Jis ciniškas. Jis nepraustaburnis. Jis, gimęs airiu, įžūliai šaipėsi iš religijos, ypač – katalikybės. Jis, gyvendamas Amerikoje, tiesiog tyčiodavosi iš jos, ir patys amerikiečiai tuo mėgavosi.
Bet kai pagalvoji, jis buvo* velniškai intelektualus žmogus. Be abejo, „blogas berniukas„, kokį visada su pasimėgavimu vaidino, bet tikrai ne piktybiškas, greičiau priešingai.
O kai pagalvoji – visai nebloga idėja, kaip nemokamai parkuoti automobilį neleistinose vietose ;)
Kaip jau rašiau anksčiau, turiu keletą knygų (ar knygų ciklų), kurias suskaitau kartą į metus ar panašiai. Prieš porą dienų kaip tik atėjo laikas „Raganiui„. Gaila, nebeatsimenu, kam paskutinįkart buvo skolintos šios knygos, nes įtrečdalėjęs pirmąją dalį, joje radau… plėšomo kalendoriaus lapelį su UNIKALIAIS patarimais moterims, kitoje pusėje. Patarimais, kaip reikia gundyti ;)
Gal kam pravers?..
Einu į parduotuvę šiandien. Kieme pasigauna mane kiemsargė:
– Gerbiamas kaimyne, gal galit padėt? Va, durys pačioj vidury žaidimų aikštelės guli, sunkios, ne man patempt. Gal galit iki šiukšlių konteinerių nutempt?
Aišku, kodėl gi ne? Čiumpu duris, velku… Iki konteinerių netoli, nebus ir 100 metrų, ale durys sunkios, ir tempt nepatogu, jau beveik pradedu mintyse ironizuoti savo paslaugumą, tik… žiūriu – žygiuoja mūsų kiemu ponas, kuris antrajame ture mūsų rinkiminėje apylinkėje kandidatuos.
Kažkas ir timptelėjo už liežuvio…
– Ponas (pavardė „Riedančioms uoloms“ žinoma), padarykit apylinkei gerą darbą, padėkit va duris iki šiukšlių konteinerių nunešt!
Bičas suakmenėjo. Gal penkias sekundes stovėjo nejudėdamas, nugara į mane.
Bet matyt, ko tik nepadarysi dėl kėdės Seime…
Atsisuko, suvaldė išraišką, įvertino situaciją:
– Taip, žinoma!
Pasispjaudė delnus ir čiupo antrą durų galą… Pūškavo pūškavo, bet nunešėm, gražiai parėmėm.
– Ačiū, – sakau, truputį nustebęs.
– Prašom, – sako, valydamasis rankas į paltą, – jei tik dar ko reikės…
Ir greitai greitai nuėjo pro apšalusią kiemsargę, savais keliais.
Hm… dabar taip galvoju… kaip tik su Naz planuojam naują lovą pirkti, o senas sofas reikia kažkaip į sodą išgabent… O tos – sunkios kaip velnias…
Savaitgalį patyriau šiokį tokį šoką, per kurį susirūpinau savo psichine sveikata :D Kas per daug, tas nesveika, taip sakant…
Turbūt dauguma yra girdėję visokių „Piano tribute to…„, „String tribute to…„, lopšinių stiliumi pergrotą Nirvaną, Pink Floydus ir pan.
Hellsongs yra kažkas panašaus, bet ne visai tai.
