Naujieji invalidai
Kažkuris darbo dienos dienos rytas, lūkuriuoju automobilių aikštelėje prie Žirmūnų Hyper Rimi. Lauke +30 °C, mūsų mėlynajame volvoerine kondicionierius veikia visu pajėgumu, tad vis surandu kokį pretekstą, kaip pasilikti automobilyje, užuot ėjus savo reikalais.
Mėlynasis volvoerinas pastatytas taip, kad pro galinio vaizdo veidrodėlį matyti neįgaliesiems skirtos vietos. Tarp kurių — o stebukle! — yra ir keletas neužstatytų.
Nauji marketingo būdai
Praeitas trečiadienis. Skambutis į mobilų, vietoj numerio rodomas „private number„. Atsiliepiu. Malonus, jaunas moteriškas balselis:
– Laba diena, čia Jums skambina iš „Viasat“ televizijos. Ar nenorėtumėte…
– Laba diena, ne, nenorėčiau.
– O ar žinote, kad…
– Nežinau. Bet ačiū, nelabai ir rūpi, žinokite.
– O ar Jūsų nedomintų mūsų interneto…
– Ne, nedomintų.
– Ačiū, geros Jums dienos.
– Jums taip pat.
Praeitas ketvirtadienis. Skambutis į mobilų, vietoj numerio rodomas „private number„. Atsiliepiu. Malonus, jaunas moteriškas balselis. Bet kitas.
… kaip velnias kryžiaus!!!
Sąlyginai ankstyvas rytas. Užsimiegojęs Adis įlipa į troleibusą, flegmatiškai pasižymi vienkartinį bilietą ir įsiremia į turėklų bei lango kampą — palaimingai snausti, kol nuvažiuos iki objekto. Pavažiuoja dvi—tris stoteles, ir čia…
Į troleibusą Išdidžiai Įsiveržia Kontrolieriai.
Light My Fire
Perskaitęs Grumlino atvejį su Roy Orbisonu ir koveriais, prisiminiau neseną patritį su „Light My Fire„.
Nesu radijo klausovas, todėl tąkart matyt buvau kažkieno automobilyje, kai DJ pranešė daugmaž „kažkokslygirmoteriškasvardas – Light My Fire“.
Nuskambėjus pirmų akordų kaskadoms (nors nežinau ar čia teisinga minėti akordus, ten buvo grynai elektroninis gabalas su kniaukiančiu moterišku vokalu), dar pagalvojau – hm, bet tai žmonės ar fantazijos nebeturi, ar populiariosios muzikos istorijos nežino? Gi yra jau toks gabalas, maža to – kultinis.
Tik po daugmaž minutės klausymo supratau, kad čia – to paties kultinio gabalo „koveris“…
1000
Tūkstantmetis. Tūkstantis metų nuo pirmojo dokumentuoto mūsų valstybės vardo paminėjimo. Pasaulio akyse įsiamžinome galbūt ir ne pačiu gražiausiu būdu, bet charakteringai – niekas nepaneigs, kad iki šiol esame pakankamai konservatyvūs ir atsargiai žiūrime į visokius naujus išmislus> ;)
Kuo, tiesą sakant, asmeniškai didžiuojuosi. Toks mano palikimas. Toks mūsų etnocharakteris. Tad ir džiaukimės, kad išlikome daugmaž savimi.
Prieš 756 metus gavome ir pirmąjį karalių. Kaip paaiškėjo vėliau – vienintelį. O šiandien, Vilniaus taikomosios dailės galerijoje (paprastai kalbant – „Arsenale“) turime tikrai įdomią parodą, tiksliau, visą parodų ciklą, kurį ir norėčiau trumpai pristatyti.
Duke Nukem 3D… beveik tikrai 3D!
Nuo kokių žaidimų pradėjote savo, kaip „geimerio“, „karjerą“ ?
Mano pirmasis buvo „Grand Prix Circuit„. Pas mamą darbe, bet jau ne ant ZX Spectrum, o ant daugmaž normalaus PC. Negaliu pasakyti, kurie čia metai buvo, bet turbūt kažkur apie 90-uosius. Windows 3.xx Lietuvoje paplitę dar tikrai nebuvo.
Bet jei paklaustumėte, kurį žaidimą esu perėjęs daugiausia kartų, neabejodamas atsakyčiau – Duke Nukem 3D. Ne dėl to, kad tai buvo geriausias, ne dėl to, kad labiausiai patiko (iki šiol iš visų šaudyklių, tame tarpe ir šiuolaikinių, pirmenybę teikiu Doom 2, na o jei įdomu, antrą vietą skirčiau Quake 2).
Tai kodėl Duke?
Pasivaikščiojimas Medininkų apylinkėse
Šį savaitgalį buvome nulėkę į Medininkus. Pilis – gerai, bet iš kažkada Aukščiausia buvusios Lietuvos Vietos tikėjausi gerokai daugiau… Dabar gi nei gražesnių peizažų be civilizacijos pėdsakų, nei kultūringesnio privažiavimo… Kažkodėl įsivaizdavau, kad iki tokio Objekto turėtų vesti asfaltuotas keliukas, gale dar būtų kokia aikštelė su suoliukais, šiukšlių dėžėm… Žodžiu, kaip kokia Mirusiųjų kopų apžvalgos aikštelė už Juodakrantės, ar panašiai…
Vampyrai… mergaitėms?
Anksčiau jau rašiau apie vieną „vampyrinį“ TV serialą — „True Blood“ (kurį, beje, sako, rudeniop rodys ir Lietuvoje). Serialą, kuriamą pagal Carlaine Harris knygų seriją „The Southern Vampire Mysteries„. Anapus balos jau surodytas visas pirmasis sezonas, šiuo metu kaip tik pradėtas antras, o Lietuvoje… Lietuvoje „Obuolys“ išleido pirmąją knygų serijos dalį, „Miręs iki sutemų„.
