!„, ar panašiai. Žinoma, ne nemokamai. Bet ir nesiekiant pasipelnyti. Čia juk miesto, t.y. visų šventė.

Manau, jei festivalis neužsilenks, ateityje kažko tokio gal ir sulauksim? Juk gerai būtų. O organizatoriai jau ir patirties juk turi sukaupę, per dvejus metus.

Ir dar vienas dalykas. Malonu, kad teko sutikti palyginus nedaug girtų snukių. Iki dešimties, turbūt. Net kai praėjom per Sereikiškės, jaunimėlis buvo palyginamai blaivus. Tikrai įdomu, kodėl?..

 
Leave a comment

Posted by on 2008 birželio 22 in Taaaip...

 

Tags:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

 
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos